Marijampolės savivaldybės dokumentų paieška
Susijęs Priedas Atsisiųskite aktą byloje
Sprendimas, Nr. 1-15 2013-01-28
Padalinys: MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS TARYBA

Redakcijos:
Atgal į sąrašą
Į pabaigą
DĖL MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS 2011-2013 METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS 2013–2015 METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO

 

2013 m.  sausio 28 d. Nr. 1-15

Marijampolė

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290, Nr. 137-5379; 2009, Nr. 77-3165; 2010, Nr.25-1177; Nr.51-2480; Nr.86-4525; 2011, Nr.52-2504; 2012, Nr. 136-6958) 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975; 2011, Nr. 4-125) 10 straipsnio 5 dalimi, Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr.827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2010, Nr. 102-5279; 2011, Nr. 50-2444; 2012, Nr. 122-6140), Marijampolės savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Marijampolės savivaldybės 2013–2015 metų strateginį veiklos planą (pridedama).

2. Pavesti programų koordinatoriams, patvirtintiems Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-08-07 įsakymu Nr.DV-1446, vykdyti Marijampolės savivaldybės strateginio veiklos plano programų įgyvendinimo priežiūrą.

 

 

 

Savivaldybės meras

 

Vidmantas Brazys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilija Ramanauskaitė

Gintarė Labutytė

Jurgita Būdžiuvienė

 

 

PATVIRTINTA

Marijampolės savivaldybės tarybos

2013 m. sausio 28 d. sprendimu nr. 1-15

 

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS 2013–2015 METŲ

STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

Marijampolės savivaldybės misija – užtikrinti Marijampolės savivaldybės gyventojams jaukesnį, saugesnį bei geresnį gyvenimą, teikiant aukštos kokybės viešojo administravimo ir viešąsias paslaugas, tenkinant bendruomenės poreikius bei interesus.

 

Situacijos analizė

Išorės aplinkos analizė

 

POLITINIAI – TEISINIAI VEIKSNIAI

 

Marijampolės savivaldybė veiklą vykdo ir įvairias funkcijas atlieka vadovaudamasi ne tik vidiniais dokumentais (nutarimais, įsakymais, tvarkomis ir pan.). Labai didelę reikšmę čia turi Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo privalomojo, rekomendacinio ir informacinio pobūdžio teisės aktai.

2013 m. darbą pradėjo nauja Vyriausybė, kuri įgyvendins savo politinę programą ir prioritetus. Siekdama pradėtų ir suplanuotų darbų tęstinumo, 15-oji Vyriausybė yra pateikusi 2013 metų veiklos prioritetus, kuriais siekiama išlaikyti finansinį stabilumą, neleisti augti valdžios sektoriaus skolos lygiui, didinti viešojo sektoriaus institucijų veiklos ir valdymo efektyvumą, didinti užimtumą, gerinti verslo aplinką ir skatinti verslumą bei kitų svarbių tikslų. Tiek numatytų veiklos sričių,  prioritetų, tikslų korekcija, tiek naujų suplanavimas paveiks įstatymų bazę nacionaliniu lygiu, todėl pokyčius pajus ir vietos savivaldos.

Siekiant pažadinti visuomenės kūrybiškumą, susitelkti prie idėjų, kurios padėtų Lietuvai tapti modernia, veržlia, atvira pasauliui, puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą šalimi, 2012 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos seimas nutarimu Nr.XI-2015 patvirtino Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. Tai valstybės vizija ir raidos prioritetai bei jų įgyvendinimo kryptys iki 2030 metų. Šiuo pagrindiniu planavimo dokumentu turi būti vadovaujamasi priimant strateginius sprendimus ir rengiant valstybės planus ar programas. Šiai Lietuvos pažangos strategijai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 lapkričio 28 d. nutarimu Nr.1482 buvo patvirtinta 2014-2020 metų nacionalinės pažangos programa. Programoje atsižvelgiama į ES politines nuostatas, aprašomos ilgalaikių valstybės prioritetų įgyvendinimo kryptys, numatomas ES finansinės paramos panaudojimas ilgalaikiams valstybės prioritetams įgyvendinti. Nacionalinėje pažangos programoje esminės regioninės politikos gairės aprašomos kaip šios programos (horizontalusis) prioritetas  „Regioninė plėtra“. Todėl savivaldybė, kaip vieno iš svarbiausių partnerių įgyvendinant regioninę politiką, taip pat turi prisidėti prie strategijos įgyvendinimo planuojant savo investicijas, ypač regioninės plėtros srityje.

Lietuvai, 2004 m. prisijungus prie Europos Sąjungos, tenka laikytis Europos Komisijos nurodymų, o savo veiksmus ir sprendimus derinti su galiojančiomis ES direktyvomis, sprendimais ir kitais teisės aktais. 2013 m. antrą pusmetį Lietuvai suteikta galimybė ir atsakomybė pirmininkauti ES Tarybai. Tai iššūkis naujai šalies valdžiai, šaliai, žmonėms.

Kaip žinia, Lietuva yra paskelbusi penkis savo pirmininkavimo ES prioritetus – energetika, Baltijos jūros strategija, Rytų partnerystė, išorės sienų apsauga bei ES finansų tvarumas. Lietuvos pirmininkavimo ES laikotarpiu vyks ypač intensyvios derybos dėl vystomojo bendradarbiavimo (Rytų partnerystės prioritetas) politikos ateities naujojoje finansinėje perspektyvoje. Šioje srityje Lietuvos užsienio reikalų ministerija siūlo išskirti penkias svarbiausias ES veiklos kryptis:

ü      pilietinės visuomenės ir vietos valdžios įtraukimo į vystomąjį bendradarbiavimą skatinimas;

ü      pasirengimas Jungtinių Tautų organizacijos paskelbtų Tūkstantmečio vystymosi tikslų peržiūrai bei atnaujinimui po 2015 m.;

ü      ES veiksmų plano dėl lyčių lygybės ir didesnių galių suteikimo moterims (2010–2015 m.) viduriniojo laikotarpio peržiūra;

ü      Europos vystomojo bendradarbiavimo konsensuso peržiūra „Europos konsensusas dėl vystimosi“;

ü      derybos dėl naujos daugiametės  finansinės perspektyvos reglamento, nustatančio vystomojo bendradarbiavimo priemonę.

Vietos savivaldos taip pat aktyviai dalyvauja ruošimosi pirmininkavimui procese. Jos pateikė tokius pasiūlymus dėl ES vystomojo bendradarbiavimo politikos ateities kaip:

ü      stiprinti bei geriau finansuoti ES priemonę „Nevyriausybiniai veikėjai ir vietos savivalda vystomajame bendradarbiavime“;

ü      daugiau dėmesio skirti savivaldybių specialistų ir politikų informavimui vystomojo bendradarbiavimo tema bei stiprinti gebėjimus dalyvauti rengiant tokius projektus;

ü      tinkamai išnaudoti Lietuvos institucijų, ypač vietos savivaldos sukauptą potencialą bei turimus ryšius plėtojant dvišales vystomojo bendradarbiavimo iniciatyvas su rytiniais ES kaimynais;

ü      sudaryti sąlygas per ES vystomojo bendradarbiavimo iniciatyvas realizuoti nacionalinius tikslus (pvz. skatinti energetinės nepriklausomybės tikslų įgyvendinimą per smulkias vietos lygmens iniciatyvas).

Jau į pabaigą eina ES struktūrinės paramos 2007-2013 m. laikotarpiu įsisavinimas, kuris yra vienas iš didesnių tarp kitų šalių narių (apie 86 proc.). Šiuo metu aktyviai vyksta pasirengimo darbai 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo laikotarpiui. ES regionų ekonominis išsivystymas, produktyvumas ir užimtumo galimybės juose yra labai nevienodi. Todėl finansuojamos programos, kurių paskirtis – ugdyti vietinės darbo jėgos įgūdžius, skatinti verslumą, gerinti infrastruktūrą ir saugoti aplinką. 2014–2020 m. ES biudžeto projekte tokioms programoms siūloma skirti 376 mlrd. eurų. Finansavimo programos bus naudingos visoms ES šalims, bet parama pirmiausia bus teikiama toms ES šalims, kurių BVP vienam gyventojui nesiekia 75 % ES vidurkio (Lietuvos BVP vienam gyventojui 2011 metais siekė 66 % ES vidurkio.).

Labai aktualus Marijampolės savivaldybei yra EK ir Rusijos Federacijos pasirašyta finansavimo susitarimas dėl Lietuvos–Lenkijos–Rusijos bendradarbiavimo abipus sienos programos. 176 mln. eurų vertės programa siekiama skatinti minėtų valstybių pasienio regionų bendradarbiavimą ir prisidėti prie piliečių gyvenimo kokybės gerinimo. Bendruose programos finansuojamose projektuose turėtų dalyvauti vietos ir savivaldos valdžia, smulkus ir vidutinis verslas, nevyriausybinės organizacijos ir piliečiai.

Nuo 2012 metų liepos 1 d. įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai. Daug straipsnių papildymų ir pakeitimų atlikta siekiant sugriežtinti valstybės tarnautojų atsakomybę vykdant paskirtas funkcijas, darbuotojų priėmimą į valstybės  tarnybą. Taip pat yra pakeitimų dėl tarnautojų atitikimo bendruosius gebėjimus tikrinimo. Patikrą atliks Valstybės tarnybos departamentas.

2012 m. kovo 13 d. Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos posėdyje buvo pristatytos strateginio planavimo savivaldybėse sistemos gairės. Skirtingose savivaldybėse taikomos skirtingos strateginio planavimo, įgyvendinimo stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo tvarkos. Savivaldybėse per daug strateginio planavimo dokumentų, didelė administracinė našta, nepakankamai užtikrinamas biudžeto suderinamumas su strateginiais veiklos planais, sudėtinga asignavimų valdytojų sistema, neužtikrinta veiksminga strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėsenos ir atskaitomybės sistema, nėra aiškaus funkcijų bei atsakomybių paskirstymo strateginio planavimo srityje. Siekiant pašalinti šiuos strateginio planavimo savivaldybėse trūkumus, šiuo metu yra rengiamos rekomendacijos strateginio planavimo dokumentams savivaldybėse rengti.

 

 

 

EKONOMINIAI VEIKSNIAI

 

Pasaulio ekonomikos forumas siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, atlieka konkurencingumo tyrimą. 2012 m. rugsėjo 5 d. paskelbė 2012–2013 m. šalių konkurencingumo tyrimo rezultatus. Lietuva užima 45 vietą iš 144 dalyvavusių šalių. Latvija užima 55 , Estija 34 vietą. Konkurencingumo indeksas skelbiamas jau šeštuosius metus iš eilės

Prognozuojami makroekonominiai rodikliai. Suprastėjus pasaulinei padėčiai, Lietuvos ekonomikos augimo tempai taip pat lėtėja. Finansų ministerija, įvertinusi Lietuvos ūkio būklę ir raidos tendencijas, keičia pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2013 metams. Svarbiausi veiksniai, teikiantys pagrindo didinti BVP ir vidutinio darbo užmokesčio augimo bei mažinti nedarbo ir infliacijos perspektyvas–rekordinis javų derlius ir toliau sparčiai augantis Lietuvos eksportas, nepaisant nuosmukio ES. Numatoma, kad 2012 m. realus BVP–3,5 proc., o 2013 m.–3,0 proc.

     1 lentelė

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai

Makroekonominiai rodikliai

2011 m.

Projekcija 2012 lapkritis

2012 m.

2013 m.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt

2045,9

2102,9

2173,7

Vidutinis metinis nedarbo lygis, proc., darbo jėgos tyrimų duomenimis

15,3

13

11,5

BVP augimas/grandine susietos apimties augimas, proc.

5,9

3,5

3

Duomenų šaltinis: www.finmin.lt

 

Tarptautinių ir kitų institucijų ekonomistai kol kas numato, kad pasaulio ūkinė raida tolesniu prognozuojamu laikotarpiu turėtų pagyvėti, tačiau neapibrėžtumas dėl jos yra itin didelis.

Tiesioginės užsienio investicijos. 2011 m. gruodžio 31 d. tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 38080,7 mln. litų, ir palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 9,9 procentu. Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 12,7 tūkst. litų TUI, palyginti su 2010 m. išaugo 11,6 procento.

Marijampolės savivaldybėje tiesioginės užsienio investicijos 2011 m. pabaigai buvo 36,34 mln. litų, vienam savivaldybės gyventojui vidutiniškai teko apie 600 litų.

Verslumo lygis. 2012 m. sausio 1 d. duomenimis verslumo lygis Marijampolės savivaldybėje buvo mažesnis lyginant su šalies viduje ir siekė 17,0 proc. Savivaldybėje veikė 1029 mažos ir vidutinės įmonės, palyginti su 2011m. jų sumažėjo 7,7 proc. (86-iomis įmonėmis) (1 pav.). Savivaldybėje palyginti su šalies vidurkiu, buvo mažesnė statybos, profesinės, mokslo ir techninės veiklos įmonių dalis, didesnė didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo veiklos įmonių dalis.

 

1 pav. Marijampolės savivaldybėje mažų ir vidutinių įmonių skaičius 2009–2012 m.

       Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

Susisiekimas. Dėl palankios geografinės padėties ir nuosekliai vykdomos automobilių ir geležinkelių kelių plėtros, savivaldybėje susiformavo geros sąlygos transporto, logistikos paslaugoms plėtoti. Siekiant pagerinti gyventojų susisiekimo infrastruktūros kokybę, Savivaldybė teikia paraiškas finansinei paramai gauti bei investuoja savas lėšas.

Svarbiausia transporto sektoriaus dalis Marijampolės savivaldybėje yra automobilių keliai. Marijampolės savivaldybė išsiskiria ir aukštu automobilizacijos lygiu, nes šiame regione ypač gerai išvystytas automobilių prekybos verslas. Marijampolės miesto gatvių tankumas yra didžiausias tarp šalies miestų, tačiau susisiekimas nėra visiškai išvystytas. Kai kuriose miesto dalyse jaučiama didelė grūstis, todėl Marijampolėje planuojama Aušros gatvėje pastatyti per Šešupę tiltą. Jo statyba bus finansuojama Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo (ESRPF), Lietuvos bendrojo finansavimo ir Marijampolės savivaldybės biudžeto lėšomis. Šiuo metu jau yra parengta tilto per Šešupę Aušros gatvėje ir jo prieigų statybos galimybių studija. Šis tiltas yra trūkstama Marijampolės miesto transporto tinklo dalis, padėsianti iš esmės išspręsti susisiekimo tarp pietinės ir vakarinės miesto dalių problemą ir sumažinsianti transporto srautą miesto centrinėje dalyje. Įgyvendinus projektą, eismo intensyvumas Vilkaviškio gatve, ties tiltu per Šešupę, sumažės 41 procentu, V.Kudirkos gatvėje - 23 procentais.

Vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas. Savivaldybėje veikia efektyvi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra. 2012 metais centralizuoto vandens teikimo paslaugomis naudojosi 76 proc. gyventojų, o nuotekų tvarkymo paslaugomis naudojosi apie 69 proc. gyventojų. Nemuno vidurupio baseino ir kiti projektai toliau didina vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kokybiškų paslaugų prieinamumą savivaldybės miestelių gyventojams.

Aplinkos veiksniai. Marijampolėje pastatytas ES reikalavimus atitinkantis Marijampolės regioninis nepavojingų atliekų sąvartynas su moderniais filtrato valymo įrenginiais, biodujų kogeneracinė elektros jėgainė, kuri gamina elektrą iš sąvartyne susidarančių biodujų, pastatytos 5 stambiagabaričių ir kitų specifinių atliekų (antrinių žaliavų, didžiųjų, buities pavojingų, elektros ir elektronikos atliekų) priėmimo aikštelės po vieną kiekvienoje Marijampolės apskrities savivaldybėje, uždarytas ir rekultivuotas ES reikalavimų neatitikęs Marijampolės savivaldybės sąvartynas ir 6 kitų regiono savivaldybių sąvartynai, vykdoma jų priežiūra po uždarymo, nutrauktas atliekų šalinimas visuose ES reikalavimų neatitinkančiuose sąvartynuose Marijampolės apskrityje. Taip pat sukurta ir nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. funkcionuoja Marijampolės regioninė  komunalinių atliekų tvarkymo sistema, apimanti mišrių komunalinių atliekų surinkimą naudojant individualius ir bendro naudojimo konteinerius bei jų sutvarkymą regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne, specifinių atliekų (tarpe jų ir antrinių žaliavų) surinkimą ir jų perdavimą atliekų tvarkytojams, didžiųjų atliekų, buities pavojingų atliekų, antrinių žaliavų, elektros ir elektronikos atliekų priėmimą didžiųjų atliekų priėmimo aikštelėse, taip pat didžiųjų atliekų, buities pavojingų atliekų, elektros ir elektronikos atliekų bei antrinių žaliavų surinkimą periodinio, viešai skelbiamo apvažiavimo būdu, sudarant galimybę visiems ir nutolusiems nuo aikštelių naudotis atliekų tvarkymo sistema. Atliekų tvarkymo sistema gali naudotis visi regiono atliekų turėtojai, todėl žymiai sumažintas neigiamas poveikis aplinkai ir sudarytos sąlygos surinkti, perdirbti arba saugiai pašalinti visame Marijampolės regione buityje susidarančias atliekas.

2011-2012 metais Marijampolės savivaldybės teritorijoje buvo plečiama pakuotės atliekų (antrinių žaliavų) rinkimo infrastruktūra, įrengta 120 naujų konteinerių aikštelių. Šiuo metu eksploatuojami 11353 vnt. konteinerių, skirtų mišrioms komunalinėms atliekoms, 379 konteineriai, skirti rinkti pakuotės atliekas (antrines žaliavas). Antrinių žaliavų konteinerių komplektas mieste tenka 370 žmonių, kaime – 240 žmonių (pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą mieste komplektas konteinerių turi būti 600 gyventojų, kaime - 800).

Marijampolės savivaldybėje įgyvendinant Sanglaudos fondo finansuojamą projektą, siekiama uždaryti senus sąvartynus. Siekiama sumažinti gruntinio vandens ir dirvožemio taršą, neigiamą poveikį žmonių sveikatai bei sukurti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio mažinimo sąvartynuose pajėgumus. Siekiant prisidėti prie kuriamos racionalios, tenkinančios gyventojų poreikius, atitinkančios Europos Sąjungos atliekų tvarkymo reikalavimus bei užtikrinančios aukštą aplinkos apsaugos kokybę, privalu nutraukti nelegalų atliekų šalinimą mažuose sąvartynuose ir plėtoti šiuolaikiškus atliekų tvarkymo pajėgumus. Marijampolės savivaldybėje uždaryti 6 nelegalūs mažieji sąvartynai, įrengta žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė, įsigyta kompostavimo įranga, t.y. atliekų (medienos) smulkintuvas, komposto ir kompostuojamos medžiagos krautuvas, komposto vartytuvas ir komposto sijotuvas.

Siekiant maksimalios švaros ir tvarkos mieste, toliau vykdoma Savivaldybei priskirtų teritorijų: gatvių, šaligatvių, laiptų, pėsčiųjų saugumo salelių, automobilių stovėjimo aikštelių, autobusų sustojimo stotelių, parkų, skverų ir kitų bendrojo naudojimo plotų valymas. Mieste yra 231 asfaltuota gatvė, bet valoma tik 66 asfaltuotos gatvės. Valomų gatvių, šaligatvių, takų bei kitų bendro naudojimo plotas sudaro - 299461 m2 . Reikėtų valyti gatvių, šaligatvių- 970599 m2.

Per 2011 m. užregistruota 880 šunų. Vykdoma registracija, išduodami Savivaldybės leidimai laikyti agresyvios veislės šunis. Jų užregistruoti 98 vnt. Sudaryta sutartis su Všį Gyvūnų globos namais „Mindraja“ beglobių gyvūnų (šunų, kačių) gaudymo, karantinavimo ir eutanazijos paslaugoms pirkti. Per 2011 m. sugautas 151 beglobis šuo.

Savivaldybių plėtra neįmanoma be infrastruktūros ir žaliųjų erdvių plėtros. Želdynai mieste yra stiprus ekologinis, ekonominis ir estetinis veiksnys. Lietuvoje vykdomi svarbūs projektai ir planai, turintys įtaką Marijampolės miesto subalansuotai plėtrai (Lietuvos Respublikos, Marijampolės apskrities bendrieji planai ir kt.). Želdynų normatyviniai reikalavimai apibrėžti 2007 m. gruodžio 21 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-694 patvirtintose atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normose ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos apraše. Nustatyta, kad gyvenamosios paskirties sklypuose turi būti želdynams skirta 25 proc. sklypo ploto. Tame plote turi tilpti vaikų žaidimų aikštelė, sporto aikštelė paaugliams ir vieta ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui. Želdynai Marijampolės mieste pasiskirstę netolygiai, akivaizdus trūkumas yra Draugystės mikrorajone bei pramoninėje miesto dalyje. Marijampolėje 1 gyventojui vidutiniškai tenka apie 39 m² želdynų. Pagal želdynų plotų normas dideliuose miestuose nustatytas rekreacinės paskirties želdynų ir kitų želdynų tipų minimalus plotas – ne mažiau kaip 25-30 m² vienam gyventojui.

Marijampolėje yra tikslinga parengti ir patvirtinti Savivaldybės taryboje Želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo programą, kuri padėtų spręsti svarbiausius uždavinius – išsaugoti esamą parkų ir skverų tinklą, formuoti naujus želdynus, suteikti želdynams juridinį statusą (t. y. parengti žemės sklypų ribų planus, įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre) bei planingai vystyti ir prižiūrėti želdynų sistemą. 2012 m. Marijampolėje buvo pradėta įrengti naujos žaliosios zonos, apsodinant medžiais: tarp Medžiotojų gatvės ir cukraus fabriko, Draugystės gatvėje. Numatoma naujas žalias zonas formuoti ir ateinančiais metais. Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje numačius lėšų pradėta tvarkyti Sosnovskio barščiu užžėlusios teritorijos Marijampolės mieste. Nenutraukiamai, kas metai naikinant šį invazinį augalą planuojama pasiekti rezultatų po 5-7 metų. Vėliau teritorijas tikslinga apželdinti ir tose vietose įrengti parkus ar skverus.

Marijampolės mieste 2012 m. buvo atlikta želdynų ir želdinių inventorizacija. Inventorizacija palengvina savivaldybės tarnautojų darbą, nes želdinių tvarkymo priemonės gali būti įvertintos nevykstant į vietą. Šią galimybę numato aplinkos ministro patvirtinti įsakymai. Tikslinga kiekvienais metais skirti lėšų želdinių inventorizacijos duomenims atnaujinti.

2012 m. buvo rekonstruotas Poezijos parkas, kuriame pagal architektų parengtą projektą buvo pertvarkyti želdiniai, pertvarkyti pėsčiųjų takai, poilsio teritorijos, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, treniruokliai. Parko priežiūrai ir sukurtai aplinkai palaikyti tikslinga skirti papildomai lėšų.

Marijampolės savivaldybės taryba 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 1-608 patvirtino Marijampolės miesto želdynų sistemos plėtojimo ir tvarkymo specialųjį planą. Šis specialusis planas sudaro galimybes plėtoti želdynų sistemą Marijampolės mieste bei tvarkyti vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu mieste esančius želdynus.

Žemės ūkis ir kaimo plėtra. Kaimo vietovės Marijampolės savivaldybėje užima apie 98 proc. savivaldybės teritorijos, jose gyvena 1/3 savivaldybės gyventojų.

Savivaldybėje specializuojamasi auginant grūdus, cukrinius runkelius, rapsus, taip plėtojama gyvulininkystė. Savivaldybėje sukurta augalininkystės ir gyvulininkystės bendroji produkcija pastaraisiais metais augo žymiai sparčiau nei vidutiniškai šalyje. Augalininkystės konkurencingumą rinkoje iš dalies užtikrino palyginti dideli derlingumai–auginamų kultūrų derlingumai buvo didžiausi arba vieni didžiausių šalyje.

2 pav. Marijampolės savivaldybės ūkininkų ūkių skaičius pagal savininkų

amžių 2008-2012 m. liepos 1 d.

                Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Žemės ūkio skyrius

 

Iš 2 paveikslo matyti, kad Marijampolės savivaldybės teritorijoje ūkininkų iki 2010-ųjų mažėjo, tačiau jau antrus metus iš eilės jų skaičius palaipsniui auga ir 2012 m. siekė 2232, t.y. 1,5 proc. daugiau nei 2010-aisiais. Per 2012 m. įregistruota/perregistruoti 73 ūkininkų ūkiai, išregistruota 37 ūkininkų ūkiai. Užregistruotos ir atnaujintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio informacijos ir kaimo valdų registre 2723 žemės ūkio valdos. Analizuojant ūkius pagal jų savininkų amžių, pastebima, jog daugėja ūkininkų virš 40 metų, tuo tarpu jų  skaičius iki 40 metų – kinta nežymiai.

Pagrindinė vystoma sritis augalininkystė. Auginamos grūdinės kultūros: kviečiai, miežiai, rapsai. Dalis ūkininkų dar augina cukrinius runkelius. Šią kultūrą augina tie ūkininkai, kurie turi įsigiję cukrinių runkelių nuėmimo kombainus. Dalis ūkių yra mišrūs, kur vykdoma ne tik augalininkystės kryptis, bet ir gyvulininkystė. Gyvulininkyste savivaldybės teritorijoje užsiima 10 žemės ūkio bendrovių ir 1270 ūkio subjektų. Ūkių, užsiimančių gyvulininkyste, mažėja, nes nedidelės pieno supirkimo kainos ir ūkininkai, laikantys 2-3 karves nutraukia, ūkininkavimą, arba pasilieka tik grūdų auginimą. Mėsinių galvijų auginimas plečiasi, nors mūsų žemės yra derlingos ir geriau auginti grūdines kultūras, bet dalis ūkininkų didina savo galvijų bandas, pvz., ūkininkas J.Bekampis, A. Šveikauskas, V. Žarnauskaitė ir kt. Mėsinius galvijus laiko 312 ūkio subjektų.

Stambiausi ūkininkai–tai Dalė Pielikienė, Juozas Bekampis, Mangirdas Krunkaitis, Tomas Bagdonas, Zenonas Markauskas, Vigrita Žarnauskaitė, Darius Isoda.

Savivaldybėje veikia 13 žemės ūkio bendrovių, iš kurių stambiausios yra Padovinio, Smilgių, UAB „Lifrania“, Valavičių, Želsvelės, „Šešupės“.

2012 m. liepos 1 d. pasėlius deklaravo ir užpildė pasėlių paraiškas-deklaracijas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius gauti 2533 žemės ūkio subjektai. Savivaldybės teritorijoje deklaruota 48465 ha žemės ūkio naudmenų plotas. Įbraižyta 19888 laukų sklypai. 90 ūkininkų užsiima ekologine žemdirbyste – tai sudaro 4 proc. visų ūkininkų. Jie deklaruoja 1651 ha žemės ūkio naudmenų.

3 pav. Marijampolės savivaldybėje deklaruojamų žemės naudmenų

plotai 2008-2012 m. liepos 1 d., ha

                   Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Žemės ūkio skyrius

 

Kaip matyti iš 3 paveikslo, deklaruojamų žemės naudmenų plotai nežymiai didėja kiekvienais metais. Tai galima daryti prielaidą, kad ūkiai stambėja.

 

SOCIALINIAI VEIKSNIAI

 

Demografinė padėtis. Statistikos departamento duomenimis 2012 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3 mln. 7,7 tūkst. gyventojų. 2012 m. Marijampolės savivaldybėje gyveno 60,5 tūkst. gyventojų, t.y. 2 procentai Lietuvos gyventojų.

Proporcija tarp kaime ir mieste gyvenančiųjų šioje savivaldybė tokia pati kaip ir bendrai šalyje: 67 proc. mieste ir 33 proc. kaime. Tarp kitų šalies savivaldybių Marijampolės savivaldybė išsiskiria didele gyventojų koncentracija – 80,2 gyventojai/1 kv.km.  

Darbo rinka. Marijampolės teritorinės darbo biržos duomenimis, oficialus vidutinis metinis nedarbo lygis 2012 m. Marijampolės savivaldybėje siekia 10,1 proc. nuo visų darbingo amžiaus gyventojų, tai 21 proc. mažesnis nei 2010-aisiais (4 pav.).

4 pav. Vidutinis nedarbo lygis Marijampolės savivaldybėje  2008-2012 m., proc.

         Duomenų šaltinis. Marijampolės teritorinė darbo birža

 

Socialinė apsauga. Esant dar pakankamai aukštam nedarbui ir sumažėjus gyventojų pajamoms toliau didėjo socialinės piniginės paramos gavėjų skaičius. 2011 m., palyginti su 2010 m. socialines pašalpas gaunančių šeimų skaičius padidėjo 6,6 proc. (2 lentelė). Lėšos socialinei pašalpai padidėjo 12,6 proc.

                                                                                                                                 2 lentelė

Išlaidos socialinei pašalpai Marijampolės savivaldybėje 2010-2011 m.

 

2010 m.

2011 m.

2011 m. palyginti su 2010 m., +,- proc.

Šeimų

skaičius, vnt.

Suma,

tūks.Lt

Šeimų skaičius, vnt.

Suma, tūks.Lt

Šeimų skaičius, vnt.

Suma, tūks.Lt

Socialinė pašalpa

 

2939

 

8426,2

 

3134

 

 

9485,2

 

 

+6,6

 

+12,6

 Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinio reikalų departamento Socialinės

 paramos skyrius

 

            Dėl šalpos išmokų skyrimo ir jų pratęsimo 2011 m. kreipėsi 1119 asmenų. Palyginti su 2010 m. (1030 asmenys), klientų skaičius padidėjo 8,6 procento. Priimti 398 prašymai dėl šalpos išmokų mokėjimo mirties atveju. Tai 14,4 karto mažiau, negu 2010 m. Išlaidos šalpos išmokoms 2011 m. (16 582,7 tūkst. Lt), palyginti su 2010 m. (16 349,3 tūkst. Lt), padidėjo 1,4 procento.

Marijampolės savivaldybėje 2012 m. sausio 1 d. buvo 364 vaikai su negalia; 1717 asmenų, kuriems nustatytas priežiūros (pagalbos) poreikis, 989 asmenys, kuriems nustatytas slaugos poreikis, 195 socialinės rizikos šeimos, kuriose augo 420 vaikų.

Išaugus kainoms už šildymą, didėja skaičius gyventojų, negalinčių sumokėti išaugusių sąskaitų. 2011 m. 8504 šeimoms (2010 m. 7759-ioms)  buvo paskirtos kompensacijos už gyvenamųjų patalpų šildymą, karštą, geriamąjį vandenį, t.y. 745 šeimoms daugiau nei praėjusiais metais. Kompensacijų gavėjų didėjimą nulėmė padidėjęs atleistų iš darbo, t.y. užsiregistravusių teritorinėje Darbo biržoje, asmenų skaičius, taip pat dirbantiesiems (ypač dirbantiems privačiose įmonėse) metų pabaigoje sumažinti atlyginimai (nemokamos atostogos, prastovos ir kt.), ženkliai pakilusios šilumos energijos, karšto ir geriamojo vandens kainos.

2011 m. 79 šeimoms paskirtos kompensacijos išimties tvarka. Palyginti su 2010 m., gavėjų skaičius padidėjo 43,6 proc. (2010 m. – 55 kompensacijos).

Kadangi nuolat didinamos gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams, daugelis jų pasirinko kitokį būsto šildymo būdą, t.y. šildymą kietuoju kuru. 781 šeimoms paskirta kompensacija už šildymą kietu kuru, o būsto šildymo gamtinėmis dujomis kompensacijos paskirtos 4 šeimoms.

2011 m. iš viso už įvairias kompensacijos (būsto šildymą, geriamąjį ir karštą vandenį, kietąjį kurą bei dujas) paskirtos 9368 savivaldybės šeimoms.

50 proc. visų už gaunamą socialinę pašalpą ir/ar kompensaciją turinčių atlikti visuomenei naudingus darbus (3456 asmenų) taip ir pasielgė (3 lentelė). Tačiau 10 proc. jų (693 asmenų) atsisakė tai daryti. Jiems socialinė pašalpa nebuvo mokama grynais pinigais, o pervedama į „Palink“ socialinę kortelę.

 

                        3 lentelė

Piniginės paramos gavėjų, atlikusių visuomenei naudingus darbus, skaičius Marijampolės savivaldybėje 2011 m.

 

Asmenų, kurie turėjo atlikti visuomenei naudingus darbus, skaičius

Asmenų, kurie atliko visuomenei naudingus darbus, skaičius

Asmenų, kurie atsisakė atlikti visuomenei naudingus darbus, skaičius

Asmenų, kurie laukia atlikti visuomenei naudingus darbus, skaičius

Skaičius, vnt.

6916

3456

693

2717

  Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinio reikalų departamento Socialinės

  paramos skyrius

 

2011 m. išmokos vaikams palyginti su 2010 m., sumažėjo (1,6 proc.), kadangi nuo 2010 m. sausio 1 d. išmoka vaikui mokama tik nuo 2 iki 7 metų, (nuo 2 iki 18 metų, kai šeima augina 3 ir daugiau vaikų), jei vidutinės šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų. Šio skaičiaus sumažėjimas susijęs taip pat su jaunų šeimų išvykimu gyventi į užsienio valstybes kartu su vaikais.

Šeimų, kurios kreipėsi dėl vienkartinės išmokos gimusiam vaikui, sumažėjo 3,5 proc. Vienkartinė išmoka vaikui skirta už 641 vaiką, 2010 m. – už 670 vaikų.

2011 m. sumažėjo globos (rūpybos) išmokų skaičius 13,2 proc., išmokų suma - 8,1 proc. 

2011 m. vienkartinė išmoka  įsikurti skirta 21 našlaičiui.

2011 m. sumažėjus gyventojų pajamoms daugiau šeimų kreipėsi dėl socialinės paramos mokiniams. Nemokami pietūs ir aprūpinimas mokinio reikmenimis skirtas 2988 mokiniams, t.y. 140 mokinių mažiau, palyginti su 2010 m. Tačiau, palyginti su bendru mokinių skaičiumi, paramą gavusių mokinių procentas yra didesnis (2011 m.- 31,85 proc., 2010 m. – 31,47 proc.). Tokiems skaičiams įtakos turėjo mokinių skaičiaus sumažėjimas savivaldybėje.

2011 m. parama mirties atveju išmokėta už 754 savivaldybės gyventojus. 2011 m., palyginti su 2010 m., mirė 47 gyventojais mažiau. 

2011 m. išlaidų suma vienkartinėms pašalpoms  palyginti su 2010 m. buvo didesnė 8,1 tūkst. Lt ir sudarė 53,7 tūkst. Lt. Gavėjų skaičius padidėjo 14 asmenų. Vienkartinė pašalpa neskirta 15 asmenų.

Didžioji dauguma asmenų (šeimų) vienkartinės paramos kreipėsi dėl ligos, sunkios materialinės padėties, likus be pajamų ar joms stipriai sumažėjus.

2011 m. turtas  buvo testuojamas ir vertinamas 5836 šeimoms (2010 m. - 5611 šeimų), kurios kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos. 2011 m. turtas įvertintas 4,0 procento daugiau šeimų, negu 2010 m.. Testavus turtą, teisė į socialinę paramą nustatyta  5699 šeimoms. Nustatyta, kad tokios teisės neturėjo 139 šeimos.

Vaikų teisių apsauga. Kai kurių šeimų, auginančių vaikus, netinkamas gyvenimo būdas: girtavimas, socialinių įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai rūpintis vaiku–lėmė tokios šeimos įrašymą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Rizikos šeimoms socialinės priežiūros ir socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos teikiamos šeimų namuose. 2011 m. buvo 195 socialinės rizikos šeimos, kuriose augo 420 vaikų (5 pav.).  

5 pav. Marijampolės savivaldybė socialinės rizikos šeimų ir jose augančių

vaikų skaičiaus dinamika 2008-2011 m.

         Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinio reikalų departamento

          Socialinės paramos skyrius

 

2011 m. savivaldybėje buvo globojami 165 vaikai, iš jų 88 šeimoje. 36 vaikų globėjais (rūpintojais) tapo giminaičiai (seneliai, broliai, seserys, tetos, dėdės), 52 vaikų–kiti asmenys. 77 vaikų globa (rūpyba) buvo nustatyta socialinės globos įstaigose.

2011 m., palyginti su 2010 m., globojamų vaikų skaičius padidėjo 11. Tai galėjo įtakoti ekonominė krizė ir žemas gyvenimo šeimoje motyvacijos lygis.

Socialinis būstas. 2004 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Lietuvos būsto strategiją, kurioje nustatyti ilgalaikiai valstybės politikos būsto srityje tikslai ir uždaviniai iki 2020 metų. Socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų ar savivaldybės lėšų, statant naujus arba rekonstruojant ir pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus, taip pat perkant ar kitokiu būdu teisėtai įsigyjant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus. Ruošiama nauja Socialinio būsto fondo plėtros 2011–2013 metų programa, pagal kurią minėtos programos finansavimą siūloma sugrąžinti į planuotą 2009 ir 2010 metų lygį. Socialinio būsto fondo plėtros programos įgyvendinimas siejamas su Lietuvos būsto strategijos įgyvendinimo laikotarpiu, todėl kasmet savivaldybių socialinio būsto fondo plėtrai reikėtų skirti po 300 mln. litų. Į socialinio būsto plėtrą 2004-2011 metais iš viso investuota apie 23 mln. litų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir savivaldybių socialinis būsto fondas papildytas iki 2910 butų. Lietuvos būsto strategijoje numatyta siekti, kad iki 2020 metų socialinio būsto fondo lyginamoji dalis būtų padidinta iki 4-5 procentų, t.y. socialinio būsto fondas per 2004-2020 metų laikotarpį turėtų būti padidintas 25-30 tūkstančių butų.

Be to, Ūkio ministerija yra atrinkusi Marijampolės savivaldybės socialinio būsto plėtros projektą ir yra rengiama detali galimybių studija, skirta įvertinti galimybes užtikrinti socialinio būsto plėtrą pasitelkiant privataus kapitalo investicijas ir derinant socialinio būsto plėtros programos lėšas. Šiuo metu parengtas detalusis sklypo suformavimo socialiniam būstui statyti plano projektas ir ketinama statyti tris 40 butų gyvenamuosius namus.

2012 m. sausio 1 d. asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą ir įrašytų į Marijampolės savivaldybės sąrašus skaičius siekė 843, t.y. 35,3 proc. daugiau nei 2009 m. Kaip matome 6 paveiksle, kiekvienais metais daugėja asmenų (šeimų) turinčių teisę į socialinį būstą.

6 pav. Asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą ir įrašytų į

Marijampolės savivaldybės sąrašus skaičiaus dinamika 2009-2012 m.

                  Duomenų šaltini: Marijampolės savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto departamento

                  Turto valdymo skyrius

 

Sveikatos apsauga. Marijampolės savivaldybės gyventojams pirminės asmens sveikatos priežiūros (toliau – PASP) paslaugas teikia VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau – PSPC) ir 15 privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų. 2011 m. prie individualių PSP įstaigų prisirašę 58 proc. gyventojų, VšĮ Marijampolės PSPC prisirašę 42 proc. gyventojų. Savivaldybės kaimo gyventojams pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikia 5 ambulatorijos (iš jų 4 privačios) ir Padovinio kaimo bendruomenės medicinos punktas – VšĮ Marijampolės PSPC padalinys. Dėl neefektyvumo 6 kaimo bendruomenių medicinos punktų veikla sustabdyta.

VŠĮ Marijampolės PSPC Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje 2011 m. buvo 75 slaugos lovos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ir 10 palaikomojo gydymo ir slaugos lovų VšĮ Marijampolės ligoninėje.

2011 m. VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotyje medicinos paslaugas teikė 4 greitosios medicinos pagalbos.

VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros  centro Psichikos sveikatos skyriuje teikiamos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos visiems savivaldybės gyventojams, įgyvendinami projektai psichikos sveikatos priežiūros paslaugų kokybei gerinti ir vykdomos priklausomybės ligų (narkomanijos ir alkoholizmo) prevencijos programos.

VšĮ Marijampolės ligoninė – daugiaprofilinė įstaiga, kurioje teikiama aukštos kokybės kvalifikuota ambulatorinė - konsultacinė ir stacionarinė asmens sveikatos priežiūra, dienos chirurgijos, dienos stacionaro, hemodializės, kompiuterinės tomografijos ir kitos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atliekamos sudėtingos operacijos. 2011 m. ligoninės stacionare buvo hospitalizuoti 12 085 pacientai. Palyginti su 2010 m., hospitalizacijų skaičius padidėjo 0,2 proc., o vidutinė gulėjimo trukmė pailgėjo 0,05 dienos. Tai labai nežymūs pasikeitimai. 

Palyginti 2011 m. veiklos rodiklius su 2010 m., gimdymų skaičius padidėjo 3 gimdymais. Didžiausias teigiamas rodiklių pasikeitimas pasiektas teikiant ambulatorines konsultacines asmens sveikatos priežiūros paslaugas. 2011 m. ligoninės konsultacinėje poliklinikoje apsilankymų skaičius padidėjo net 14228 arba 10 proc., palyginti su 2010 m., suteikta 8891 konsultacija daugiau.

2011 m. mirtingumas Marijampolės savivaldybėje buvo 11,4 atvejų 1000 gyventojų. Nagrinėjant mirties priežasčių struktūrą Marijampolės savivaldybėje 2008-2011 m., daugiausia mirčių atvejų buvo užregistruota dėl kraujotakos sistemos ligų (7 pav.). Marijampolės savivaldybėje mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų didžiausias buvo tarp 65 m. ir vyresnių asmenų. Antrą vietą Marijampolės savivaldybės gyventojų mirties priežasčių struktūroje užimantys mirties atvejai dėl piktybinių navikų. Mirtingumas nuo piktybinių navikų didžiausias buvo tarp 65 m. ir vyresnių asmenų. Mirtingumas nuo išorinių priežasčių Marijampolės savivaldybėje užima trečią vietą pagal mirties priežastis. Mirtingumas nuo kvėpavimo sistemos ligų Marijampolės savivaldybėje užima ketvirtą vietą. Mirusių nuo kvėpavimo sistemos ligų dažniausią priežasčių skaičių sudaro lėtinė obstrukcinė plaučių liga.

7 pav. Mirčių, tenkančių 1000 gyventojų, dinamika pagal pagrindines priežastis Marijampolės savivaldybėje 2008-2011 m..

       Duomenų šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras.

 

Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojamai savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūrai vykdyti, Savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 28 d. sprendimu Nr.1-288 įsteigta biudžetinė įstaiga - Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (toliau – Biuras). Marijampolės savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 1-957 patvirtinta Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros 2009-2013 metų strategija ir jos įgyvendinimo priemonių planas. Strategijos tikslas – pagerinti Marijampolės savivaldybės gyventojų gyvenimo kokybę, ilginti gyvenimo trukmę, mažinti sergamumą, mirtingumą ir neįgalumą, ypač daug dėmesio skirti dažniausioms mirties priežastims: širdies bei kraujagyslių ligoms, onkologiniams susirgimams, nelaimingiems atsitikimams ir traumoms, psichikos sveikatos sutrikimams, kurti visoms socialinėms gyventojų grupėms sveiką aplinką. Šiame pagrindiniame Marijampolės savivaldybėje visuomenės sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojančiame dokumente numatytas valstybinių ir savivaldybės visuomenės sveikatos programų ir pagrindinių visuomenės sveikatos stiprinimo priemonių įgyvendinimas.

Švietimas. Marijampolės savivaldybės švietimo sistemos kaitą nuo 2000 metų lemia prastėjanti demografinė situacija ir kasmet mažėjantis mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose. Švietimo įstaigų tinklas 2005–2011 m buvo formuotas vadovaujantis Marijampolės savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr.1-672 patvirtintu Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pertvarkos 2005-2012 m. bendruoju planu, o nuo 2012 metų formuojamas įgyvendinant Marijampolės savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 m. bendrąjį planą (toliau tekste – Bendrasis planas), kuris buvo patvirtintas Marijampolės savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 1-392.

Savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pokyčiai, vykdomi įgyvendinant Bendrąjį planą, sudaro galimybes geriau tenkinti mokinių individualius ugdymo poreikius, didinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą bei racionaliau ir taupiau panaudoti mokinio krepšelio lėšas.

Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus duomenimis per aštuonerius metus mokinių skaičius savivaldybės teritorijoje esančiose bendrojo lavinimo mokyklose sumažėjo 33,4 procentais. 2004-2005 mokslo metais buvo 12516 mokiniai, 2012-2013 mokslo metais sumažėjo iki 8332 mokinių. Proporcingai, 33,3 procento, sumažėjo finansuojamų klasių komplektų skaičius, 2004-2005 mokslo metais buvo 570 klasių komplektų, 2012-2013 mokslo metais sumažėjo iki 380. Duomenys pateikiami 4 lentelėje.

 

4 lentelė

Mokinių skaičius Marijampolės savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose 2004-2012 m.

Mokslo metai

1-4 klasė

5-10 klasė

11-12 klasė (gimnazijos 3-4 klasė)

Iš viso

 

Mokinių skaičius

Komp-lektų sk.

Mokinių skaičius

Komp-lektų sk.

Mokinių skaičius

Komp-lektų sk.

Mokinių skaičius

Komp-lektų sk.

2004-05

3527

196

7020

300

1969

74

12516

570

2005-06

3406

185

6685

288

2088

79

12179

552

2006-07

3232

183

6374

276

2137

80

11743

539

2007-08

3035

177

6016

267

2078

80

11129

524

2008-09

2823

158

5656

253

1974

78

10453

489

2009-10

2682

143

5283

232

1923

74

9888

449

2010-11

2527

132

5033

221

1823

69

9383

422

2011-12

2422

126

4712

207

1745

67

8879

400

2012-13

2281

121

4427

196

1624

63

8332

380

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos  Švietimo, kultūros ir sporto departamento

 Švietimo skyrius

 

5-10 klasių mokinių skaičius mažėjo 36,9 procento, 1-4 klasių – 35,3 procento, 11-12 klasių mokinių skaičius mažėjo ne taip ženkliai – 17,5 procento.

Kasmet mažėjantis mokinių skaičius lėmė ir 2011-2012 m. vykdytus švietimo įstaigų tinklo pokyčius: nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Marijampolės savivaldybės Lygumų pagrindinė mokykla po įvykdytos reorganizacijos tapo Sasnavos pagrindinės mokyklos pagrindinio ugdymo skyriumi, Padovinio pagrindinės mokyklos Daukšių pagrindinio ugdymo skyrius buvo pertvarkytas į Daukšių pradinio ugdymo skyrių, Marijampolės  ,,Ryto“ pagrindinės mokyklos Baraginės pagrindinio ugdymo skyrius ir Liudvinavo Kazio Borutos vidurinės mokyklos Valavičių pradinio ugdymo skyrius nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.  savo veiklą baigė. Siekiant sudaryti geresnes sąlygas specialiųjų poreikių vaikų ugdymui, Marijampolės mokykla-darželis ,,Žiburėlis“ nuo rugsėjo 1 d. pertvarkyta į ,,Žiburėlio“ mokyklą-daugiafunkcį centrą.  2012-2013 mokslo metais veikia 40 švietimo įstaigų, kurių savininkė yra Marijampolės savivaldybė: tai 10 ikimokyklinių įstaigų ( iš jų 6 lopšeliai-darželiai ir 4 darželiai), 4 mokyklos-darželiai, 2 pradinės mokyklos, 12 pagrindinių mokyklų, 2 vidurinės mokyklos (abi yra kaimiškojoje teritorijoje), 2 gimnazijos, 1 jaunimo mokykla, 1 suaugusiųjų mokymo įstaiga (Suaugusiųjų mokymo centras), 1 mokykla-daugiafunkcis centras, 3 neformaliojo vaikų švietimo įstaigos (Dailės, Muzikos mokyklos, Moksleivių kūrybos centras). Švietimo įstaigoms pagalbą teikia Marijampolės savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba ir Marijampolės švietimo centras. Be to, veikia 2 bendrojo ugdymo mokyklų pradinio ugdymo skyriai, 1 pagrindinio ugdymo skyrius, 1 ikimokyklinio ugdymo skyrius ir Suaugusiųjų mokymo centro Marijampolės pataisos namų skyrius.

Marijampolės mieste veikia ir kitų švietimo įstaigų, kurių steigėjas nėra Marijampolės savivaldybės taryba. Tai 2 nevalstybinės bendrojo ugdymo mokyklos (Marijonų ir Šv. Cecilijos gimnazijos (šių gimnazijų steigėjos – religinės bendruomenės) ir 1 ikimokyklinio ugdymo įstaiga (privatus vaikų lopšelis-darželis ,,Vieversiukas“). Marijampolės profesinio rengimo centre, kurio steigėja yra Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, marijampoliečiai gali įgyti profesiją bei pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą.

Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pokyčiai lėmė, kad jau nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose neliko antroje pamainoje besimokančių mokinių, o 2012-2013 mokslo metais 95 proc. 11-12 klasių mokinių jau mokomi pagal akredituotas vidurinio ugdymo programas. Akredituotų vidurinio ugdymo programų įgyvendinimas turi teigiamos įtakos ugdymo rezultatams: 2012 m. išlaikytų valstybinių brandos egzaminų, įvertintų daugiau kaip 50 balų, dalis sudarė 45,7 procento.

2012-2013 mokslo metais savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose suformuoti 25 jungtiniai klasių komplektai. Tai 1 komplektu mažiau, negu buvo komplektuota 2011-2012 mokslo metais. Jungtinių klasių komplektų formavimas padeda ekonomiškai naudoti mokinio krepšelio lėšas, tai būdas pristabdyti kaimo teritorijoje esančių mokyklų nykimą, sudaryti sąlygas ugdyti didelių negalių turinčius vaikus lavinamosiose klasėse.

Bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose esančias priešmokyklinio ugdymo grupes lanko 555 vaikai (5 lentelė). Tai 52 vaikais daugiau, negu buvo 2011-2012 mokslo metais. Padidėjęs priešmokyklinio ugdymo grupes lankančių vaikų skaičius nuteikia optimistiškai, – 2013 metais mokyklose galima laukti didesnio pirmokų skaičiaus.

5 lentelė

Priešmokyklinio ugdymo grupių skaičius Marijampolės savivaldybėje

2010 - 2012 m. (rugsėjo 1 d. )

Mokslo metai

Grupių skaičius

(iš viso)

Vaikų skaičius

(iš viso)

Grupių skaičius mokyk-

lose

Vaikų skaičius mokyk-

lose

Grupių skaičius mokyk-

lose-darželiuose

Vaikų skaičius mokyk-

lose –darže-liuose

Grupių skaič.

ikimokyk-linėse

įstaigose

Vaikų skaič. ikimo-kyk-linėse įstaigose

2010-2011

36

560

13

133

9

157

14

270

2011-2012

37

503

16

118

8

136

13

249

2012-2013

36

555

16

169

7

117

13

269

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento

             Švietimo skyrius

 

Dėmesys priešmokykliniam ugdymui lemia tai, kad pastaraisiais metais daugiau  negu 90 procentų atėjusių į pirmą klasę vaikų yra ugdyti pagal priešmokyklinio ugdymo programą (2012 m. rugsėjo 1 d. duomenimis iš 520 pirmokų 497, t.y. 95,5 proc., buvo ugdyti pagal priešmokyklinio ugdymo programą).

2012 m. rugsėjo 1 dienos duomenimis ikimokyklinį ugdymą teikiančių švietimo įstaigų lopšelio, darželio ir mišraus modelio priešmokyklinio ugdymo grupėse buvo ugdomi  1702 vaikai, buvo suformuota 17 lopšelio grupių ir 68 darželio amžiaus vaikų grupės. Švietimo įstaigose ikimokyklinukų ugdoma daugiau negu 2011-2012 mokslo metais, 2012 m. spalio mėnesio duomenimis laisvų vietų lopšelio grupėse nebuvo, o darželio grupėse buvo  tik 29 laisvos vietos (7 įstaigose).

2012-2013 mokslo metų pradžioje neformaliojo vaikų švietimo įstaigose buvo lavinami 1206 mokiniai. Iš šio skaičiaus Muzikos mokykloje – 588, Dailės mokykloje –246, Moksleivių kūrybos centre – 372. Įvertinus tai, kad neformaliojo vaikų švietimo paslaugas teikia ir 4 sporto įstaigos, galima tvirtinti, kad  Marijampolės savivaldybės mokiniams sudarytos galimybės rinktis įvairius pomėgius tenkinančias neformaliojo švietimo įstaigas ir užsiimti turininga popamokine veikla.

Kaip ir kasmet Marijampolės savivaldybėje nemažas dėmesys buvo skirtas vaikų vasaros poilsiui. 2012 m. vasarą vaikai buvo užimti bendrojo ugdymo mokyklų dieninėse stovyklose, neformaliojo vaikų švietimo įstaigų turistinėse stovyklose. Savivaldybės biudžeto lėšomis buvo dalinai finansuotas 129 vaikų vasaros poilsis VšĮ  ,,Gintaro poilsiavietė“ stovykloje. Šiam tikslui buvo skirta 34 830 litų.  Iš viso 2012 m. vasarą organizuotai galėjo ilsėtis 1128 vaikai.

Kultūra. Lietuvai tapus ES nare, kasmet akivaizdžiai auga ir tarptautinių kultūrinių mainų poreikis. Marijampolės savivaldybės kultūros skyrius vykdo tarptautinius projektus, dalyvauja miestų partnerių kultūriniuose renginiuose.

Marijampolės savivaldybė siekdama sudaryti sąlygas kultūros plėtrai bei gerinti paslaugų kokybę didelį dėmesį skiria kultūrai. Savivaldybėje veikia 6 savivaldybės biudžetinės kultūros įstaigos: Kultūros centras, Kraštotyros muziejus, Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus, Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka, Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centras, Marijampolės dramos teatras. Kultūros organizacijos (asociacijos), viešosios įstaigos tenkina gyventojų kultūrinius poreikius ir užtikrina palankią kultūrinę aplinką, sudaro galimybes kultūrinei saviraiškai.

            Marijampolės dramos teatras, siekdamas suburti profesionalių aktorių trupę, kuria profesionalaus lygio spektaklius, puoselėja teatro tradicijas. Kasmet žiūrovams  pristatomi 2 premjeriniai spektakliai bei profesionalių Lietuvos teatrų pastatymai. Teatre veikia jaunimo ir suaugusiųjų dramos studijos.

            Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka sėkmingai įgyvendina savo misiją: „Mūsų biblioteka – jūsų mokymosi, tobulėjimo, informacijos ir laisvalaikio galimybė“.

Sukurtas ir išlaikytas optimalus bibliotekų tinklas savivaldybės teritorijoje su patogioje miesto vietoje viešąja biblioteka, vienu filialu Draugystės mikrorajone ir 25 kaimo filialais. Automatizuoti visi bibliotekos technologiniai procesai, sėkmingai instaliuota ir plėtojama moderni skaitytojų aptarnavimo sistema (LIBIS). Biblioteka yra vienintelė apskrityje pradėjusi LIBIS plėtrą į kaimo filialus. Įdiegta elektroninė paslauga „Klausk bibliotekininko“, užtikrina galimybę grąžinti knygas visą parą. Išplėtotos viešosios interneto prieigos paslaugos bendruomenei.

Projekto „Bibliotekos pažangai“ ir savivaldybės lėšomis įrengta moderni mokymo klasė, kurioje kelia kvalifikaciją bibliotekininkai, kompiuterinio raštingumo pradmenų mokomi savivaldybės gyventojai. Nuo projekto vykdymo pradžios viešoji biblioteka gavo 1 mln. 177 tūkst. Lt. paramą kompiuterinei ir programinei įrangai. Sėkmingai veikia ES struktūrinių fondų ir savivaldybės lėšomis įkurtas Multicentras, įgyvendinantis visuomenės švietimo, vaikų ir jaunimo užimtumo bei tarptautinio bendradarbiavimo tikslus. Tai populiari Marijampolės mokinių neformalių užsiėmimų vieta bei kitų Lietuvos miestų vaikų ekskursijų objektas.

2012 metais Viešojoje bibliotekoje ir filialuose surengta 712 kultūrinių renginių, iš jų 340 spaudinių parodų. Kultūriniuose renginiuose apsilankė 10213 lankytojų arba 16,9 proc. savivaldybės gyventojų.

Mieste veikiančiose galerijose nuolat eksponuojami dailės darbai iš Nacionalinės dailės galerijos fondų, pristatomi profesionalių menininkų darbai, vyksta respublikinio tautodailės konkurso „Aukso vainikas“ regioninis darbų atrankos turas, iškilmingai paminėtos fotografo Izio Bidermano 100 - osios gimimo metinės.

            Marijampolės kraštotyros muziejaus rinkiniai pradėti komplektuoti 1929 m., šiuo metu yra saugoma 37,5 tūkst. istorijos, kultūros ir meno vertybių. Muziejuje ir jo padaliniuose parengtos 4 nuolatinės ekspozicijos.

            Marijampolės kraštotyros muziejus vis daugiau paslaugų teikia suaugusiems ir vaikams. Per 2012 m. muziejus pasipildė 300 eksponatų, išleistas katalogas „Suvalkietiški marškiniai“. Iš viso parengta 16 parodų, iš kurių paminėtinos: Romualdo Požerskio ir Monikos Požerskytės (Kaunas) fotoparoda “Degantis žmogus”,  Algimanto Aleksandravičiaus (Panevėžys) fotoparoda „LDK atspindžiai”, paroda iš ciklo „Atminties kodas” – „Marijampolės fotografai, išėję 1941-ųjų rugsėjį…“ ir „Linas – trumpas žydėjimas, ilgas gyvenimas“.

            Aktyviai vykdoma edukacinė muziejaus veikla. Parengta 15 temų edukacinių užsiėmimų, iš kurių populiariausi yra kiaušinių marginimas vašku ir augalų atspaudais, tradicinė puodininkystė, popieriaus gamyba. Šiais metais bus pradėtos vykdyti naujos edukacines programos: „Darbščios rankelės – margos juostelės“: beraščių, vytinių, pintinių ir rinktinių juostų audimas; „Molinukas – mano žaisliukas“: žaisliuko arba švilpynės lipdyba su galimybe pasigamintą darbelį išdegti ir glazūruoti. Per metus vyksta apie 60 užsiėmimų, 8 seminarai suaugusiems bei kiti renginiai.

            Marijampolės kraštotyros muziejų ir jo filialus kasmet aplanko virš 10 tūkst. lankytojų.

            Kultūros centras ir Laisvalaikio ir užimtumo centras sėkmingai plėtoja meno mėgėjų kolektyvų tinklą. Marijampolės kultūros centruose veikia 32 meno mėgėjų kolektyvai, kuriuos lankė apie 1 tūkstantis suaugusiųjų ir vaikų.

            Kartu su Lenkijos valsčiumi įgyvendintas Norvegijos lėšomis finansuojamas projektas „Tradicijos jungia kartas, euroregionas ir kultūra“, suteikė galimybę pasirodyti abiejų šalių meno kolektyvams. Projekto lėšomis  pagaminti tautiniai kostiumai (25 vnt.) šokių kolektyvui „Tryptukas“.

Vizualaus meno klubas  „Baltas kluonas“ apjungė kino meno mėgėjus ir profesionalus. Šunskuose organizuojamas tradicinis festivalis pritraukia kino meno mylėtojus iš visos Lietuvos.

            Marijampolė garsi sakraliniais renginiais. Svarbią vietą Lietuvos kultūrinių renginių žemėlapyje užima antrą dešimtį skaičiuojantis festivalis „Džiūgaukim... aleliuja“. Susidomėjimo sulaukė meistriškumo kursai „Grigališkojo choralo savaitė“.

Kūno kultūra ir sportas. Marijampolės savivaldybėje veikia 4 sporto mokymo įstaigos, 108 mokomosios grupės. 2011 m. sportinio meistriškumo siekė 1475 mokiniai . Palyginti su 2010 m., sportininkų skaičius padidėjo 61  sportininku.

Savivaldybėje veikia 34 sporto klubai, 4 viešosios sporto įstaigos, kuriose kūno kultūra ir sportu užsiiminėjo 1790 narių. Sporto mokymo įstaigose ir sporto klubuose plėtojama 37 sporto šakos.

Sveikatingumo centras „Sveikatos banga“ teikia kūno kultūros, sporto ir sveikatingumo paslaugas savivaldybės gyventojams.

2011 m. sporto mokymo įstaigose, sporto klubuose ir viešosiose įstaigose dirbo 63 sporto treneriai, iš kurių 42 turi aukštąjį kūno kultūros ir sporto išsilavinimą. Tai sudaro 67 proc. visų trenerių skaičiaus. Sporto mokymo įstaigose dirba 52 sporto treneriai, 10 trenerių turi kūno kultūros ir sporto specialistų licencijas.

2011 m. 3 treneriai turėjo Lietuvos nusipelniusio trenerio kategoriją, 7 - Lietuvos nacionalinio trenerio kategoriją, 29 - Lietuvos sporto trenerio kategoriją, 13 - sporto trenerio kategoriją. Sporto įstaigose dirba 21 sporto vadybininkas.

Turizmas. Marijampolės savivaldybėje formuojasi palankesnes sąlygos turizmo plėtrai. Viešųjų erdvių sutvarkymas ženkliai prisideda prie turistų srauto padidėjimo. Atliktas Marijampolės miesto įvaizdžio tyrimas byloja, kad 55 proc. miesto gyventojų mato Marijampolės miestą kaip patrauklų turizmui ir 63 proc. yra įsitikinę, kad atnaujintos miesto viešosios erdvės prisideda ar prisidės prie miesto įvaizdžio ir jo patrauklumo turistams gerinimo. Miesto gyventojai norėtų patrauklų miesto pristatymą matyti reklamose, televizijoje, spaudoje. Jaunimas džiaugiasi prasidėjusiais muzikos renginiais viešosiose vietose, bet pasigenda renginių, skirtų aktyvaus laisvalaikio praleidimui. Surinkti duomenys byloja, kad marijampoliečiai nėra pasiruošę pasakoti apie savo miesto įžymybes, istoriją, unikalumą atvykusiems svečiams, nes daugiau kaip pusė jų nežino, kur yra miesto architektūrinio paveldo objektai, piligrimų ieškomi objektai, gamtos paminklai ir t.t. Geriausiai miestiečiai žino mieste esančius muziejus. Savo miesto simboliu marijampoliečiai įvardina geležinkelio stotį ir paminklą „Tautai ir kalbai“ ir savo miestą apibūdina kaip Sūduvos sostinę. Mieste pastatytos 5 informacinės rodyklės, nukreipiančios miestiečius ir svečius link žymesnių miestų objektų, taip pat rengiamos turizmo dienos, kurių metu miestiečiai supažindinami su mieste esančiais traukos objektais bei turizmo paslaugas teikiančiomis įmonėmis.

Jaunimo politika. 2011 m. savivaldybėje gyveno per 16 tūkst. jaunų žmonių nuo 14 iki 29 metų amžiaus, t. y. 26,4  proc. visų savivaldybės gyventojų. Didžiausią skaičių tarp jaunimo sudarė 21 metų amžiaus asmenys, mažiausią – 29 metų.

Savivaldybėje veikia apie 170 nevyriausybinių organizacijų:. jaunimo ir su jaunimu dirba 36 sportinės, 16 kultūrinių, 12 socialinės veiklos, 7 politinės veiklos, 3 jaunimui atstovaujančios, 23 mokinių savivaldos ir kitos organizacijos. Trumpalaikiams tikslams įgyvendinti veikia neformalios grupės: breiko šokėjų, riedutininkų, gatvės krepšinio, seniūnijų sporto komandos ir kt. Formalių grupių veikloje dalyvauja 8 procentai jaunimo.

Savivaldybės jaunimas bendradarbiaudamas su Savivaldybės administracija įgyvendino įvairias iniciatyvas. Atsiliepdami į Vyriausybės kvietimą įsitraukė į strategijos „Lietuva 2030“ kūrimą, jaunimo atstovai dalyvavo įvairių komisijų veikloje.

Savivaldybės tarybos laikotarpiui patvirtinta nauja Marijampolės savivaldybės jaunimo reikalų taryba. Daugėja organizacijų skaičius Marijampolės jaunimo organizacijų taryboje „Apskritas stalas“, įkurta asociacija Mokinių parlamentinė grupė.

 

TECHNOLOGINIAI VEIKSNIAI

 

Informacinės technologijos yra vienos svarbiausių šalies vystymosi prielaidų. Atsirado būtinybė diegti informacines sistemas visose veiklos srityse, kadangi tai lemia veiklos kryptis. Norima sumažinti skirtumus tarp miesto ir kaimo pagal svarbiausius informacinės visuomenės plėtros rodiklius. Galimybė taikyti šiuolaikines informacines technologijas, dirbti su didelėmis duomenų bazėmis, greitai gauti ir perduoti informaciją gali visos veiklos kryptys, kadangi informacinės technologijos yra brangios.

Pagal 2007–2013m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programos „Ekonomikos augimas“ prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“, siekiama sumažinti geografinių ir ekonominių veiksnių nulemtą skaitmeninę atskirtį ir skatinti visuomenę plėtoti elektroninę infrastruktūrą.

Auga poreikis geografinei informacinei sistemai (GIS) įdiegimui. Ši sistema yra integruotas programinės įrangos ir duomenų rinkinys, naudojamas geografinės informacijos peržiūrai ir valdymui, erdvinių sąryšių analizei ir erdvinių procesų modeliavimui. GIS technologijų sistemą tampa vis svarbesnė, nes beveik visos viešajam gyvenimui aktualios veiklos įgyvendinamos geografiniame kontekste: teritorijų planavimas, infrastruktūros uždaviniai, rinkimai, transporto srautai, visuomenės saugumo užtikrinimas, ekstremalių situacijų valdymas ir kt. Pasitelkę GIS, vienoje vietoje galėtume matyti vaizdą žemėlapyje ir naudoti aprašomąją informaciją lentelėmis, tekstu ar nuotraukoms. GIS sistema galima būtų vertinti praeities situacijas, dabartinę būseną ir modeliuoti norimų procesų kitimą ateityje, informuoti apie susidariusias problemas, ekstremalias situacijas. Ši sistema galėtų tapti pagrindinis darbo įrankis Tarybos nariams, priiminėjantiems sprendimus, susijusius su savivaldybės teritorijos tvarkymu, savivaldybės turto, laiko reklamos valdymu, teritorijos raidos analize ir pan., efektyvi priemonė atskirų skyrių veiklai koordinuoti, dalijimuisi informacija, skaidrumui užtikrinti, sąnaudoms mažinti.

Šiuolaikinės GIS technologijos suteikia galimybę savivaldybių sukurtus skaitmeninius žemėlapius naudoti ne tik vidinėms savivaldos funkcijoms vykdyti, bet ir publikuoti juos internete. Savivaldybės interneto puslapyje pateikus savivaldybės teritorijos skaitmeninį žemėlapį su turima informacija(savivaldybės teritorijos ribos, pastatų kontūrai, kelių, gatvių, geležinkelių, dujotiekių, aukštos įtampos elektros linijų tinklai, kadastrinių vietovių, kaimo ribos, savivaldybės teritorijos bendrieji, detalieji planai, lankytini objektai, mokyklų aptarnavimo teritorijos, kelių apsauginės zonos, sodų teritorijas ir t.t.), ši taptų prieinama visuomenei bei sudarytų galimybes įtraukti bendruomenę į savivaldybei aktualių uždavinių sprendimą.

 

 

Situacijos analizė

Vidaus aplinkos analizė

 

TEISINIAI VEIKSNIAI

 

Marijampolės savivaldybė savo veiklą organizuoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbo kodeksu, Vietos savivaldos įstatymu, Valstybės tarnybos įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu ir kitais teisės aktais, LR Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais bei kitais poįstatyminiais teisės aktais, Europos vietos savivaldos chartija, ES privalomojo pobūdžio teisiniais dokumentais. Labai svarbūs čia ir vidiniai teisiniai dokumentai.

Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę bei bendravimo su gyventojais formas ir būdus, nustato tarybos 2011 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 1-134 patvirtintas Tarybos veiklos reglamentas.

Marijampolės savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 1-886 patvirtinti Savivaldybės administracijos nuostatai reglamentuoja administracijos veiklos pobūdį ir tikslus, valdymą, struktūrą, darbo organizavimą, finansavimą, darbuotojų priėmimo į darbą bei darbo apmokėjimo tvarką, administracijos pertvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą.

Departamentų, skyrių, seniūnijų bei tarnybų funkcijos, uždaviniai, teisės ir darbo organizavimas numatytas šių struktūrinių elementų nuostatuose. Tuo tarpu atskirų administracijos darbuotojų veiklos sritys, pareigybių charakteristika, specialieji reikalavimai ir paskirtis, funkcijos bei pavaldumas įteisinti atitinkamų pareigybių aprašymuose.

Siekiant sudaryti sąlygas darniai Marijampolės savivaldybės administracijos kolektyvo veiklai, ir leidžiant įstatymams garantuoti įvairių kategorijų darbuotojų darbo, darbo užmokesčio, darbo saugos ir kitų darbo sąlygų aukštesnį lygį, bei sudaryti geresnes darbo ir socialines garantijas administracijos valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams 2010 m. birželio 10 d. pasirašyta kolektyvinė sutartis (Nr. AS-465). 2012 m. birželio 10 d. pasibaigus jos galiojimui vyksta diskusijos dėl šios sutarties pratęsimo.

            Be minėtų teisinių dokumentų, Marijampolės savivaldybės veiklą reguliuoja priimti kiti Savivaldybės tarybos sprendimai, mero potvarkiai, administracijos direktoriaus įsakymai.

 

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

 

Marijampolės savivaldybė – Lietuvos teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens statusą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per Savivaldybės tarybą. Už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą vykdant bendruomenės interesus, yra atsakingos dvi institucijos:

·        atstovaujamoji – savivaldybės taryba;

·        vykdomoji – savivaldybės administracijos direktorius.

Vietos valdžios funkciją atliekanti Savivaldybės taryba susideda iš 27 įstatymų nustatyta tvarka keturiems metams demokratiškai išrinktų, atstovaujančių įvairias politines partijas savivaldybės bendruomenės atstovų. Pastarieji rinkimai į Marijampolės savivaldybės tarybą vyko 2011 m. vasario 27 d. Jų metu lyderės poziciją užėmė (33,3 proc. tarybos mandatų) Socialdemokratų partija, turinti 9 mandatus (8 pav.). Partijos politikai vykdyti išrinkti tarybos nariai susijungė į penkias frakcijas:

·        Frakcija „Kairioji politika savivaldoje“;

·        Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija;

·        Tvarka ir teisingumas;

·        Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio frakcija;

·        Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija.

Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių yra išrinkusi savivaldybės merą ir jo siūlymu skyrė du mero pavaduotojus bei mero padėjėją, kurie vykdo priimtų tarybos sprendimų įgyvendinimo stebėseną. Merui tiesiogiai pavaldus tarybos sekretorius aptarnauja merą ir tarybos, kolegijos, komitetų, komisijų posėdžius, taip pat rengia ir nagrinėja tarybos sprendimų bei išvadų dėl tarybos sprendimų projektus.

8 pav.  2011 m. išrinktų į Marijampolės savivaldybės Tarybą politinių partijų

pasiskirstymas pagal mandatų skaičių, proc.

                 Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės tarybos sekretorius

 

Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina posėdžiuose, o tarp posėdžių veikla tęsiama komitetuose bei bendraujant su rinkėjais. Klausimus posėdžiams be komitetų ir komisijų ruošia tarybos narių frakcijos, grupės bei savivaldybės administracija. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Marijampolės savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr.1 – 7 sudaryti 6 komitetai (9 pav.).

Savivaldybės taryba iš 14 narių yra sudariusi Tarybos kolegiją, kaip patariamąjį organą. Į jos sudėtį įeina meras, mero pavaduotojas, frakcijų seniūnai, komitetų pirmininkai (išskyrus Kontrolės komitetą). Taryba gali pavesti kolegijai vykdyti sprendimus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo, taip pat mero siūlymu spręsti dėl tarybos sekretoriaus bei mero politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimo, nustatyti jų skaičių bei kasmet nustatyti tarybos narių ir valstybės tarnautojų mokymą. Įstatymų nustatytais atvejais ar tarybos sprendimu yra sudaromos nuolatinės (kadencijos laikotarpiui) ir laikinos (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos.

 

 

 

 

9 pav. Marijampolės savivaldybės tarybos struktūra

Duomenų šaltinis: www.marijampole.lt

 

Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimus, mero potvarkius ir administracijos direktoriaus įsakymus įgyvendina bei tarybą, merą techniškai aptarnauja Savivaldybės administracija. Jos struktūrą mero teikimu tvirtina arba keičia taryba. Administracijos direktorius, kaip įstaigos vadovas, turintis du pavaduotojus, yra pavaldus tarybai ir atskaitingas merui. Kaip matyti iš 10 pav., viešo administravimo funkciją atliekanti Marijampolės savivaldybės administracija susideda iš  struktūrinių padalinių (6 departamentai, 17 skyrių, 2 tarnybos), 9 teritorinių struktūrinių padalinių (seniūnijų), 6 specialistų, nepriklausančių padaliniams, 6 padalinių, nepriklausančių departamentams (Tarybos 2011 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 1-128). Savivaldybės administracijos įgaliojimai nesusiję su Savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.

Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių tvirtina Savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.

Marijampolės savivaldybė be valdymo ir administravimo taip pat turi užtikrinti viešųjų paslaugų (šilumos, vandens tiekimo, susisiekimo, atliekų surinkimo ir kt.) teikimą. Šias paslaugas gali teikti  Savivaldybės įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su Savivaldybe sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, pasirenkami viešai. Penkiose iš aštuonių Savivaldybės įsteigtų viešųjų paslaugų teikėjų Savivaldybė turi kontrolinį akcijų paketą.

 

 

 

 

 

 

 

 


 

 

 

 

 

 

 

 


Suapvalintas stačiakampis paaiškinimas: Seniūnijos

 

 

Suapvalintas stačiakampis paaiškinimas: Seniūnijos

 

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                        

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

10 pav. Marijampolės savivaldybės administracijos struktūros schema


ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

 

Marijampolės savivaldybės administracijoje didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybių skaičius – 265 (Tarybos 2007 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 1-976). Kaip matyti iš 11 paveikslo, žymus pareigybių ir darbuotojų skaičiaus mažėjimas buvo ekonominės krizės metais. Tačiau nuo 2010-jų tiek pareigybių, tiek darbuotojų skaičius palaipsniui didėjo ir 2013 m. sausio 1 d. siekia atitinkamai 260 ir 264. Marijampolės savivaldybės administracijoje per  2012-uosius buvo tokia darbuotojų kaita: 20 žmonių priimta naujai, 11 perkelta į kitas pareigas, 11 atleista (3 darbuotojams pasibaigė terminuota darbo sutartis, 8 darbo sutartis nutraukta pačių prašymu).

 

11 pav. Pareigybių ir darbuotojų skaičius Marijampolės savivaldybės

 administracijoje 2008-2012 metais

     Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinis skyrius

 

61 proc. visų pareigybių Marijampolės savivaldybės administracijoje sudaro valstybės karjeros tarnautojų pareigybės, 39 proc. – dirbančių pagal darbo sutartis. 83 proc. visų pareigybių yra skirta specialistams ir tik 17 proc. darbininkams (valytojos, kūrikai, vairuotojai). 84 proc. karjeros valstybės tarnautojų turi A kategoriją (12 pav.), kuriai suteikti būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas.

 

12 pav. Valstybės karjeros tarnautojų skaičius Marijampolės savivaldybės

administracijoje pagal A ir B kategorijas 2012 m., proc.

                     Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinis skyrius

 

Daugumai (46 proc.) visų valstybės karjeros tarnautojų suteikta A-9 kategorija. A-9 ir A-10 kategorijos suteiktos vyriausiesiems specialistams valstybės karjeros tarnautojams, A-12 – skyrių vedėjams, A-14 – departamentų direktoriams. Likusieji tarnautojai (16 proc.) yra įgiję ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį arba aukštesnįjį išsilavinimą arba iki 1995 metų įgiję specialųjį vidurinį išsilavinimą. Jiems suteikta B kategorija (13 pav.). Taigi Marijampolės savivaldybės administracijoje dirba pakankamai kvalifikuoti, išsilavinę ir kompetentingi darbuotojai.

 

13 pav. Karjeros valstybės tarnautojų Marijampolės savivaldybės administracijoje pasiskirstymas pagal kategorijas 2012 m., proc.

   Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinis skyrius

 

2012 m. Marijampolės savivaldybėje be 3 politikų (mero ir 2 jo pavaduotojų) buvo 5 asmeninio politinio pasitikėjimo pareigybės – administracijos direktorius, 2 administracijos direktoriaus pavaduotojai, mero padėjėjas,  Tarybos sekretorius.

Kvalifikacines klases 2012 m. turėjo 92 proc. Marijampolės savivaldybės valstybės tarnautojų, įskaitant ir esančius tikslinėse atostogose. Daugumai valstybės tarnautojų (126) suteikta III kvalifikacinė klasė, 14-kai – II kvalifikacinė klasė.

 

PLANAVIMO SISTEMA

 

Marijampolės savivaldybėje kaip ir kitose savivaldybėse nuolatos vyksta socialiniai, kultūros, ekonominiai, technologiniai pokyčiai. Pažangioms permainoms savivaldybėse užtikrinti būtina tobulinti sistemingą planavimą. Strateginis planavimas savivaldybėje padeda sukurti racionalią valdymo sistemą, pagrįstą subalansuotos plėtros principais. Tai leidžia savivaldybėms veiksmingiau naudoti biudžeto lėšas, koordinuoti programas ir jų įgyvendinimą įvairiuose veiklos sektoriuose. Tačiau nėra Vyriausybės patvirtintos savivaldybių strateginių plėtros ir veiklos planų ruošimo metodikos. Todėl rengiant savivaldybių strateginius plėtros planus dažniausiai taikoma Regionų plėtros planų rengimo metodika (Vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1V-706), o strateginiam veiklos planavimui – Strateginio planavimo metodika (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 827), kuri nėra pritaikyta savivaldybėms. Abi minėtos metodikos nesiderina tarpusavyje ir neatspindi savivaldybių strateginio planavimo ypatumų.

Marijampolės savivaldybės veiklos planavimo sistema skirstoma pagal apibrėžiamų veiklos rezultatų pasiekimo trukmę (14 pav.), o planai sudaromi atsižvelgiant į jau suplanuotus ilgalaikius tikslus bei šalies mastu patvirtintas strategijas, jų įgyvendinimui numatytas programas. Planuose savivaldybė numato, kaip optimaliai panaudos turimus ir planuojamus gauti finansinius, materialinius ir žmoniškuosius išteklius misijai vykdyti ir užsibrėžtiems strateginiams tikslams pasiekti.

TERITORIJŲ BENDRIEJI PLANAI

STRATEGINIS      PLĖTROS

PLANAS

-  STRATEGINIS

   VEIKLOS                   PLANAS

-   METINIAI VEIKLOS PLANAI

-   BIUDŽETAS

-   KT. PLANAVIMO   DOKUMENTAI

Ilgojo laikotarpio (daugiau 7 m.)

 

 

 

                                                                        

Vidutinio laikotarpio

(nuo 3 iki 7) m.)

 

 
 


Trumpojo laikotarpio (iki 3 m.)

 


 

 

 

 

 

 

 

14 pav. Marijampolės savivaldybės veiklos planavimo dokumentų sistema

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės strateginio planavimo tvarkos aprašas (Tarybos 2012 m. sausio 30d. sprendimas Nr.1-365)

 

Siekiant nustatyti Marijampolės miesto ir savivaldybės teritorijos erdvinio vystymo politiką, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetus bei svarbiausias tvarkymo priemones, 2008 m. paruošti ir patvirtinti pirmieji miesto ir savivaldybės teritorijų bendrieji planai. Įvertinus poreikį koreguoti bendruosius planus, juos pakeitė nauji tarybos sprendimais 2012 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 1-605, Nr. 1-606 patvirtinti bendrieji planai. Atskirų žemės sklypų riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos juose plėtojimo režimui apibrėžti yra ruošiami detalieji planai ir jų koncepcijos.

Savivaldybės ilgalaikė raida ir plėtra planuojama atsižvelgiant į 2012 m. spalio 29 d.  tarybos patvirtintą Marijampolės savivaldybės plėtros iki 2017 m. strateginį planą. Šis vidutinio laikotarpio plėtros planas ruošiamas remiantis teritoriniais bendraisiais planais ir nustato ne tik savivaldybės raidos viziją, prioritetus, tikslus ir uždavinius jiems pasiekti, bet ir priemones šiai strategijai įgyvendinti, preliminarų finansavimo poreikį.

            Planavimo dokumentai yra tarpusavyje susiję. Siekiant koordinuotai ir veiksmingai įgyvendinti plėtros strateginio plano nuostatas, iškeltus tikslus, jie pereina į trumpesnės trukmės planavimo dokumentus. Nuo 2010-ųjų kasmet yra ruošiamas Marijampolės savivaldybės strateginis veiklos planas, numatant savivaldybės veiklą kiekvieniems ateinantiems trejiems metams. Plane atliekama išorės ir vidaus aplinkos analizė, išskiriamos stiprybės, silpnybės, grėsmės ir galimybės, numatomos vykdyti programos su savo tikslais, uždaviniais, priemonėmis, finansavimo šaltiniais, planuojamais asignavimais. Veiklos plane taip pat planuojami vertinimo kriterijai: efekto (programos), rezultato (programos tikslų), produkto (programos tikslui pasiekti numatytų uždavinių). Suplanuotų programų stebėseną vykdo darbo grupė ir programų koordinatoriai. Atnaujintas strateginis veiklos planas tvirtinamas kiekvienais metais tarybos sprendimu.

Marijampolės savivaldybės strateginio veiklos plano programų pagrindinis finansavimo šaltinis – biudžetas. Savivaldybės biudžetas sudaromas taikant strateginio planavimo ir biudžeto sudarymo pagal programas principą. Savivaldybės biudžetas rengiamas vadovaujantis atitinkamų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Strateginio planavimo metodika, savivaldybės patvirtintais trimečiais strateginės veiklos planais, asignavimų valdytojų parengtomis programomis, jų sąmatų projektais bei Marijampolės savivaldybės biudžeto projekto rengimo ir biudžeto vykdymo tvarka. Savivaldybės biudžetas patvirtinamas per du mėnesius nuo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo patvirtinimo.

Metinis veiklos planas (programa) - tam tikrų vienų biudžetinių metų veiklos planavimo dokumentas, įgyvendinantis strateginį veiklos planą arba jo dalį.

 

FINANSINIAI IŠTEKLIAI IR APSKAITA

 

Pagrindinis Marijampolės savivaldybės veiklos finansavimo šaltinis yra surenkamos biudžeto pajamos. Savivaldybės iždo paskirtis – užtikrinti efektyvų ir racionalų Savivaldybės finansinių išteklių valdymą ir jų naudojimą Savivaldybės tarybos patvirtintoms socialinėms ir ekonominėms bei kitoms programoms įgyvendinti, savivaldybių biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui organizuoti. Lėšos kaupiamos Marijampolės savivaldybės biudžete, kuris sudaromas ir tvirtinamas vieneriems kalendoriniams metams. Programų sąmatas pateikia asignavimų valdytojai: 

·        Savivaldybės administracija;

·        kaimo ir miesto seniūnijos;

·        Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba;

·        Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba;

·        Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stotis;

·        Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras;

·        Marijampolės socialinės pagalbos centras;

·        Marijampolės pedagoginė psichologinė tarnyba;

·        biudžetinės sporto įstaigos;

·        biudžetinės kultūros įstaigos;

·        biudžetinės švietimo įstaigos.

Savivaldybės administracijos direktorius valdo didžiausią dalį savivaldybės biudžeto asignavimų, pavesdamas patvirtintas programas vykdyti atitinkamiems administracijos skyriams bei tarnyboms, o jas koordinuoti - departamentų direktoriams.

Savivaldybės biudžetą sudaro mokestinės ir nemokestinės pajamos bei dotacijos (15 pav.). Mokestinės pajamos – tai dalis savivaldybės teritorijoje surenkamo fizinių asmenų pajamų mokesčio bei turto mokesčiai. Nemokestinės pajamos – pajamos iš nuosavybės, rinkliavos, pajamos iš baudų, patalpų nuomos, biudžetinių įstaigų pajamos ir kt. Valstybės dotacijos, tai lėšos skirtos vykdyti savivaldybei perduotas valstybės funkcijas.

 

 

15 pav. Marijampolės savivaldybės biudžeto pajamų rūšys

 

Marijampolės savivaldybės biudžete didžiausią pajamų dalį (53 proc.) sudaro valstybės dotacijos, t.y. lėšos, skirtos vykdyti savivaldybei perduotas valstybės funkcijas (16 pav.). 2011 m. dotacijos siekė 71,6 mln. Lt. Kitas svarbus savivaldybės pajamų šaltinis, bendrame biudžete sudarantis 40 proc. – mokesčiai, kurių 2011-aisiais surinkta 54,3 mln. Lt. Svarbiausias, net 32 proc. biudžeto pajamų sutelkiantis mokestis – gyventojų pajamų mokestis (surinkta 43,9 mln. Lt). Turto (5,3 mln. Lt) bei prekių ir paslaugų mokesčiai (5,1 mln. Lt) biudžeto pajamose tesudarė po 4 proc.

                Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto departamento

                Finansų skyrius

 

Marijampolės savivaldybės biudžeto pajamos iki 2008-ųjų išlaikė sparčią didėjimo tendenciją ir siekė 137,4 mln. Lt (17 pav.). Tačiau tais metais pasaulį ištikusi ekonominė krizė palietė ir savivaldybę. Išaugęs nedarbas, įmonių bankrotų skaičius, sumažėjusios jų pajamos ir pelnai sąlygojo menkesnes pačios savivaldybės biudžeto įplaukas. Per 2009 metus pajamų surinkimas smuko 4,9 proc. Vėliau pastebimas pajamų stabilizavimasis ir net lėtas (apie 2 proc.) kasmetinis augimas (17 pav.).

17 pav. Marijampolės savivaldybės 2008-2011 m.

biudžeto pajamų (mokesčių, dotacijų, pajamų ir sandorių) dinamika, mln. Lt

             Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto departamento

             Finansų skyrius

 

2011-aisiais į savivaldybės biudžetą surinktos pajamos siekė 135,4 mln. Lt ir sudarė 98,5 proc. 2008-ųjų pajamų lygio. Įvertinus atsigavusias šalies bei užsienio rinkas, mažėjantį nedarbą, galima tikėtis, jog savivaldybės pajamų lygis ir toliau išlaikys didėjimo tendenciją.

Be anksčiau minėtų pajamų, Marijampolės savivaldybė 2011 m. gavo 8228,4 tūkst. Lt skolintų lėšų. Iš viso paskolos bankams 2012 sausio 1 d. siekė 27,9 mln. Lt. ir kreditoriniuose įsiskolinimuose sudarė 81,5 proc. Analizuojant paskolų lygį 2004-2012 metų laikotarpiu pastebima didėjimo tendencija (18 pav.). Daug skolintų lėšų reikalauja įvairių projektų pasinaudojant Europos sąjungos parama įgyvendinimas.

 

 

18 pav. Marijampolės savivaldybės negrąžintų paskolų dinamika

2008-2012 m. sausio 1 d., tūkst. Lt

               Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto departamento

               Finansų skyrius

 

            Marijampolės savivaldybė savo veiklai vykdyti pagal dvylika Strateginiame veiklos plane numatytų programų 2011 metais iš biudžeto išleido 142,4 mln. Lt. Pusę visų išlaidų (71,9 mln. Lt) sudarė lėšos, skirtos švietimo ir ugdymo proceso kokybei užtikrinti (19 pav.). Tačiau 69 proc. šių išlaidų padengė valstybės dotacijos. Minėto asignavimų šaltinio lėšomis taip pat buvo finansuojama Valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų vykdymo programa (20,3 mln. Lt). Pačios savivaldybės valdymo kokybės tobulinimui ir pagrindinių funkcijų vykdymui išleista 15,2 mln. Lt, t.y. 10,6 proc. visų biudžeto išlaidų. Mažiausiai išlaidų tenka sveikatos apsaugai, žemės ūkio ir kaimo plėtrai bei teritorijų planavimui vykdyti.

19 pav. Marijampolės savivaldybės 2011 m. biudžeto išlaidų pasiskirstymas

 pagal programas, proc. ir tūkst. Lt

              Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto departamento

              Finansų skyrius

 

Marijampolės savivaldybė vykdomą veiklą finansuoja pasitelkdama įvairius šaltinius (20 pav.). Be savivaldybės biudžeto, kurio pajamos padengė 72 proc. visų patirtų išlaidų, 2011 m. iš Valstybės biudžeto buvo gauta 24,7 mln. Lt. Didelė dalis (85 proc.) šių lėšų skirta Socialinių paslaugų ir kitos paramos teikimo programai. Kasmet pasitelkiama ir  Europos sąjungos parama. Iš šio asignavimų šaltinio gauta 22,0 mln. Lt, kuriais finansuota 66,1 proc.  Investicijų į savivaldybės ūkį ir verslo skatinimo programos išlaidų. Bendrame visų savivaldybės išlaidų pasiskirstyme Valstybės biudžeto asignavimai sudarė 13 proc., Europos sąjungos parama - 11 proc.

20 pav. Marijampolės savivaldybės veiklos išlaidų pasiskirstymas

pagal asignavimų šaltinius 2011 m., proc. ir mln. Lt

                   Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto departamento

                   Finansų skyrius

 

Vienas iš svarbesnių pačios savivaldybės lėšų šaltinių yra privatizavimo fondas. Į šio fondo sąskaitą pervedamos lėšos už privatizuojamą savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, jo kaupimą ir naudojimą. Savivaldybės privatizavimo fondo lėšos naudojamos investicijoms į savivaldybės nekilnojamojo turto gerinimą, ilgalaikiam turtui įsigyti, dalis lėšų skiriama smulkiam ir vidutiniam verslui remti. 2011 m. privatizavimo fondo pajamos sudarė 729 tūkst. Lt.

 

INFORMACINĖS IR KOMUNIKAVIMO SISTEMOS

 

Informacinė ir komunikavimo sistemos yra ypatingai svarbios savivaldybei, nes tai ryšys su visuomene, su vietos gyventojais. Su savivaldybės darbuotojais jie gali spręsti klausimus ar rasti reikalingos informacijos naudojantis stacionariu arba mobiliu telefoniniu ryšiu. Visų darbuotojų telefonų numeriai pateikti internetinėje savivaldybės svetainėje www.marijampole.lt, kurioje taip pat galima užduoti rūpimus klausimus. Kompetentingo darbuotojo atsakymą užklausėjas gauna į savo elektroninį paštą. Čia taip pat pateikta informacija apie savivaldybės struktūrą, veiklą, padalinių funkcijas, kita gyventojams aktuali informacija, pildomas renginių kalendorius. Apie šventes, renginius ir kitus svarbius įvykius marijampoliečiai ir svečiai informuojami rytiniame įvažiavime į miestą pakabintoje švieslentėje. Siekiant efektyvesnio ir skaidresnio gyventojų aptarnavimo, savivaldybėje veikia „vieno langelio“ sistema.

2011 m. įgyvendinus projektą „Elektroninės demokratijos plėtra Marijampolės savivaldybėje“ aktualizuoti visi savivaldybės teisės aktai, sukurta nauja interneto svetainė, kurioje  įdiegta teisės aktų paieškos sistema, tarybos posėdžių tiesioginio vaizdo transliavimo sistema. Gyventojai gali ne tik stebėti vykstančius posėdžius realiu laiku, bet ir pasižiūrėti juos dominančių posėdžių archyvinį vaizdo įrašą.

Marijampolės savivaldybė teikia viešąsias paslaugas elektroninėje erdvėje. Deja, dauguma  teikiamų elektroninių paslaugų siekia tik 2 lygį, kai asmenys gali internetu parsisiųsti formas, jas užpildyti ir atsispausdinti, bet formą į savivaldybę turi atnešti patys. 2012 m. metais savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su LR vidaus reikalų ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetu bei Lietuvos savivaldybių asociacija dėl numatomo vykdyti projekto „Centralizuotas savivaldybių paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę“. Šiuo projektu siekiama į elektroninę erdvę perkelti visuomenei skirtas Lietuvos savivaldybių institucijų teikiamas paslaugas. Tokiu būdu elektroninių paslaugų teikimas Marijampolės savivaldybės administracijoje pasieks ne mažesnį nei 3 lygį.

Kadangi dauguma viešajam gyvenimui aktualių veiklų įgyvendinamos geografiniame kontekste (teritorijų planavimas, infrastruktūros uždaviniai, rinkimai, transporto srautai, visuomenės saugumo užtikrinimas, ekstremalių situacijų valdymas ir kt.), auga poreikis įdiegti geografinę informacinę sistemą (GIS) įdiegimui. 2012 m. GIS programos 2 licencijas įsigijo Aplinkos valdymo skyrius, tačiau siekiant platesnio naudotojų skaičiaus būtina įsigyti GIS serverį.

Visi tarybos nariai aprūpinti nešiojamaisiais kompiuteriais, administracijos specialistai – stacionariais. Nors kompiuterizavimo lygis aukštas, didelė dali kompiuterių yra morališkai ir fiziškai nusidėvėję. Sparčiai vystantis technologijoms kompiuterius reikia nuolat atnaujinti, tačiau dėl lėšų stygiaus atnaujinimas vyksta lėtai. Kompiuterių skaičiaus dinamika pavaizduota 21 pav. Jame matyti, kad nauji kompiuteriai, nors ir nedideliais kiekiais, perkami kasmet.

 

21 pav. Kompiuterių skaičiaus kitimas Marijampolės savivaldybės administracijoje 2005-2012 m.

     Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Informatikos ir informacijos skyrius

 

Seniūnijos, sujungtos šviesolaidžiu interneto ryšiu, sparčiau vykdo pasėlių deklaravimą, gyvenamosios vietos administravimą, efektyvesnis seniūnijų ir savivaldybės bendras duomenų valdymas. Taip pat jau keletą metų seniūnijos efektyviai naudojasi Registrų centro, Gyventojų registro duomenų bazėmis, dokumentų valdymo sistema, socialinės paramos informacine sistema PARAMA bei socialinės paramos šeimai informacine sistema SPIS. Daugiausia savivaldybės darbuotojų naudojamos yra LITLEX (valstybinių teisės aktų paieškos sistema),  INFOLEX (savivaldybės vidaus dokumentų paieškos sistema, leidžianti juos kaupti bei viešai publikuoti) ir   KONTORA (sistemoje registruojami gaunami – siunčiami sutartys, raštai, pavedimai, jų vykdymo kontrolė. 2011 m. įdiegtas naujas modulis, leidžiantis dirbti su elektroniniais dokumentais). Iš viso savivaldybės administracijoje naudojama apie 20 informacinių sistemų (programų).

 

VIDAUS KONTROLĖ

 

Įgyvendinant Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (2002 m. gruodžio 10 d., Nr. IX-1253) 6 str. ir siekiant įvertinti, kaip vidaus kontrolė veikia Savivaldybės administracijoje ir jai pavaldžiose bei jos valdymo sričiai priskirtuose viešuosiuose juridiniuose asmenyse, Marijampolės savivaldybė nuo 2004 m. sausio 1 d. administracijos struktūroje privalomai įsteigė Savivaldybės centralizuotą vidaus audito tarnybą. Jos paskirtis - atlikti nepriklausomą, objektyvią tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą siekiant užtikrinti Savivaldybės administracijos, jos administruojamų ir savivaldybės kontroliuojamų viešųjų juridinių asmenų veiklos gerinimą. Ši tarnyba dirba pagal su Savivaldybės administracijos direktoriumi suderintą metinį vidaus audito planą.

Kontrolės ir audito funkciją taip pat atlieka Marijampolės savivaldybės biudžetinė įstaiga – Kontrolės ir audito tarnyba. Tarnybos veiklos tikslas ir uždavinys – prižiūrėti, ar teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai, nagrinėja iš gyventojų gaunamus prašymus, pranešimus, skundus ir pareiškimus dėl savivaldybės lėšų ir turto, patikėjimo teise valdomo valstybės turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo ir teikia išvadas dėl tokio tyrimo rezultatų.

Šios abi audito tarnybos skiriasi savo juridiniu statusu, pavaldumo ir atskaitingumo pobūdžiu. Taip pat skiriasi audituojamoji aplinka, kurioje įgyvendinamos savivaldybės ir audito funkcijos. Todėl, siekiant koordinuotos audito veiklos, šių tarnybų kasmetiniai veiklos planų projektai derinami tarpusavyje.

Kontrolės ir audito tarnybos vadovo (kontrolieriaus) veiklos planą, plano vykdymo parengtą ataskaitą svarsto, išvadas dėl kontrolieriaus veiklos rezultatų teikia iš tarybos narių susidedantis Kontrolės komitetas. Be to, jis nagrinėja gyventojų, juridinių asmenų, visuomeninių organizacijų pasiūlymus bei skundus pagal kompetenciją, siūlo tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų. Kontrolės komitetas dirba pagal tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pabaigoje už savo veiklą atsiskaito tarybai.

 

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS STIPRYBĖS, SILPNYBĖS, GALIMYBĖS, GRĖSMĖS (SSGG ANALIZĖ)

 

I.       Stiprybės

 

  • Sudaromos sąlygos visuomenei dalyvauti viešajame valdyme.
  • Tobulinamas elektroninių paslaugų teikimas visuomenei.
  • Savivaldybės valdyme plėtojama strateginio planavimo sistema.
  • Aukšta darbuotojų kvalifikacija.
  • Sėkmingas ES lėšų pritraukimas ir projektų įgyvendinimas.

 

II.                Silpnybės

 

·        Nėra savivaldybėms pritaikytos strateginio planavimo metodikos, kuri palengvintų strateginį planavimą, leistų lyginti savivaldybes tarpusavyje.

·        Nors savivaldybėje yra diegiama strateginio planavimo sistema, darbuotojų veikla vis dar nepakankamai orientuota į rezultatus.

·        Santykinai mažos biudžeto pajamos lemia nepakankamą savivaldybės poreikių finansavimą.

 

III.       Galimybės

 

·        Baigiamas įgyvendinti Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pertvarkos planas sudaro galimybę siekti aukštesnės ugdymo kokybės.

·        Išplėtota priešmokyklinio ugdymo sistema sudaro prielaidas sėkmingai rengtis mokyklai ir sukuria lygias mokyklinio starto galimybes įvairių gebėjimų vaikams.

·        Tikslingiau skiriant socialines pašalpas šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims būtų sudarytos galimybės efektyviau naudoti lėšas.

·        Padedant vystytis vaikų dienos centrams bei daugiafunkciams centrams būtų sudarytos galimybės socialinei atskirčiai mažinti tarp vaikų.

 

·        Įgyvendinus Marijampolės savivaldybės socialinio būsto plėtros projektą būtų sudarytos galimybės suteikti būstą socialiai remtinoms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims).

·        Į elektroninę erdvę įdiegta geografinė informacinė sistema (GIS) galėtų tapti pagrindinis darbo įrankis tarybos nariams, priiminėjantiems sprendimus, susijusius su savivaldybės teritorijos tvarkymu, turtu, lauko reklamos valdymu, teritorijos raidos analize ir pan. Tai efektyvi priemonė atskirų skyrių veiklai koordinuoti, dalijimuisi informacija, skaidrumui užtikrinti, sąnaudoms mažinti.

·        Kasmet atnaujinus 2012 metais atliktos želdynų ir želdinių inventorizacijos duomenis, būtų sudaryta galimybė želdinių tvarkymo priemones įvertinti nevykstant į vietą.

·        Patvirtinus želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo programą, būtų sudarytos sąlygos planingai vystyti ir prižiūrėti želdynų sistemą.

·        Aukštas Marijampolės savivaldybės žemės našumo balas užtikrina pakankamai didelį žemės ūkio derlingumą lyginant su šalies derlingumu, todėl žemės ūkis Marijampolės savivaldybėje turi didesnes galimybes konkuruojant su kitais šalies ūkiais.

·        Marijampolės savivaldybės viešųjų erdvių sutvarkymas sudaro galimybes plėtoti bei vystyti vietinį turizmą.

 

 

IV.       Grėsmės

·        Mažėjantis mokinių skaičius lemia švietimo įstaigų tinklo pokyčius, dėl ko kyla grėsmė kokybiškų švietimo paslaugų prieinamumui kaimo vietovėje.

·        Kaimo ir miesto raidos netolygumas didina užimtumo ir socialinės plėtros lygio skirtumus.

·        Neefektyvi socialinių pašalpų paskirstymo sistema iškreipia socialinės paramos paskirtį ir didina ilgalaikį nedarbą.

·        Blogėja ikimokyklinio ugdymo vaikų, mokinių sveikatos indeksas.

·        Apmokėjimas už komunalinių atliekų tvarkymą neskatina gyventojų rūšiuoti atliekų.

·        Dėl didelio gyventojų ir gatvių tankumo bei aukšto automobilizacijos lygio intensyvėja transporto srautai, kurie kelia grėsmę pėsčiųjų saugumui, didina oro taršą, mažina gatvių pravažumą.


 


MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Kodas

01

Marijampolės savivaldybės trejų metų strateginio tikslo pavadinimas

Sukurti saugią socialinę aplinką, teikiant kokybiškas socialinės paramos, švietimo, turizmo, sporto, kultūros ir sveikatos apsaugos paslaugas.

Kodas

Įgyvendinant šį strateginį tikslą vykdomos programos:

01

Sveikatos apsaugos programa

02

Socialinių paslaugų ir kitos paramos teikimo programa

03

Švietimo ir ugdymo proceso kokybės užtikrinimo programa

04

Turizmo, sporto bei jaunimo iniciatyvų plėtojimo programa

05

Kultūros veiklos ir plėtros programa

Efekto kriterijai:

E-01-01 Vidutinis metinis nedarbo lygis Marijampolės savivaldybėje, (%) <10,0

      * - planuojami duomenys

        Duomenų šaltinis: Marijampolės teritorinė darbo birža, 2012 m.

 

E-01-02 Socialinių paslaugų poreikio patenkinimas Marijampolės savivaldybėje (asmenų (šeimų, kuriems suteiktos socialinės paslaugos, skaičiaus santykis su asmenų (šeimų), kuriems reikalingos šios paslaugos, skaičiumi), (%) > 88,0

       * - planuojami duomenys

        Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos  Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius

 

E-01-03 Abiturientų, išlaikiusių valstybinius brandos egzaminus 50-100 balais, dalis nuo visų abiturientų Marijampolės savivaldybėje, (%) >45,0

     * - planuojami duomenys

      Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrius

 

E-01-04 Vidurinį išsilavinimą įgijusių abiturientų dalis nuo baigusių vidurinio ugdymo programą Marijampolės savivaldybėje, (%)>95,0

 

     * - planuojami duomenys

      Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrius

 

 

 

 

 

 

 

 

E-01-05 Abiturientų, tęsiančių mokymąsi aukštosiose mokyklose, dalis nuo visų abiturientų, (%) >77,0

         * - planuojami duomenys

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrius

Kodas

02

Marijampolės savivaldybės trejų metų s strateginio tikslo pavadinimas

Efektyviai panaudojant žmogiškuosius ir finansinius išteklius vystyti konkurencingą ekonominę aplinką verslui ir kaimo plėtrai bei gerinti valdymo kokybę.

Kodas

Įgyvendinant šį strateginį tikslą vykdomos programos:

06

Savivaldybės valdymo kokybės tobulinimo ir pagrindinių funkcijų vykdymo programa

07

Valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų vykdymo programa

08

Investicijų į savivaldybės ūkį ir verslo skatinimo programa

09

Žemės ūkio ir kaimo plėtros programa

Efekto kriterijai:

E-02-01 Gyventojų skaičius Marijampolės savivaldybėje sausio 1 d., vnt.

         * - planuojami duomenys

           Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2012 m.

 

E-02-02 Verslumo lygis (savivaldybėje veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių skaičius tenkantis tūkstančiui gyventojų) sausio 1 d., (vnt./tūkstančiui gyventojų )>17,0

        * - planuojami duomenys

          Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2012 m

 

E-02-03 Įgyvendintų projektų, finansuojamų iš ES fondų paramos dalis visų pateiktų paraiškų skaičiaus, proc. 100 (Duomenų šaltinis: Architektūros ir investicijų departamento Planavimo ir investicijų skyrius)

 

E-02-04 Vidutinis žemės ūkio valdos dydis Marijampolės savivaldybėje sausio 1 d., ha >11,5

        * - planuojami duomenys

          Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Žemės ūkio skyrius

 

 

 

Kodas

03

Marijampolės savivaldybės trejų metų strateginio tikslo pavadinimas

Gerinti aplinkos kokybę, sukuriant švarią ir saugią visuomenės aplinką

Kodas

Įgyvendinant šį strateginį tikslą vykdomos programos:

10

Inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros bei objektų priežiūros ir plėtros programa.

11

Aplinkos apsaugos programa

12

Teritorijų planavimo programa

Efekto kriterijai:

 

E-03-01 Kelių eismo įvykių skaičius per metus Marijampolės savivaldybėje, vnt. < 300

    *- duomenys gruodžio 1 d., ** - planuojami duomenys

     Duomenų šaltinis: Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

 

Strateginio veiklos plano priedai

 

1 priedas. Marijampolės savivaldybės sveikatos apsaugos programos (Nr. 01) aprašymas.

2 priedas. Marijampolės savivaldybės sveikatos apsaugos programos (Nr.01) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai.

3 priedas. Marijampolės savivaldybės socialinių paslaugų ir kitos paramos teikimo programos (Nr.02) aprašymas.

4 priedas. Marijampolės savivaldybės socialinių paslaugų ir kitos paramos teikimo programos (Nr.02) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai.

5 priedas. Marijampolės savivaldybės švietimo ir ugdymo proceso kokybės užtikrinimo programos (Nr.03) aprašymas.

6 priedas. Marijampolės savivaldybės švietimo ir ugdymo proceso kokybės užtikrinimo programos (Nr.03) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai.

7 priedas. Marijampolės savivaldybės turizmo, sporto bei jaunimo iniciatyvų plėtojimo programos (Nr.04) aprašymas.

8 priedas. Marijampolės savivaldybės turizmo, sporto bei jaunimo iniciatyvų plėtojimo programos (Nr.04) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai.

9 priedas. Marijampolės savivaldybės kultūros veiklos ir plėtros programos (Nr.05) aprašymas.

10 priedas. Marijampolės savivaldybės kultūros veiklos ir plėtros programos (Nr.05) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai.

11 priedas. Marijampolės savivaldybės valdymo kokybės tobulinimo ir pagrindinių funkcijų vykdymo programos (Nr. 06) aprašymas.

12 priedas. Marijampolės savivaldybės valdymo kokybės tobulinimo ir pagrindinių funkcijų vykdymo programos (Nr. 06) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai.

13 priedas. Marijampolės savivaldybės valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų vykdymo programos (Nr. 07) aprašymas.

14 priedas. Marijampolės savivaldybės valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų vykdymo programos (Nr. 07) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai.

15 priedas. Marijampolės savivaldybės investicijų į savivaldybės ūkį ir verslo skatinimo programos (Nr. 08) aprašymas.

16 priedas. Marijampolės savivaldybės investicijų į savivaldybės ūkį ir verslo skatinimo programos (Nr. 08) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai.

17 priedas. Marijampolės savivaldybės žemės ūkio ir kaimo plėtros programos (Nr. 09) aprašymas.

18 priedas. Marijampolės savivaldybės žemės ūkio ir kaimo plėtros programos (Nr. 09) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai.

19 priedas. Marijampolės savivaldybės inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros bei objektų priežiūros ir plėtros programos (Nr.10) aprašymas.

20 priedas. Marijampolės savivaldybės inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros bei objektų priežiūros ir plėtros programos (Nr.10) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai.

21 priedas. Marijampolės savivaldybės aplinkos apsaugos programos (Nr.11) aprašymas.

22 priedas. Marijampolės savivaldybės aplinkos apsaugos programos (Nr.11) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai.

23 priedas. Marijampolės savivaldybės teritorijų planavimo programos (Nr.12) aprašymas.

24 priedas. Marijampolės savivaldybės teritorijų planavimo programos (Nr.12) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai.

25 priedas. Marijampolės savivaldybės 2013–2015 metų strateginio veiklos plano bendras lėšų poreikis ir numatomi finansavimo šaltiniai.

______________

 

 

 

 

Dokumento priedai:
1-15 - PRIEDAI
Į pradžią