Priedas Atsisiųskite aktą byloje
SPRENDIMAS, Nr. T-2-21 2011-04-21
Padalinys: KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS TARYBA

Redakcijos:
Atgal į sąrašą
Į pabaigą
DĖL KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS 2011-2013 METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO

 

KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS TARYBA

 


 

SPRENDIMAS

DĖL KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS 2011-2013 METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO

 

2011 m. balandžio 21 d. Nr. T-2-21

Kalvarija

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 6 str. 22 p., 16 str. 2 d. 40 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 57-2312), Kalvarijos savivaldybės taryba   n u s p r e n d ž i a:

 

Patvirtinti Kalvarijos savivaldybės 2011-2013 metų strateginį veiklos planą (pridedama).

 

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

 

 

Meras                                                                                                                  Valdas Aleknavičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Parengė V. Tumelienė

 

Suderino L.Vinčiauskas


PATVIRTINTA

Kalvarijos savivaldybės tarybos

2011 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. T-2-21

 

1 a forma

 

KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS

2011-2013 - ŲJŲ METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

Asignavimų valdytojas(ai)

Kalvarijos savivaldybės administracija, 188751268; Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo tarnyba, 166054658; Vaikų laikinosios globos namai, 193359710; Kalvarijos globos ir užimtumo centras, 165816753; Kalvarijos gimnazija, 190379992; Kalvarijos suaugusiųjų vidurinė mokykla, 195361090; Sangrūdos vidurinė mokykla, 190399347; Akmenynų pagrindinė mokykla, 190397862; Alksninės pagrindinė mokykla, 190373249; Jungėnų pagrindinė mokykla, 190375976, Liubavo pagrindinė mokykla, 190376359; Nemunaičių pagrindinė mokykla, 190376925; Kalvarijos vaikų lopšelis-darželis „Žilvitis“, 190387416; Kalvarijos muzikos mokykla, 191812635; Kalvarijos savivaldybės sporto centras, 166055226; Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka, 188208265; Kalvarijos savivaldybės kultūros centras, 300000455.

 

Misija:

Kalvarijos savivaldybė – mažiausia Marijampolės apskrities savivaldybė orientuota į savivaldybės gyventojų poreikių tenkinimą plėtojant bei skatinant vietos savivaldą, įgyvendinant vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijas.

 

SITUACIJOS ANALIZĖ

IŠORINĖS APLINKOS ANALIZĖ:

POLITINIAI – TEISINIAI VEIKSNIAI

1. Rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą

2008 m. spalio mėn. įvyko rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Valdančiąją daugumą suformavo keturios partijos – Tėvynės Sąjunga (Lietuvos konservatoriai), Tautos pažangos partija, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir Lietuvos liberalų ir centro sąjunga. 2008 m. gruodžio mėnesį buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa ir darbą pradėjo penkioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Vyriausybės veiklos programa yra svarbus dokumentas šalies savivaldybėms, nes joje apibrėžtos pagrindinės mokesčių, valstybės ir savivaldybių valdymo reformų gairės.

Vienas pagrindinių Vyriausybės programos uždavinių – ekonomikos krizės ir jos pasekmių suvaldymas. Vyriausybės ekonominės krizės įveikimo plane numatyta: reformuoti valstybės mokesčių sistemą, taupyti valstybės ir savivaldybių institucijų išlaikymui skiriamas lėšas, peržiūrėti socialinės paramos sistemą, sugriežtinti specialiųjų tikslinių dotacijų, skirtų valstybės savivaldybėms perduotoms funkcijoms įgyvendinti, naudojimą.

2. Rinkimai į Europos Parlamentą

Europos Parlamentas – svarbus mechanizmas padedantis spręsti šalių narių problemas bei mažinti regionų išsivystymo netolygumus. Daugelyje ES politikos sričių Europos Parlamento ir ES Tarybos (Ministrų Tarybos) galios priimant sprendimus yra vienodos. Nors tokiose srityse kaip žemės ūkis ir užsienio politika EP nuomonė yra rekomendacinio pobūdžio, debatai ir rezoliucijos šiais klausimais dažnai daro įtaką europinei darbotvarkei ir gali paveikti Tarybos sprendimus. EP taip pat tvirtina ES biudžetą ir vykdo parlamentinę visos Bendrijos veiklos priežiūrą.

Lietuvoje rinkimai į Europos Parlamentą vyko 2009 m. birželio 7 d. Šiuose rinkimuose dalyvavo rekordiškai mažas rinkėjų skaičus – 20,98 proc. 2009 m. Europos Parlamento rinkimus Lietuvoje, kuriuose dalyvavo 15 politinių partijų, laimėjo: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) –  26,16 proc. balsų ir gavo 4 mandatus; Lietuvos socialdemokratų partija – 18,12 proc. balsų ir gavo 3 mandatus; Partija "Tvarka ir teisingumas" – 11,9 proc. balsų ir gavo 2 mandatus; Darbo partija – 8,56 proc. balsų ir gavo 1 mandatą; Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 8,21 proc. balsų ir gavo 1 mandatą; Liberalų sąjūdis – 7,17 proc. balsų ir gavo 1 mandatą. Kitos rinkimuose dalyvavusios partijos neperkopė privalomo 5 proc. barjero.

3. Prezidento rinkimai

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyko 2009 m. gegužės 17 d. Vyriausia Rinkimų Komisija gegužės 24 d. patvirtino galutinius rinkimų rezultatus, pagal kuriuos Respublikos Prezidente išrinkta Dalia Grybauskaitė.

Prezidentas, pasinaudodamas įstatymais suteiktomis galiomis, o taip pat moraliniu autoritetu, gali daryti įtaką Lietuvos politiniam gyvenimui. Respublikos Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Šalies Konstitucijoje įtvirtinta Respublikos Prezidento ir Seimo galių subalansavimo sistema. Savo rinkiminėje programoje Prezidentė Dalia Grybauskaitė įsipareigojo siekti skaidrumo visose valstybės gyvenimo srityse.

4. Nacionalinis planavimas

Nacionalinės strategijos, jų nuostatos, tikslai, uždaviniai bei prioritetai yra svarbūs planuojant savivaldybių plėtrą, mažinant teritorinius regionų netolygumus. Kalvarijos savivaldybės veiklos planas buvo parengtas įvertinus šių nacionalinių strategijų prioritetus bei siekius, padedančius mažinti savivaldybių teritorinio išsivystymo netolygumus.

Valstybės ilgalaikės raidos strategija. Valstybės ilgalaikės raidos strategija – tai strateginio planavimo dokumentas, atspindintis valstybės ilgalaikės raidos viziją, pagrįstą ekonominės, socialinės – kultūrinės ir politinės situacijos analize. Šioje strategijoje numatoma valstybės ilgalaikės raidos vizija, atspindinti tarpusavyje suderintas visų sektorių ilgalaikės plėtros kryptis.

Valstybės ilgalaikės raidos strategijos pagrindinis tikslas – sukurti aplinką plėtoti šalies materialinei ir dvasinei gerovei, kurią apibendrintai nusako žinių visuomenė, saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika (ilgalaikiai valstybės raidos prioritetai). Tai leistų sudaryti sąlygas plėtoti žmogaus pasirinkimo galimybes visais jo gyvenimo aspektais – ekonominiu, socialiniu, kultūriniu ir politiniu; investuojant į švietimą, lavinimą ir sveikatos apsaugą užtikrinti žmogaus galių stiprinimą (žmogaus kapitalą).

Nacionalinė darnaus vystymosi strategija. Pagrindinis Lietuvos darnaus vystymosi siekis – pagal ekonominio ir socialinio vystymosi, išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius iki 2020 metų pasiekti 2003 metų ES valstybių narių vidurkį, pagal aplinkos taršos rodiklius – neviršyti ES leistinų normatyvų, laikytis tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui, reikalavimų.

Formuluojant Lietuvos darnaus vystymosi strategijos prioritetus ir tikslus, buvo vadovautasi nacionaliniais interesais ir jau parengtais strateginiais dokumentais (Valstybės ilgalaikės raidos strategija, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija ir t. t.).

5. Regioninis planavimas

Marijampolės regiono plėtros planas 2006-2013 m. Lietuvoje yra ryškūs regioniniai gamtinių, ekonominių, demografinių ir infrastruktūros sąlygų, įtakojančių ūkio plėtrą, skirtumai, kurie lemia nemažus gyventojų užimtumo, pajamų lygio ir kitų socialinio-ekonominio regionų išsivystymo rodiklių netolygumus. Siekiant subalansuoti Lietuvos ūkio plėtrą regioniniu aspektu bei užtikrinti visų regionų tolygią ekonominę plėtrą ir ekonominę bei socialinę sanglaudą buvo parengtas Marijampolės regiono plėtros planas 2006-2013 m., kurio tikslas – numatyti pagrindines regiono socialinės ir ekonominės plėtros kryptis penkerių metų laikotarpiui, apibrėžti veiklos prioritetus, tikslus, uždavinius ir priemones jiems įgyvendinti. Nacionalinė regioninė politika formuojama atsižvelgiant į Europos Sąjungos regioninės politikos prioritetus ir tikslus. Regioninė politika glaudžiai siejasi su ES struktūrine politika, kurios tikslas – finansinėmis priemonėmis ir koordinuojant nacionalines regionines politikas mažinti ES valstybių ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus.

6. ES parama panaudojimo strategija

Marijampolės regionas – strategiškai patogioje padėtyje esantis pasienio regionas, tačiau teritoriniai, socialiniai bei ekonominiai skirtumai apskrities viduje, netolygi apskrities savivaldybių plėtra stabdo subalansuotą Marijampolės regiono plėtrą. Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija svarbi mažinant regiono savivaldybių išsivystymo netolygumas, bei sprendžiant socialines, ekonomines teritorijų problemas.

Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija konvergencijos tikslui įgyvendinti remiasi ir nuosekliai pratęsia dar Lietuvos 2004–2006 m. bendrajame programavimo dokumente suformuluotą strateginę viziją, jog 2015 m. Lietuva pasieks kai kurių ES-15 priklausančių šalių socialinio ir ekonominio išsivystymo lygį. Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje numatytas bendrasis ekonominės strategijos tikslas – mažinti šalies ekonominio išsivystymo lygio atsilikimą nuo ES šalių vidurkio – atitinka šios vizijos esmę. Visi Lietuvos žmonės turi pajusti apčiuopiamai geresnę gyvenimo kokybę, kuri visų pirma pasireikš augančiomis pajamomis bei visuotiniu užimtumu.

Veiksmų programos. ES struktūrinės paramos lėšų paskirstymas 2007-2013 m. pagal veiksmų programas pateiktas 1 paveiksle.

1 pav. 2007-2013 m. ES struktūrinė parama pagal veiksmų programas

Šaltinis: LR Finansų ministerija

Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija bus įgyvendinama per keturias veiksmų programas:

1. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa – skirta visų darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų mobilizavimui, nes investicijos į Lietuvos žmonių žinias, gebėjimus, aktyvumą, verslumą patikimai garantuoja ilgalaikį ūkio augimą. Šiai veiksmų programai skirta 13,8 proc. ES struktūrinės paramos lėšų.

2. Ekonomikos augimo veiksmų programa – numatoma skirti didžiausią paramos lėšų dalį – 45,72 proc. Labai svarbu, jog net 10 proc. lėšų numatoma skiri ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirtiems moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai.

3. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa – turi įgyvendinti viziją apie darnesnę visuomenę. Taigi gyvenimo aplinkos ir kokybės gerinimui, mažinant atskirų regionų skirtumus, skiriama 39,08  proc. visos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos.

4. Techninės paramos veiksmų programą – specialioji, papildoma veiksmų programa, skirta administruoti teminėms veiksmų programoms. Šiai veiksmų programai skirta 1,4 proc. ES struktūrinės paramos lėšų.

 

EKONOMINIAI VEIKSNIAI

1. Makroekonominiai rodikliai

Šalyje vyraujantis ekonomikos nuosmukis, negatyvios makroekonominių rodiklių prognozės 2011-2013 m. įtakoja blogėjančią Lietuvos savivaldybių padėtį (savivaldybių institucijų išlaikymui skiriamų lėšų mažėjimas, sugriežtinti specialiųjų tikslinių dotacijų, skirtų valstybės savivaldybėms perduotoms funkcijoms įgyvendinti, naudojimas ir kt.). Kaip skelbia LR Finansų ministerija, 2011 m. augs BVP, mažės nedarbo lygis, didės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Situacija ims gerėti nuo 2011 m. LR Finansų ministerijos projekciniai makroekonominiai rodikliai pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Pagrindiniai šalies makroekonominiai rodikliai

Makroekonominiai rodikliai

2010

Projekcija 2011 kovas

2011

2012

2013

2014

BVP augimas /grandine susietos apimties augimas, proc.

1,3

5,8

4,7

3,7

3,4

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indeksai, ankstesnis laikotarpis = 100

96,8

103,7

106,9

105,7

107,8

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt

1990,0

2064,0

2207,4

2334,0

2515,3

Vidutinis metinis nedarbo lygis, proc., darbo jėgos tyrimų duomenimis

17,8

14,9

11,5

9,3

7,8

Vartojimo augimas / grandine susietos apimties augimas, proc.

-3,8

3,9

4,8

4,7

3,9

BVP augimas to meto kainomis, proc.

3,4

8,8

8,1

7,3

7,0

Šaltinis: LR Finansų ministerija

Bendrasis vidaus produktas (BVP). 2007-2008 m. (išskyrus 2009 m.) Marijampolės apskrityje, kaip ir šalyje, BVP apimtys augo (2009 m. lyginant su 2007 m. BVP Marijampolės apskrityje sumažėjo 4,6 proc., Lietuvoje – 7,2 proc.), tačiau Marijampolės apskrityje sukuriamo BVP dalis Lietuvos BVP 2007-2009 m. tesudarė nežymią dalį (2007 m. – 3,2 proc., 2009 m. – 3,3 proc.).

2 lentelė. Bendrasis vidaus produktas (BVP), mln. Lt

Vietovė/Metai

 2007

 2008

2009

Lietuvos Respublika

98669,117

111482,648

91525,919

Marijampolės apskritis

3175,753

3623,801

3030,069

Marijampolės apskrities BVP dalis Lietuvos BVP

3,2

3,3

3,3

Šaltinis: Statistikos departamentas

Tiesioginės užsienio investicijos (TUI). Tiesioginės užsienio investicijos Kalvarijos savivaldybėje 2010 metų pradžioje sudarė 0,1 mln. Lt (Marijampolės apskrityje 283,1 mln. Lt, Lietuvoje– 33281,0 mln. Lt). Vertinant investicijų augimą matyti, kad 2008-2009 m. Kalvarijos savivaldybės TUI padidėjo nuo 0,1 mln. Lt iki 0,2 mln. Lt. 2009 metus lyginant su 2008 m., Marijampolės apskričiai tenkančios TUI padidėjo 48 proc., Lietuvos Respublikai tenkančios TUI sumažėjo 11,0 proc.

2009 m. Kalvarijos savivaldybės TUI sudarė tik 0,1 proc. į Marijampolės apskritį pritrauktų investicijų (Marijampolės savivaldybės TUI tais pačiai metais sudarė 44,8 proc., Šakių rajono savivaldybės – 13,1 proc. Marijampolės apskrities TUI).

Vienam gyventojui tenkančių TUI apimtys Kalvarijos savivaldybėje žymiai mažesnės nei vidutiniškai apskrityje ar šalyje. 2009 m. TUI 1 gyventojui Kalvarijos savivaldybėje buvo 14 Lt, šalyje – 9431,0 Lt, apskrityje – 763,0 Lt. 2009 metus lyginant su 2008 m. TUI tenkantis vienam gyventojui savivaldybėje padidėjo nuo 5 iki 14 Lt.

TUI pasiskirstymas tarp Marijampolės apskrities savivaldybių rodo nepakankamą Kalvarijos savivaldybės konkurencingumą bei gebėjimą pritraukti investicijas.

3 lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos (TUI)

Vietovė/Metai

TUI metų pradžioje, mln. Lt

TUI vienam gyventojui, Lt

2008

2009

2010

2008

2009

2010

Lietuvos Respublika

35503,9

31591,3

33281,0

10547

9431

9997

Marijampolės apskritis

92,8

137,3

283,1

512

763

1587

Kalvarijos sav.

0,1

0,2

0,1

5

14

7

Kazlų Rūdos sav.

6,5

35,5

226,8

448

2474

15976

Marijampolės sav.

53,5

61,5

34,9

776

894

512

Šakių r. sav.

22,5

18,0

15,9

618

502

449

Vilkaviškio r. sav.

10,2

22,1

5,4

213

465

114

Šaltinis: Statistikos departamentas

2. Statyba

Kaip reglamentuoja LR Vietos savivaldos įstatymas viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų – statinio projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka. Išduotų statybos leidimų skaičius taip pat rodo statybų rinkos aktyvumą savivaldybėje, atliktų (numatomų atlikti) darbų apimtis bei svarbą socialinėje, ekonominėje aplinkoje.

4 lentelėje. Išduotų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos leidimų skaičius

Metai

2008

2009

2010

Marijampolės apskritis / Kalvarijos savivaldybė

Gyvenamieji pastatai

231 / 4

176/9

198/11

Negyvenamieji pastatai

201 / 16

116/5

110/12

Iš viso:

432 / 20

292/14

308/23

Šaltinis: Statistikos departamentas

2008-2010 m. Kalvarijos savivaldybėje išduotų statybos leidimų skaičius (gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybai) padidėjo 175 proc., o Marijampolės apskrityje atskirais metais svyravo (2008 m. – 432, 2009 m. – 292, o 2010 m. – 308). Kalvarijos savivaldybėje išduotų statybos leidimų dalis, Marijampolės apskrities statybos leidimų dalyje 2009 m. tesudarė 4,8 proc. (gyvenamųjų pastatų statyba – 5,1 proc., negyvenamųjų – 4,3 proc.).

Pateikti duomenys rodo pakankamą statybos sektoriaus išvystymą savivaldybėje bei didelį poveikį sprendžiant savivaldybės ekonomines, socialines problemas.

3. Pramonė

2006 m. Kalvarijos savivaldybėje pramonės produkcijos buvo parduota už 38 mln. Lt, tuo tarpu 2007 m. – už 34 mln. Lt (t. y. 10,5 proc. mažiau). Apskrityje 2006-2007 m. parduotos pramonės produkcijos kiekis išaugo 40,7 proc., Lietuvoje – 9,9 proc. Parduotos pramonės produkcijos augimo tendencijos vyravo ir kitose Marijampolės apskrities savivaldybėse.

Kalvarijos savivaldybės parduotos pramonės produkcijos dalis, apskrities pramonėje 2007 m. sudarė 2 proc., šalies pramonėje – 0,07 proc. Pažymėtina, kad Kalvarijos savivaldybės pramonės produkcijos apyvarta 2006-2007 m. buvo mažiausia tarp visų Marijampolės apskrities savivaldybių, o tai rodo, kad Kalvarijoje šis sektorius neišplėtotas bei dėl nedidelių savo apimčių neturi didesnio poveikio savivaldybės socialiniam-ekonominiam augimui.

5 lentelė. Parduota pramonės produkcija Marijampolės apskrityje (mln. Lt)

Vieta/Metai

2006

2007

2008

Pokytis 2006-2007 m. proc.

Lietuvos Respublika

44996

49468

-

9,9

Marijampolės apskritis

1208

1700

-

40,7

Kalvarijos sav.

38

34

-

-10,5

Kazlų Rūdos sav.

195

284

-

45,6

Marijampolės sav.

718

1081

-

50,6

Šakių r. sav.

116

126

-

8,6

Vilkaviškio r. sav.

140

175

-

25,0

Šaltinis: Statistikos departamentas

2006-2007 m. Kalvarijos savivaldybės pramonės produkcijos struktūrą sudarė pieno, miltų, duonos ir pyrago gaminiai, o tai rodo pramonės orientaciją į žemės ūkio produkcijos perdirbimą, ir glaudžias sąsajas su egzistuojančia žemės ūkio gamyba savivaldybėje.

4. Verslas

Materialinės investicijos Kalvarijos savivaldybėje 2009 m. sudarė 15104 tūkst. Lt. 2007-2009 m. laikotarpiu materialinės investicijos Kalvarijos savivaldybėje sumažėjo 2,8 karto. Materialinių investicijų augimo mažėjimas savivaldybėje buvo mažesnis nei apskrities (1,2 k.), Lietuvos materialinių investicijų augimo mažėjimas (2,2 k.). 2009 m. Kalvarijos savivaldybės materialinės investicijos sudarė 5,1 proc. visų Marijampolės apskrities materialinių investicijų.

Pagal materialinių investicijų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, 2007 m. Kalvarijos savivaldybė buvo paskutinė tarp visų Marijampolės apskrities savivaldybių. 2008 m. situacija pasikeitė iš esmės ir pagal tiesioginių materialinių investicijų kiekį, vienam gyventojui, Kalvarijos savivaldybė jau lenkė visas kitas Marijampolės apskrities savivaldybes.

 

6 lentelė. Materialinės investicijos

Vietovė/Metai

Iš viso tūkst.

Lt vienam gyventojui

2007

2008

2009

2007

2008

2009

Lietuvos Respublika

31733816

28757611

14180537

9401

8564

4246

Marijampolės apskritis

975564

739601

295030

5363

4096

1647

Kalvarijos sav.

42771

58525

15104

3180

4385

1142

Kazlų Rūdos sav.

83718

38323

14423

5751

2655

1010

Marijampolės sav.

619646

430347

176946

8963

6249

2582

Šakių r. sav.

103121

149400

51554

2819

4136

1444

Vilkaviškio r. sav.

126308

63006

37003

2622

1319

781

Šaltinis: Statistikos departamentas

Įregistruoti ūkio subjektai. LR Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. Marijampolės apskrityje daugiausiai ūkio subjektų (49 proc.) buvo įregistruota Marijampolės savivaldybėje, mažiausiai – Kalvarijos savivaldybėje (6 proc.). Tokius rodiklius galima aiškinti tuo, kad Marijampolės savivaldybė – viena didžiausių Marijampolės apskrities savivaldybių tiek pagal gyventojų skaičių, tiek pagal plotą ir atvirkščiai, Kalvarijos savivaldybė – mažiausia Marijampolės apskrities savivaldybė tiek pagal gyventojų skaičių, tiek pagal savivaldybės plotą.

2 pav. Įregistruotų ūkio subjektų skaičiaus Marijampolės apskr. 2010 m., struktūra proc.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Veikiantys ūkio subjektai. Kalvarijos savivaldybėje 2010 m. pabaigoje veikė 144 ūkio subjektai.

7 lentelė. Veikiančių bei 1000-iui gyventojų tenkančių ūkio subjektų skaičius 2009-2011 m., vnt.

Vietovė/Metai

2009

2010

2011

Iš viso

1000-iui gyventojų

Iš viso

1000-iui gyventojų

Iš viso

1000-iui gyventojų

Lietuvos Respublika

84574

25

83201

25

86987

27

Marijampolės apskritis

3004

17

2964

17

3021

17

Kalvarijos sav.

145

11

144

11

154

12

Kazlų Rūdos sav.

242

17

243

17

239

17

Marijampolės sav.

1527

22

1496

22

1531

23

Šakių r. sav.

483

13

473

13

495

14

Vilkaviškio r. sav.

607

13

608

13

602

13

Šaltinis: Statistikos departamentas

5. Paslaugos ir prekyba

Paslaugos. Statistikos departamento duomenimis 2008 m. Kalvarijos savivaldybėje buvo 19 paslaugas teikiančių įmonių ir 63 fiziniai asmenys, įsigiję verslo liudijimus paslaugoms teikti. Tai sudarė atitinkamai 4,2 ir 5,0 proc. Marijampolės apskrities paslaugas teikiančių įmonių ir fizinių asmenų, įsigijusių verslo liudijimus. Paslaugų sfera Kalvarijos savivaldybėje kaip ir visoje Marijampolės apskrityje išvystyta silpnai (2008 m. Marijampolės apskrities paslaugų įmonės sudarė tik 2,5 proc. Lietuvos paslaugų įmonių, asmenys įgiję verslo liudijimus – 4,0 proc. visų Lietuvoje įsigijusių verslo liudijimus).

8 lentelė. Paslaugų įmonių bei asmenų įgijusių verslo liudijimus 2008 m. skaičius, vnt.

Vietovė

Įmonių skaičius

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus

Lietuvos Respublika

17891

31100

Marijampolės apskritis

451

1255

Kalvarijos sav.

19

63

Kazlų Rūdos sav.

28

75

Marijampolės sav.

255

651

Šakių r. sav.

67

169

Vilkaviškio r. sav.

82

297

Šaltinis: Statistikos departamentas

Prekyba. LR Statistikos departamento duomenimis 2006-2008 m. atskirose Marijampolės apskrities savivaldybėse mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių parduotuvių skaičius augo nevienodai. Marijampolės, Šakių rajono bei Vilkaviškio rajono savivaldybėse parduotuvių skaičius, 2008 m. lyginant su 2006 m. sumažėjo 0,5, 0,6 ir 1,7 proc. Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse, lyginant tą patį laikotarpį, parduotuvių skaičius išaugo atitinkamai 10,6 ir 11,8 proc.

2006 m. pabaigoje 1000-iui Kalvarijos savivaldybės gyventojų teko 3,5 parduotuvės, kai tuo tarpu 2008 m. pabaigoje šis rodiklis išaugo iki 3,9 (apskrityje – 5,0, Lietuvoje – 5,5). Tai vienas žemiausių rodiklių apskrityje. Parduotuvių skaičiaus 1000-iui gyventojų dinamika savivaldybėje atitinka bendras apskrities ir Lietuvos tendencijas: 2008 m. lyginant su 2006 m. parduotuvių skaičius augo.

9 lentelė. Mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių parduotuvių skaičius bei jų kiekis tenkantis 1000 gyventojų

Vietovė/Metai

Mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių parduotuvių skaičius, vnt.

1 000 gyventojų tenka parduotuvių

2006

2007

2008

2006

2007

2008

Lietuvos Respublika

17731

18158

18351

5,2

5,4

5,5

Marijampolės apskritis

890

909

894

4,9

5

5

Kalvarijos sav.

47

50

52

3,5

3,7

3,9

Kazlų Rūdos sav.

51

56

57

3,5

3,8

3,9

Marijampolės sav.

380

388

378

5,5

5,6

5,5

Šakių r. sav.

176

179

175

4,8

4,9

4,8

Vilkaviškio r. sav.

236

236

232

4,9

4,9

4,9

Šaltinis: Statistikos departamentas

Maitinimo paslaugos. 2006-2008 m. restoranų ir kt. maitinimo įmonių skaičius Kalvarijos savivaldybėje tai didėjo, tai mažėjo. 2006 m. Kalvarijos savivaldybėje veikė 4 restoranai bei kt. maitinimo įmonės, 2007 m. jų skaičius sumažėjo iki 3, o 2008 m. padidėjo iki 6.

2008 m. Kalvarijos savivaldybėje veikę restoranai bei kt. maitinimo įmonės sudarė 7,3 proc. Marijampolės apskrities tokio pat pobūdžio įmonių. Marijampolės apskrityje 2008 m. veikę restoranai bei kt. maitinimo įmonės sudarė 2,6 proc. visų Lietuvos Respublikos restoranų bei kt. maitinimo įmonių.

10 lentelė. Restoranų, barų, valgyklų skaičius

Vietovė/Metai

2006

2007

2008

Tenka 1000-iui gyventojų, 2008 m.

Lietuvos Respublika

2947

3043

3170

0,9

Marijampolės apskritis

89

89

82

0,5

Kalvarijos sav.

4

3

6

0,4

Kazlų Rūdos sav.

5

6

6

0,4

Marijampolės sav.

57

55

45

0,7

Šakių r. sav.

6

5

5

0,1

Vilkaviškio r. sav.

17

20

20

0,4

Šaltinis: Statistikos departamentas

Pagal 1000-iui gyventojų tenkantį restoranų, barų ir valgyklų skaičių Kalvarijos savivaldybė (0,4) nežymiai atsilieka nuo apskrities (0,5), bei daugiau nuo Lietuvos vidurkio (0,9).

Pagal vienam gyventojui tenkančią mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių apyvartą Kalvarijos savivaldybė lenkia ne tik Marijampolės apskrities bet ir Lietuvos vidurkį. Kalvarijos savivaldybėje 2008 m. šis rodiklis siekė 11636,4  Lt. ir buvo 12,9 proc. didesnis nei vidutiniškai Marijampolės apskrityje bei 9,1 proc. didesnis nei Lietuvoje.

6. Žemės ūkis ir miškininkystė

Žemės ūkis. Vidutinio ūkio dydis, pagal ūkininkų ūkių registro duomenis, savivaldybėje yra 9,41 ha, Marijampolės apskrities vidurkis – 9,98 ha, Lietuvos vidurkis – 9,73 ha. Kalvarijos savivaldybės ūkininko ūkis yra 6 proc. mažesnis už Marijampolės apskrities vidurkį ir 3 proc. už šalies vidurkį.

2007-2009 m. bendroji žemės ūkio produkcija sumažėjo visose Marijampolės apskrities savivaldybėse. Didžiausias sumažėjimas buvo užfiksuotas Kalvarijos savivaldybėje (-25,9 proc.), mažiausias – Kazlų Rūdos savivaldybėje (-3,4 proc.).

Mažėjanti bendroji žemės ūkio produkcija rodo mažėjantį žemės ūkio konkurencingumą bei mažėjančią žemės ūkio produkcijos paklausą.

11 lentelė. Bendroji žemės ūkio produkcija, tūkst. Lt

Vietovė/Metai

2007

2008

2009

Pokytis (2009m. palyginus su 2007m.)

Lietuvos Respublika

6912172

7340029

5706977

-17,4

Marijampolės apskritis

777453

876563

674 508

-13,2

Kalvarijos sav.

73995

74400

54864

-25,9

Kazlų Rūdos sav.

25567

29995

24707

-3,4

Marijampolės sav.

157397

180152

135403

-14,0

Šakių r. sav.

307854

353519

275601

-10,5

Vilkaviškio r. sav.

212640

238497

183933

-13,5

Šaltinis: Statistikos departamentas

Pasėliai Kalvarijos savivaldybėje 2008 m. sudarė 13400 ha (6,7 proc. viso Marijampolės apskrities pasėlių ploto). Daugiausiai savivaldybėje buvo auginama grūdinių augalų ir pašarinių kultūrų, taip pat nemažai rapsų ir cukrinių runkelių.

Miškininkystė. Miškai Kalvarijos savivaldybėje 2008 m. sausio 1 d. užėmė 13,04 proc. savivaldybės teritorijos, keliai – 2,7 proc., vandenys – 2,1 proc., užstatyta teritorija – 2,5 proc.

Kalvarijos sav. miškininkystės plėtros galimybės yra ribotos, nes didžiąją dalį žemės fondo sudaro žemės ūkio naudmenos, o miškams tenka tik nedidelė žemės ploto dalis.

7. Turizmas

Kalvarijos savivaldybėje apgyvendinimo paslaugas 2007-2009 m. teikė 1 subjektas – vaikų vasaros poilsio stovykla. Vaikų vasaros poilsio stovykloje vienu metu gali būti apgyvendinta 180 vaikų. Pagrindinės savivaldybės problemos: neišplėtotas turistinių trasų, pakelės poilsio aikštelių ir kempingų tinklas, neįrengti viešieji tualetai, nėra turizmo informacinių ženklų, ekspozicinės ir panašaus pobūdžio infrastruktūros. Savivaldybėje dideles perspektyvas turi:

·         Dviračių turizmas. Kalvarijos savivaldybėje parengtas dviračių turizmo maršrutas „Ten, kur tyvuliuoja ežerai“. Dviračiu siūloma važiuoti šiuo 52 km ilgio vietiniu maršrutu, aplankant gamtos objektus.

·         Kaimo turizmas. Regiono gamtos turtingumas bei įvairovė, ją papildantys kultūros objektai, palyginti geras kelių tinklas sudaro palankias sąlygas kaimo turizmui, tačiau Kalvarijos savivaldybėje veikia tik keturios kaimo turizmo sodybos. Šių paslaugų plėtrą stabdo kitų, patrauklesnių, šalies regionų konkurencija.

·         Rekreacinis turizmas. Kalvarijos savivaldybės apylinkės labai vaizdingos, čia daug kalvų, piliakalnių. Per savivaldybės teritoriją teka Šešupė. Savivaldybėje yra apie 40 ežerų.

8. Užimtumas ir darbo rinka

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Kalvarijos savivaldybėje yra vienas mažiausių jį lyginant su kitomis Marijampolės apskrities savivaldybėmis. 2007-2009 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje, kaip ir visoje Marijampolės apskrityje bei Lietuvos Respublikoje augo, tačiau 2009 m. buvo mažesnis nei vidutiniškai apskrityje ar Lietuvoje (t. y. sudarė 97,6 proc. apskrities bei 78,4 proc. Lietuvos vidurkio).

 

3 pav. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2007-2009 m., Lt

Šaltinis: Statistikos departamentas

Nedarbo lygis. Vidutinis metinis nedarbo lygis tiek Kalvarijos savivaldybėje tiek Marijampolės apskrityje ar Lietuvos Respublikoje nuolat svyravo. Mažiausias nedarbo lygis visose nagrinėjamuose administracinėse teritorijose buvo 2008 m. (Kalvarijos savivaldybėje 5,1 proc., Marijampolės apskrityje 2,8 proc., Lietuvos Respublikoje 5,8 proc.). 2010 m. Kalvarijos savivaldybėje nedarbo lygis (17,2 proc.) buvo didesnis nei Marijampolės apskrityje (2,2 proc.), bet mažesnis nei Lietuvos Respublikoje (0,6 proc.). 

4 pav. Nedarbo lygis 2008-2010 m. proc.

Šaltinis: Statistikos departamentas,Marijampolės teritorinė darbo birža

Pagal LR Statistikos departamento pateikiamus nedarbo lygio duomenis, Lietuvoje nedarbo lygis 2009 m.  siekė 14,1 proc. Kadangi 2009 m. nedarbo lygis Lietuvoje ir Kalvarijos savivaldybėje skyrėsi nežymiai, galima teigti, kad 2009 m. nedarbo lygis Kalvarijos savivaldybėje buvo panašus į šalies.

Gyventojų užimtumas ekonominėse veiklose. Marijampolės apskrityje gyventojų užimtumas 2009-2010 m. sumažėjo 3,9 proc. Didžiausias pokytis buvo statybos sektoriuje, lyginant 2009 m. ir 2010 m. užimtumas sumažėjo 57,5 proc., žemės ūkio sektoriuje užimtumas sumažėjo 7,6 proc., paslaugų – 3,2 proc. ir tik pramonės sektoriuje užimtumas padidėjo 5,2 proc.

9. Transportas

Marijampolės apskrities valstybinės reikšmės keliuose vyrauja patobulintos kelių dangos, vietinės reikšmės keliuose – žvyro dangos. Valstybinės reikšmės kelių su patobulinta kelių danga (asfalto, betono) 2008 m. Marijampolės apskrityje buvo – 32,9 proc. (tuo tarpu šalyje – 35,9 proc.). Vietinės reikšmės keliuose patobulintos kelių dangos, kaip ir šalyje sudaro apie 16,7 proc. Kalvarijos savivaldybės vietinės reikšmės keliuose patobulintos kelių dangos sudaro 13,3 proc. Tai rodo, kad Kalvarijos savivaldybėje vietinės reikšmės kelių dangai tobulinti neskiriama pakankamai lėšų.

Didelį poveikį ekonominei ir socialinei aplinkai tiek savivaldybės teritorijoje, tiek ir visoje Marijampolės apskrityje ar šalies mastu daro magistralė Via Baltica. Via Baltica ekonominis ir socialinis poveikis Marijampolės apskrityje yra gana stiprus. Tam įtakos turi tokie veiksniai kaip netoliese esanti pasienio zona bei didžiausias Via Baltica dalyje Lietuvoje transporto intensyvumas.

Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis Kalvarijos savivaldybėje 1000-iui gyventojų 2009 m. teko 494 individualūs lengvieji automobiliai. Tai mažiau nei vidutiniškai apskrityje (523), tačiau daugiau nei vidutiniškai šalyje (494). 2007-2009 m. laikotarpiu 1000-iui gyventojų tenkantis individualių automobilių skaičius Kalvarijos savivaldybėje, kaip ir visoje Marijampolės apskrityje didėjo, tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis augo (9,09 proc.).

12 lentelė. 1000-iui gyventojų tenka individualių lengvųjų automobilių

Vieta/Metai

2007

2008

2009

Pokytis 2007-2009 m.

Lietuva

429

453

468

9,09%

Marijampolės apskritis

483

501

523

 8,28%

Marijampolės sav.

566

561

574

 1,41%

Kalvarijos sav.

443

464

494

11,51%

Kazlų Rūdos sav.

468

492

519

10,90%

Šakių r. Sav.

433

468

498

15,01%

Vilkaviškio r. Sav.

418

452

477

14,11%

Šaltinis: Statistikos departamentas

Paskutiniu metu savivaldybėje mažėja keleivių vežimas viešojo naudojimo autobusais: jei 2007 m. buvo vežta 192,6 tūkst. keleivių, tai 2009 m. – tik 103,9 tūkst. Nors viešojo transporto paslaugomis besinaudojančių gyventojų skaičius paskutiniais metais mažėjo (augo privačių automobilių skaičius), tačiau maršrutų skaičius 2008-2009 m. pasikeitė, o lyginant su 2007 m. net išaugo (2 maršrutais). 

13 lentelė. Keleivių vežimas viešojo naudojimo autobusais

Vieta/Metai

Vežta keleivių, tūkst.

Maršrutų skaičius

2007

2008

2009

2007

2008

2009

Lietuvoje

317920,8

317296,2

266342,1

3155

3151

3136

Marijampolės apskritis

4536,3

3671,7

2810.3

203

194

183

Marijampolės sav.

2461,8

1763,6

1244.7

65

59

49

Kalvarijos sav.

192,6

161,3

103.9

11

11

10

Kazlų Rūdos sav.

16,0

6,9

8.0

2

2

4

Šakių r. Sav.

781,2

724,6

637.7

63

60

60

Vilkaviškio r. Sav.

1084,7

1015,4

815.9

62

62

60

Šaltinis: Statistikos departamentas

10. Vandens tiekimas

Kalvarijos savivaldybėje vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas ir funkcijas vykdo UAB „Kalvarijos komunalininkas“, kuris 2008 m. vandenį tiekė 7273 arba 53,5 proc. vartotojų (iš 13346 savivaldybės gyventojų). Tai reiškia, kad likusiems 46,5 proc. savivaldybės gyventojų centralizuoto vandens tiekimo paslaugos Kalvarijos savivaldybėje 2008 m. buvo neprieinamos.

LR Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. Kalvarijos savivaldybėje 349 tūkst. m3 arba 92,5 proc. vandens buvo sunaudota ūkio ir buities reikmėms, 28,5 tūkst. m3 arba 7,5 proc. – pramonės reikmėms. Vandens energetikos, žemės ūkio bei žuvininkystės reikmėms nagrinėjamais metais Kalvarijos savivaldybėje sunaudota nebuvo. Tokią sunaudoto vandens struktūrą Kalvarijos savivaldybėje galėjo lemti nedidelis centralizuoto vandens tiekėjo vartotojų skaičius bei nepakankamas pramonės, energetikos, žuvininkystės ir kitų sektorių išplėtojimas savivaldybėje.

Marijampolės apskrityje 2008 m. daugiausiai vandens buvo sunaudota ūkio ir buities reikmėms (4744,0 tūkst. m3 arba 45,6 proc.) bei žuvininkystės reikmėms (4729,0 tūkst. m3 arba 45,5 proc.), Lietuvoje – energetikos reikmėms (4444907,4 tūkst. m3 arba 95,3 proc.)

11. Nuotekų tvarkymas

Kalvarijos savivaldybėje nuotekų tvarkymo paslaugas ir funkcijas vykdo UAB „Kalvarijos komunalininkas“, kuris nuotekų tvarkymo paslaugas 2008 m. teikė 5299 vartotojams, kas sudaro 39 proc. visų savivaldybės gyventojų. Prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos neprisijungę vartotojai (61 proc.) nuotekas surenka rezervuaruose arba išgriebimo duobėse. Visa tai lemia padidėjusią aplinkos taršą nevalytomis ar nepakankamai išvalytomis nuotekomis, kelia grėsmę aplinkos biologinei pusiausvyrai bei žmonių sveikatai.

2008 m. Kalvarijos savivaldybėje į paviršinius vandenis buvo išleista 238,7 tūkst. m3 nuotekų (10,1 proc. visų, išleistų Marijampolės apskrityje). Visas savivaldybėje susidariusias nuotekas reikėjo valyti ir jos buvo išvalytos iki leistinų normų.

Marijampolės apskrityje nuotekos, kurių nereikėjo valyti sudarė 63,7 proc. visų nuotekų (Lietuvoje – 96,3 proc.). 36 proc. į Marijampolės apskrities paviršinius vandenis išleistų nuotekų buvo išvalytos iki leistinų normų (Lietuvoje – 2,7 proc.), 0,2 proc. – nevalytos ar nepakankamai išvalytos (Lietuvoje atitinkamai – 1,0 proc.).

12. Šilumos tiekimas

Lietuvoje šilumos gamyba MWh 1000-iui gyventojų 2006-2008 m. sumažėjo 6,6 proc. Kalvarijos savivaldybėje šis rodiklis 2006-2008 m. laikotarpiu padidėjo 21,2 proc.

Kalvarijos savivaldybėje šilumos gamybai naudojamas kietas kuras – akmens anglis ir pjuvenos. 2008 m. savivaldybėje šilumos gamybai sunaudota 1307,44 t akmens angies ir 3902,97 ktm. pjuvenų (2006 metais – 2644,00 t anglies ir 3788,29 ktm. pjuvenų, 2007 metais – 1862,98 t anglies ir 3857,28 ktm. pjuvenų). Lyginant 2008 su 2006 metais, akmens anglies sunaudojimas šilumos gamybai savivaldybėje sumažėjo 49,4 proc., o pjuvenų – padidėjo 3,1 proc. 

Koks kuras bus daugiausiai naudojamas ateityje, lems aplinkosaugos reikalavimai. Nuo jų priklausys ir šilumos tiekimo būdas. Prioritetas turėtų būti teikiamas centralizuotam šilumos tiekimui, nes tik didelės katilinės sugebės prisitaikyti prie griežtų aplinkosaugos reikalavimų. Centralizuotą šilumos tiekimą skatina įvairios ES direktyvos bei tarptautinės programos ir fondai.

13. Atliekų tvarkymas

Kalvarijos savivaldybės seniūnijas aptarnauja atliekų surinkimo sistemos operatorius UAB „Marijampolės švara“. Seniūnijose veikia konteinerinė atliekų surinkimo sistema. Šiuo metu sudarytos sąlygos turėti konteinerius visiems savivaldybės gyventojams, prie kurių namų valdų gali privažiuoti šiukšlių surinkimo mašina. Gyventojams iki kurių negalima pavažiuoti numatyta galimybė pastatyti konteinerį jiems patogioje vietoje. Žaliąsias (sodo, daržo ir pan.) atliekas gyventojai kompostuoja savarankiškai.

Kalvarijos mieste eksploatuojama 41 komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelė, kaimiškoje Kalvarijos seniūnijos dalyje – 32 aikštelės, Akmenynų seniūnijoje – 6, Liubavo seniūnijoje – 7, Sangrūdos seniūnijoje – 8.

Marijampolės apskrities teritorijoje yra septyni kontroliuojami sąvartynai, kurie uždaryti. Didžiausias – Marijampolės savivaldybės sąvartynas (uždarytas 2009 m.) ir šeši mažesni, esantys kitose Marijampolės apskrities savivaldybėse. Vienas iš jų – Kalvarijos savivaldybės sąvartynas, esantis Kušliškių kaime. Kadangi šie sąvartynai neatitinka ES Sąvartynų direktyvos ir LR Sąvartynų taisyklių reikalavimų, jie buvo uždaryti, o regione susidarančių nepavojingų atliekų, netinkančių perdirbimui šalinimui 2008 m. įrengtas Marijampolės regioninis sąvartynas.

Kalvarijos savivaldybėje susidarančių atliekų kiekis 1000-iui gyventojų vienas mažiausių tarp visų apskrities savivaldybių ir 23,6 proc. mažesnis už apskrities vidurkį. Didžiausią atliekų dalį (82,5 proc.) sudaro buitinės atliekos.

 

14 lentelė. Apskaičiuotas susidarančių atliekų kiekis, 1000-iui gyventojų

Savivaldybė

Susidarė buitinių

atliekų, t

Susidarė komercinių

atliekų, t

Susidarė statybinių

atliekų, t

Iš viso

Marijampolės apskritis

171703

21324

20676

213703

Marijampolės sav.

234921

38320

25758

299000

Kalvarijos sav.

134633

10548

18012

163192

Kazlų Rūdos sav. 

171042

12031

23558

206630

Šakių r. sav.

109957

10889

13589

134435

Vilkaviškio r. sav.

137540

10453

18559

166552

Šaltinis: Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo planas

SOCIALINIAI VEIKSNIAI

1. Gyventojai

Gyventojų skaičius bei tankumas. Kalvarijos savivaldybė užima 9,9 proc. Marijampolės apskrities arba 0,7 proc. Lietuvos teritorijos. Gyventojų tankumas (gyventojų skaičius viename km2) savivaldybėje yra vienas mažesnių lyginant su kitomis Marijampolės apskrities savivaldybėmis. 2008 m. pradžioje jis siekė 30,4 (apskrities vidurkis – 40,6, Lietuvos – 51,6).

5 pav. Kalvarijos savivaldybės gyventojų skaičius 2009-2011 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas

2009 m. pradžioje savivaldybėje gyveno 13,3 tūkst. gyventojų. Gyventojų skaičius savivaldybėje 2007-2010 m. mažėjo nežymiai. Kaimo gyventojų dalis savivaldybėje yra beveik dvigubai didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje – beveik 2/3 (62,6 proc.) savivaldybės gyventojų gyvena kaime (apskrities vidurkis 50,4 proc.).

Gimstamumas (1000-iui gyventojų tenkantis gimusiųjų skaičius) Kalvarijos savivaldybėje 2008 m. buvo panašus kaip ir Marijampolės apskrityje (Kalvarijos savivaldybė 10,2, Marijampolės apskritis – 10), apskrities savivaldybėse ir Lietuvos Respublikoje (10,5). Jei Lietuvos Respublikoje bei daugumoje Marijampolės apskrities savivaldybių gimstamumas tenkantis 1000-iui gyventojų 2008 m. palyginus su 2006 m. augo (t. y. Lietuvos Respublikoje padidėjo 14,1 proc., Marijampolės apskrityje – 2,0 proc.) tai Kalvarijos savivaldybėje sumažėjo 2,9 proc.

Mirtingumas Kalvarijos savivaldybėje yra didesnis nei gimstamumas. 2008 m. 1000-iui savivaldybės gyventojų teko 15,7 mirusieji, 2009 m. – 15,0. Pažymėtina, kad lyginant su kitomis Marijampolės apskrities savivaldybėmis, mirtingumas Kalvarijos savivaldybėje 2007 m. buvo didžiausias. 2008 metais jį lenkė tik Šakių rajono savivaldybė, čia mirtingumas 1000-iui gyventojų buvo 15,8. Visgi nagrinėjant mirtingumo rodiklius Lietuvoje bei Marijampolės apskrities savivaldybėse pastebimas mirusiųjų tenkančių 1000-iui gyventojų skaičiaus mažėjimas. 2008 m. lyginant su 2007 m. mirusiųjų skaičius tenkantis 1000-iui gyventojų Kalvarijos savivaldybėje sumažėjo 12,3 proc., kai tuo tarpu Marijampolės apskrityje – 7,8 proc., Lietuvoje tik 3 proc.

Migracijos saldo. Svarbus savivaldybę apibūdinantis rodiklis yra migracijos saldo, kuris parodo skirtumą tarp išvykstančių ir atvykstančių gyventojų skaičiaus. 2006 m. bei 2007 m. migracijos saldo Kalvarijos savivaldybėje buvo teigiamas (52 ir 27). Situacija savivaldybėje iš esmės pasikeitė 2008 m. ir migracijos saldo iš teigiamo pasikeitė į neigiamą (-48). Tai rodo mažėjantį savivaldybės patrauklumą bei didėjantį išvykstančiųjų skaičių.

Migracijos saldo 1000-iui gyventojų, kaip ir bendras migracijos saldo Kalvarijos savivaldybėje 2006-2007 m. buvo teigiamas (3,8 ir 2,0), o 2008 m. neigiamas (-3,6). Tuo pačiu laikotarpiu Marijampolės apskrityje kaip ir Lietuvos Respublikoje šis rodiklis buvo neigiamas.

15 lentelė. Migracijos saldo

Vietovė/Metai

Iš viso

1000-iui gyventojų

2008

2009

2010

2008

2009

2010

Lietuvos Respublika

-7718

-15483

-77944

 

 

 

Marijampolės apskritis

-786

-1072

-4126

 

 

 

Kalvarijos sav.

-48

-50

-221

 

 

 

Kazlų Rūdos sav.

-71

-95

-330

 

 

 

Marijampolės sav.

-189

-456

-1752

 

 

 

Šakių r. sav.

-241

-210

-648

 

 

 

Vilkaviškio r. sav.

-237

-261

-1175

 

 

 

Šaltinis: Statistikos departamentas

2. Būsto plėtra

Apsirūpinimas gyvenamuoju plotu. Vienam Kalvarijos savivaldybės gyventojui 2008 m. vidutiniškai teko 23,8 m2 naudingo ploto (mieste 24,2 m2, kaime 23,6 m2). 2008 m. miesto gyventojų apsirūpinimo būstu rodiklis savivaldybėje buvo aukštesnis nei vidutiniškai apskrityje (22,6 m2) ar Lietuvoje (23,8 m2), tuo tarpu kaimo – mažesnis (apskrityje 24,5 m2, šalyje 27,2 m2).

16 lentelė. Gyventojų gyvenamuoju plotu, m2

Vietovė/Metai

2009 m.

Iš viso mieste ir kaime

Mieste

Kaime

Lietuvos Respublika

25,0

23,6

27,7

Marijampolės apskritis

23,3

22,9

23,6

Kalvarijos sav.

23,3

25,0

22,4

Kazlų Rūdos sav.

24,0

23,3

24,7

Marijampolės sav.

22,2

21,6

23,5

Šakių r. sav.

25,1

25,4

25,0

Vilkaviškio r. sav.

23,1

24,0

22,4

Šaltinis: Statistikos departamentas

2006-2008 m. laikotarpiu vienam gyventojui tenkančio naudingo ploto augimo tendencijos buvo matomos visose Marijampolės apskrities savivaldybėse, tačiau Kalvarijos savivaldybėje šis augimas buvo vienas mažiausių – 1,3 proc. (apskrityje – 2,6 proc., Lietuvoje 3,3 proc.).

Naujų butų statyba. 2008 m. Kalvarijos savivaldybėje buvo pastatyti 8 butai (trys, arba 37,5 proc. 4-ių kambarių ir penki, arba 62,5 proc. 5-ių kambarių). 2008 m. savivaldybėje visiškai nebuvo statoma 1-o, 2-jų, 3-jų ar 6-ių ir daugiau kambarių butų. Marijampolės apskrityje taip pat paklausiausi buvo 3-ių ir daugiau kambarių butai (tokių butų 2008 m. Marijampolės apskrityje buvo pastatyta 87,4 proc.), mažiausiai paklausūs – vieno bei dviejų kambarių butai (jų 2008 m. pastatyta 12,6 proc.). Šalyje situacija stipriai skiriasi nuo situacijos apskrityje bei Kalvarijos savivaldybėje, čia 2008 m. daugiausia buvo pastatyta 2-jų kambarių butų (4291 arba 36,3 proc.), mažiausiai 5-ių kambarių butų (924 arba 6,3 proc.).

Socialinis būstas. 1998 m. pasibaigus gyvenamųjų patalpų lengvatinio privatizavimo laikotarpiui, didžioji dalis būsto fondo savivaldybėje tapo privačia nuosavybe. Likęs neprivatizuotas būstas šiuo metu sudaro socialinio būsto fondą ir pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą yra nuomojamas mažas pajamas turintiems savivaldybės gyventojams.

17 lentelė. Kalvarijos savivaldybės socialinis būstas

Metai

2008

2009

2010

Soc. butų skaičius

225

225

225

Asmenų (šeimų) laukiančių eilėje soc. būstui gauti:

115

123

138

jų šeimos narių skaičius:

297

296

317

Atsilaisvinusių ir naujai išnuomotų soc. butų skaičius

7

12

8

Nupirktų (naujai įrengtų) soc. butų skaičius

Pradėta negyvenamųjų patalpų rekonstrukcija po kurios numatoma įrengti 11 soc. butų.

-

-

Šaltinis: Kalvarijos savivaldybės Ūkio ir urbanistikos skyrius

Daugelis socialinio būsto fondui priklausančių butų šiuo metu yra labai blogos techninės būklės, jiems būtinas remontas.

3. Švietimas

18 lentelė. Bendrojo lavinimo mokyklos (mokslo metų pradžioje)

Vietovė

Mokyklų skaičius

Mokinių skaičius

2007-2008

2008-2009

2009-2010

2007-2008

2008-2009

2009-2010

Lietuvos Respublika

1472

1415

1364

489442

464638

440504

Marijampolės apsk.

95

95

94

29026

27556

26207

Kalvarijos sav.

8

8

8

2237

2153

2072

Kazlų Rūdos sav.

10

10

10

2116

1992

1884

Marijampolės sav.

34

34

31

11129

10453

9884

Šakių r. sav.

21

20

21

6019

5691

5367

Vilkaviškio r. sav.

22

23

24

7525

7267

7000

Šaltinis: Statistikos departamentas

Mokinių su negalia, mokomų bendrojo lavinimo mokyklose, skaičius pastoviai auga dėl vykdomo integracijos proceso.

19 lentelė. Kalvarijos savivaldybės bendro lavinimo švietimo įstaigų finansavimas 2006-2008 m., tūkst. Lt.

Lėšų kategorijos/Metai

2006

2007

2008

Pokytis 2006-2008 m., proc.

Mokinio krepšelio lėšos

6064,5

7170,7

8322,1

37,2

Valstybės deleguotų funkcijų lėšos, skirtos nemokamam mokinių maitinimui

-

371,3

500,8

-

Savivaldybės lėšos mokyklų aplinkai finansuoti

4008,9

4267,6

5097,4

27,2

Specialiųjų programų lėšos, gautos už mokyklų teikiamas paslaugas

138,1

149,2

193,9

40,4

Iš viso:

10211,5

11958,8

14114,2

-

Šaltinis: LR Švietimo ministerija

4. Sveikatos priežiūra

Sveikatos priežiūros įstaigos. Kalvarijos savivaldybėje veikia viena antro lygio sveikatos priežiūros įstaiga – VšĮ Kalvarijos ligoninė, ir 3 pirminės sveikatos priežiūros įstaigos: VšĮ Kalvarijos PSPC, VšĮ Sangrūdos ambulatorija, IĮ A.Masilionio klinika. Kalvarijos PSPC 2008 m. buvo prisirašę 8634 gyventojai, iš jų 4627 kaimo gyventojų. VšĮ Sangrūdos ambulatorijoje prisirašę 1221 pacientai. VšĮ Kalvarijos PSPC teikia I lygio (stacionarines) slaugos ir palaikymo paslaugas, II lygio ambulatorines konsultacines ir stacionarines paslaugas. VšĮ Sangrūdos ambulatorija įregistruota 2000 m. spalio 25 d. Joje teikiamos bendrosios praktikos gydytojo, bendrosios praktikos odontologo, akušerio-ginekologo, vidaus ligų, chirurgo, pediatro, bendruomenės slaugos paslaugos. 2009 m. savivaldybėje taip pat veikė 3 privačios asmens priežiūros įstaigos, iš kurių 2- odontologijos.

20 lentelė. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos

Vieta

Ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų skaičius SAM sistemoje

Privačios asmens priežiūros įstaigos

Iš viso

Iš jų odontologinės

priežiūros įstaigos

2007

2008

2009

2007

2008

2009

2007

2008

2009

Iš viso Lietuvoje

433

436

432

1506

1403

1584

918

803

969

Marijampolės apskritis

25

25

25

89

87

92

52

47

53

Marijampolės sav.

3

3

3

41

45

44

19

19

22

Kalvarijos sav.

3

3

3

3

2

3

2

1

2

Kazlų Rūdos sav.

2

2

2

6

6

6

3

3

3

Šakių r. sav.

10

10

10

20

16

19

16

14

15

Vilkaviškio r. sav.

7

7

7

19

18

20

12

10

11

Šaltinis: Statistikos departamentas

Gydytojai. 2007-2009 m. gydytojų skaičius Kalvarijos savivaldybėje nesikeitė ir buvo mažiausias apskrityje. Pagal 10000-ių gyventojų tenkantį gydytojų skaičių Kalvarijos savivaldybė labai atsilieka nuo apskrities ir Lietuvos vidurkio. 10000-ių Kalvarijos savivaldybės gyventojų 2008 m. teko 10,5 gydytojo (apskrityje – 20,7, Lietuvoje – 40,0).

5. Socialinė apsauga

Socialinių paslaugų teikėjai. Kalvarijos savivaldybės teritorijoje socialines paslaugas įvairioms klientų grupėms teikia dvi biudžetinės stacionarių socialinių paslaugų įstaigos (Kalvarijos savivaldybės vaikų laikinosios globos namai, Kalvarijos globos ir užimtumo centras) ir viena (Kalvarijos pensionatas) stacionarių socialinių paslaugų įstaiga pavaldi Marijampolės apskrities viršininko administracijai. Socialines paslaugas taip pat tekia 3 organizacijos, priklausančios nevyriausybinių organizacijų sektoriui – Kalvarijos savivaldybės neįgaliųjų draugija, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Kalvarijos Viltis“ ir Vilkaviškio vyskupijos Caritas Kalvarijos vaikų dienos centras „Žiniukas“.

Socialinės apsauga. 2008 m. Kalvarijos savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms pašalpoms (45,9 Lt vienam gyventojui) buvo gerokai didesnės nei vidutiniškai Marijampolės apskrityje (25,6  Lt) ar Lietuvoje (23,4 Lt). 2006-2008 m. laikotarpiu savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms pašalpoms padidėjo 2,0 proc. (apskrityje – 1,7 proc., Lietuvoje – 1,8 proc.).

21 lentelė. Savivaldybių biudžetų išlaidos socialinėms pašalpoms

Vieta/Metai

Iš viso, tūkst. Lt.

Pokytis

2006-2008 m.

Tenka 1 gyventojui, Lt.

2007

2008

2009

2007

2008

Iš viso Lietuvoje

52134,6

78927,3

190660,2

 

 

 

Marijampolės apskritis

2953,6

4636,6

10607,0

 

 

 

Marijampolės sav.

554,1

767,1

2460,3

 

 

 

Kalvarijos sav.

323,8

615,4

1438,3

 

 

 

Kazlų Rūdos sav.

148,9

184,5

432,8

 

 

 

Šakių r. sav.

950,3

1439,5

2455,2

 

 

 

Vilkaviškio r. sav.

976,5

1630,1

3820,3

 

 

 

Šaltinis: Statistikos departamentas

2008 m. Marijampolės apskrityje buvo 2258 socialinės pašalpos gavėjai, iš jų 287 (12,7 proc.) – Kalvarijos savivaldybėje. 2007-2009 m. laikotarpiu socialinės pašalpos gavėjų skaičius Kalvarijos savivaldybėje didėjo.

Pagrindinės socialinės apsaugos srities problemos Kalvarijos savivaldybėje yra šios: didelis socialinių išmokų poreikis; nepakankamas socialinių paslaugų tinklas; trūksta stacionarių ir nestacionarių dienos užimtumo paslaugų teikimo įstaigų socialinės rizikos šeimų vaikams, neįgaliems vaikams; paslaugos seniems žmonėms sukoncentruotos mieste.

6. Viešasis saugumas

Nors Kalvarijos savivaldybėje gyvena tik 7,4 proc. Marijampolės apskrities gyventojų, čia 2008 m. užregistruota 340 nusikaltimų (378 nusikalstamos veikos), t. y. 11,7 proc. visų užregistruotų nusikaltimų Marijampolės apskrityje. Nusikalstamumas gana ženkliai sumažėjęs 2007 metais, tiek savivaldybės teritorijoje tiek Marijampolės apskrityje 2008 metais vėl pradeda augti.

Savivaldybės teritorijoje palyginus dažnai įvykdomi nusikaltimai, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka (baudžiamojo kodekso 284 str.). Tokių nusikaltimų 100 tūkstančių gyventojų 2008 metais buvo įvykdyta 240 (šalies vidurkis 92, apskrities 95). Savivaldybėje 2008 metais 100 tūkst. gyventojų buvo įvykdyta 67 plėšimai (apskrities vidurkis 55, respublikos vidurkis – 103 nusikaltimai), 150 sunkių ir labai sunkių nusikaltimų (37,6 proc. daugiau nei apskrities vidurkis). Tarp nusikaltimų vyrauja vagystės49 proc. nuo visų savivaldybės teritorijoje registruotų 2008 m. nusikaltimų (Marijampolės apskrityje tai sudaro 44 proc.). Šie nusikaltimai turi tendenciją didėti.

2008 m. nepilnamečiai įvykdė 29 nusikaltimus, tai sudaro 7,7 proc. visų savivaldybėje užregistruotų nusikalstamų.

2008 m. nusikaltimų išaiškinamumas savivaldybėje siekė 48 proc. ir viršijo šalies ir apskrities  vidurkį (šalies vidurkis – 42 proc., apskrities – 43 proc.).

2008 m. Kalvarijos savivaldybėje užregistruoti 28 kelių eismo įvykiai, kurių metu žuvo 5 ir buvo sužeista 36 žmonės. Kelių eismo įvykių ir jų metu žuvusių ar sužeistų žmonių skaičius savivaldybėje lyginant su 2007 metais mažėjo (2007 m. fiksuoti 49 eismo įvykiai, kuriuose sužeista 63 ir žuvo 9 asmenys).

22 lentelė. Policijos pareigūnų ir 100 tūkst. gyventojų tenkančių policijos pareigūnų skaičius

Vietovė/Metai

2007

2008

2009

Marijampolės apskr. / Kalvarijos sav.

Policijos pareigūnų skaičius metų pabaigoje

484 / 38

478 / -

487/-

100 000 gyventojų tenka policijos pareigūnų

267 / 283

266 / -

273/-

Šaltinis: Statistikos departamentas

LR Statistikos departamento duomenimis nežymiai, bet mažėja policijos pareigūnų skaičius Marijampolės apskrityje (2007 m. – 484, 2008 m. – 478). Čia 100 tūkst. apskrities gyventojų 2007 m. teko 267, 2008 – 266 pareigūnai. Kalvarijos savivaldybėje 2006-2007 m. policijos pareigūnų skaičius išaugo 2,7 proc. Čia 100 tūkst. sav. gyventojų 2007 m. teko 283 pareigūnai (t.y. 6,0 proc. daugiau nei 2007 m. apskrityje).

 

7. Kultūra

Kultūros centras. 2010 m. Lietuvoje veikė 765 kultūros centrai, Marijampolės apskrityje – 71, Kalvarijos savivaldybėje – 12 (daugiafunkcinis kultūros centras ir 11 jo padalinių: mėgėjų teatras „Titnagas“, 10 kaimo laisvalaikių salių). Kalvarijos kultūros centruose veikė 27 mėgėjų meno kolektyvai, jų veikloje dalyvavo 437 savivaldybės gyventojai (3,3 proc. visų savivaldybės gyventojų).

Kultūros įstaigų veikla neatsiejama nuo valstybės, kraštiečių švenčių, atlaidų organizavimo, tačiau didelė problema, kurią įžvelgia kultūros darbuotojai, yra mažas savivaldybės vadovų dėmesys ir mažas šios srities finansavimas: trūksta specialistų (choreografo, vaikų ir jaunimo kolektyvų vadovų ir šios veiklos specialistų), kultūrinės veiklos savivaldybės teritorijoje koordinavimo, tam tikros įrangos, būtinos masiniams renginiams organizuoti (lauko įgarsinimo aparatūros, muzikos instrumentų, sceninių rūbų).

Kultūros centras pasyviai dalyvauja projektinėje veikloje, švenčių organizavimą dalinai remia vietiniai verslininkai. Kalvarijos savivaldybės kaimų laisvalaikio salės (Aistiškių, Jusevičių, Salaperaugio, Akmenynų) nešildomos.

Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka (SVB). Kalvarijos savivaldybėje 2008-2010 m. laikotarpiu bibliotekų skaičius nekito. Kalvarijos savivaldybės bibliotekų tinklą sudaro viešoji biblioteka ir 11 kaimo filialų (11,2 proc. visų apskrities bibliotekų). Vidutinis nuotolis tarp filialų – 8 km. Tarp greta esančių Sangrūdos ir Salaperaugio filialų didžiausias nuotolis – 13 km. Kalvarijos SVB teikia metodinę pagalbą 8 savivaldybės mokyklų bibliotekoms (vienai gimnazijai, dviems vidurinėms ir penkioms pagrindinėms). Kaimo filialų sujungtų su mokyklų bibliotekomis savivaldybėje nėra.

Kultūros paveldas. Kalvarijos savivaldybėje yra du saugomi statiniai – evangelikų liuteronų bažnyčia ir tiltas per Kirsnos upę Nemunaičių kaime. Savivaldybėje yra arklių pašto stoties pastatų ir Kalvarijos sinagogų kompleksai, 6 saugomos archeologinės vietos, 45 saugomos laidojimo vietos. Kalvarijos miesto istorinė dalis saugoma kaip kultūrinė vietovė. Prie istorijos paveldo priskiriama nepriklausomybės akto signataro Petro Klimo gimtinės sodyba, saugoma kaip istorinių įvykių vieta. Visų išvardintų kultūrinių vertybių būklė patenkinama, tačiau jų restauravimo ir tvarkymo poreikis nėra paskaičiuotas. Vienintelis sinagogų kompleksas šiuo metu dalinai restauruotas – restauruota eklektinė sinagoga, avarinės būklės tebėra barokinė Kalvarijos sinagoga.

8. Sportas

Kalvarijos savivaldybėje 2010 metais sportavo 3,0 proc. savivaldybės gyventojų, 10,6 proc. gyventojų dalyvavo įvairiose sporto varžybose ar renginiuose.

Sporto centras. Savivaldybėje veiklą vykdo Kalvarijos sporto centras, kurio tikslas – per sportą skatinti vaikų ir jaunimo saviraišką, ieškoti talentingų sportininkų, galinčių deramai atstovauti savivaldybę šalies čempionatuose, pirmenybėse, kituose tarptautiniuose sporto renginiuose. 2010 metų pabaigoje Kalvarijos sporto centre veikė 9 mokomosios sportinės grupės, kuriose treniruotes lankė 154 sportininkai. Pagal sporto šakas lankė: boksą – 25, lengvąją atletiką – 38, futbolą – 48 (iš jų 16 mergaičių), krepšinį – 32, šaškes – 6 sportininkai. Mokinių skaičius minėtoje sporto mokymo įstaigoje 2008-2010 metais sumažėjo apie 30 proc.

Didžiausia Kalvarijos sporto centro problema – sporto salės pastatas, kuris kapitališkai nebuvo remontuotas nuo įsigijimo datos. Sportinis inventorius yra visiškai nusidėvėjęs, jau porą metų neįsigyjama naujo.

Sporto klubai. Kalvarijos savivaldybėje veikia 6 sporto klubai: futbolo, bokso, šaškių-šachmatų, tinklinio, žvejų mėgėjų, krepšinio, kurių nariai yra suaugę savivaldybės gyventojai. Sporto klubu