Marijampolės savivaldybės dokumentų paieška
Susijęs Priedas Atsisiųskite aktą byloje
Sprendimas, Nr. 1-1 2014-01-27
Padalinys: MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS TARYBA

Redakcijos:
Atgal į sąrašą
Į pabaigą
DĖL MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS 2011-2013 METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

 

SPRENDIMAS

DĖL MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS 2014–2016 METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO

 

2014 m.  sausio 27 d. Nr. 1-1

Marijampolė

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290, Nr. 137-5379; 2009, Nr. 77-3165; 2010, Nr.25-1177; Nr.51-2480; Nr.86-4525; 2011, Nr.52-2504; 2012, Nr. 136-6958) 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975; 2013, Nr. 78-3936) 10 straipsnio 5 dalimi, Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr.827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2010, Nr. 102-5279; 2011, Nr. 50-2444; 2012, Nr. 122-6140), Marijampolės savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Marijampolės savivaldybės 2014–2016 metų strateginį veiklos planą (pridedama).

2. Pavesti programų koordinatoriams, patvirtintiems Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. DV-1541, vykdyti Marijampolės savivaldybės strateginio veiklos plano programų įgyvendinimo priežiūrą.

 

 

 

Savivaldybės meras

 

Vidmantas Brazys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilija Ramanauskaitė

 

Gintarė Labutytė

 

Jurgita Būdžiuvienė

 


PATVIRTINTA

Marijampolės savivaldybės tarybos

2014 m. sausio 27 d. sprendimu nr. 1-1

 

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS 2014–2016 METŲ

STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

Marijampolės savivaldybės misija – užtikrinti Marijampolės savivaldybės gyventojams jaukesnį, saugesnį bei geresnį gyvenimą, teikiant aukštos kokybės viešojo administravimo ir viešąsias paslaugas, tenkinant bendruomenės poreikius bei interesus.

 

Situacijos analizė

Išorės aplinkos analizė

 

POLITINIAI – TEISINIAI VEIKSNIAI

 

Marijampolės savivaldybė veiklą vykdo ir įvairias funkcijas atlieka vadovaudamasi ne tik vidiniais dokumentais (nutarimais, įsakymais, tvarkomis ir pan.). Labai didelę reikšmę čia turi Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo privalomojo, rekomendacinio ir informacinio pobūdžio teisės aktai.

Vyriausybė, siekdama pradėtų ir suplanuotų darbų tęstinumo, yra pateikusi 2014 metų veiklos prioritetus ir numatytus darbus jiems įgyvendinti. Didžiausias dėmesys bus skiriamas darbo santykių lankstumo ir užimtumo (ypač jaunimo)  didinimui, svarbiausių energetinių projektų sklandžiam įgyvendinimui numatytu laiku, korupcijos naikinimui sveikatos ir aplinkos apsaugos srityse bei daugiabučių renovacijos spartinimui.

Taip pat planuojama skirti dėmesį tolygiam regionų išsivystymui ir konkurencingumo didinimui bei šilumos ūkio pertvarkai. Numatyta nemažai iniciatyvų, kuriomis bus siekiama gerinti paslaugas sveikatos apsaugos, kultūros, švietimo ir mokslo srityse. Dar viena prioritetinė kryptis- Europos Sąjungos (toliau - ES), užsienio bei gynybos politikos stiprinimas.

Lietuvai, 2004 m. prisijungus prie Europos Sąjungos, tenka laikytis Europos Komisijos nurodymų, o savo veiksmus ir sprendimus derinti su galiojančiomis ES direktyvomis, sprendimais ir kitais teisės aktais.

Vienas iš pagrindinių dokumentų, kurio pagrindu Lietuvoje rengiami 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos programavimo dokumentai (Partnerystės sutartis ir veiksmų programa) yra Lietuvos pažangos strategija. Siekiama pažadinti visuomenės kūrybiškumą, susitelkti prie idėjų, kurios padėtų Lietuvai tapti modernia, veržlia, atvira pasauliui, puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą šalimi. Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 patvirtino Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. Tai valstybės vizija ir raidos prioritetai bei jų įgyvendinimo kryptys iki 2030 metų. Šiuo pagrindiniu planavimo dokumentu turi būti vadovaujamasi priimant strateginius sprendimus ir rengiant valstybės planus ar programas.

ES struktūrinės paramos partnerystės sutartyje atlikta dabartinės Lietuvos socialinės ir ekonominės situacijos, iššūkių ir plėtros potencialo analizė sudaro pagrindą šiai Lietuvos 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos veiksmų programos strategijai, kuri yra nuosekliai derinama su Europos Sąjungos ir nacionaliniais strateginiais dokumentais, jų principais bei esminėmis strateginėmis nuostatomis. Analizė aiškiai rodo, jog Lietuvos ūkis ir visuomenė tebejaučia pastarosios finansų ir ekonominės krizės padarinius. Pagrindinis šios strategijos tikslas yra grąžinti šalį į spartaus ir tvaraus augimo kelią, mažinti šalies išsivystymo lygio atsilikimą nuo ES šalių vidurkio. Tam reikalinga palaikyti stabilią makroekonominę aplinką, tęsti struktūrines reformas ir užtikrinti tinkamą finansavimo augimą skatinančioms priemonėms. Ši strategija pagrindinį dėmesį skiria pastarosioms.

Lietuvos pažangos strategijai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 buvo patvirtinta 2014-2020 metų nacionalinės pažangos programa. Programoje atsižvelgiama į ES politines nuostatas, aprašomos ilgalaikių valstybės prioritetų įgyvendinimo kryptys, numatomas ES finansinės paramos panaudojimas ilgalaikiams valstybės prioritetams įgyvendinti. Nacionalinėje pažangos programoje esminės regioninės politikos gairės aprašomos kaip šios programos (horizontalusis) prioritetas  „Regioninė plėtra“. Todėl savivaldybė, kaip vienas iš svarbiausių partnerių įgyvendinant regioninę politiką, taip pat turi prisidėti prie strategijos įgyvendinimo planuojant savo investicijas, ypač regioninės plėtros srityje.

Lietuvos regioninės politikos tikslas – naikinti regionų socialinius ir ekonominius skirtumus bei išsivystymo netolygumus pačiuose regionuose, skatinti visoje valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią plėtrą. Vienas iš instrumentų, naudojamų regioninei politikai įgyvendinti, yra regionų plėtros planai. Todėl atsižvelgiant į Nacionalinę pažangos programą, Europos Sąjungos strategijos „Europa 2020“ nuostatas, ilgalaikes valstybės prioritetų įgyvendinimo kryptis, nacionalinius Europos Sąjungos struktūrinės paramos programavimo dokumentus, pasiektus rezultatus įgyvendinant prieš tai galiojusį Marijampolės regiono plėtros planą bei laikantis tęstinumo principo Marijampolės regiono plėtros tarybos 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 51-8S-46 patvirtintas Marijampolės regiono plėtros planas 2014-2020 metams. Šio regiono plėtros plano tikslas – numatyti pagrindines regiono socialinės ir ekonominės plėtros kryptis, apibrėžti veiklos prioritetus, tikslus, uždavinius ir priemones jiems įgyvendinti.

Lietuva šiuo metu yra jau parengusi 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų veiksmų programos projektą. Įsigaliojus naujojo laikotarpio reglamentams, Lietuva, kaip ir kitos šalys, oficialiai savo veiksmų programą pateiks Europos Komisijai ir galės pradėti realias naujojo finansinio laikotarpio investicijas. Lietuva 2014-2020 m. laikotarpiu turėtų gauti daugiausiai ES struktūrinės paramos lėšų iš trijų Baltijos valstybių.

Atsižvelgiant į Lietuvos plėtros poreikius bei iššūkius, buvo suformuluoti Lietuvos 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programos prioritetai, nustatantys svarbiausius siekiamus pokyčius visos šalies arba atskirų sektorių mastu. Veiksmų programos prioritetus galima sugrupuoti į tris investavimo kryptis:

I.        Veikli, solidari, sumani visuomenė

·        Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas

·        Socialinės įtraukties didinimas ir parama kovai su skurdu

·        Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas

·        Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas

II.     Integrali į aukštą pridėtinę vertę orientuota ekonomika

·        Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas

·        Smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas

III.   Augimui palanki ekonominė infrastruktūra

·        Skaitmeninė visuomenė visiems

·        Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir naudojimo skatinimas

·        Klimato kaita, aplinkosauga ir efektyvus išteklių naudojimas

·        Tvaraus transporto, pagrindinių tinklų infrastruktūros skatinimas.

Nuo 2013 metų birželio 1 d. įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, susiję su valstybės karjeros tarnautojų priėmimu, pakaitinių valstybės tarnautojų atranka ir tarnybiniu kaitumu bei politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų perkėlimu.

 

EKONOMINIAI VEIKSNIAI

 

Lietuva pastaraisiais metais įgyvendino keletą reformų verslo pradžios ir kreditų gavimo srityse. Jos turėjo didelės reikšmės verslo sąlygoms gerinti. Todėl 2013 m. rudenį paskelbtame Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2014“, vertinančiame verslo sąlygas 189 pasaulio valstybėse, Lietuva iš 27 vietos pakilo į 17 vietą. Palyginti su ES valstybėmis narėmis – Lietuva užima 6 vietą. Lietuvai pavyko pagerinti daugiau kaip pusę „Doing Business“ rodiklių. Šis tyrimas turi didelės įtakos užsienio investuotojams vertinant šalies patrauklumą.

Pasaulio ekonomikos forumas, siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, kasmet atlieka konkurencingumo tyrimą. 2013 m. Lietuva užėmė 48-ą vietą, tai 3 punktais žemesnė vieta nei 2012-aisiais. Tuo tarpu Estija ir Latvija per šį periodą savo padėtį žymiai pagerino (Latvija iš 55 vietos pakilo į 52, Estija – iš 34 į 32). Be to, Lietuva ir Latvija Pasaulio konkurencingumo indekse priskiriamos pareinamosioms ekonomikoms iš efektyvumu pagrįsto konkurencingumo į naujovėmis, inovacijomis pagrįsto konkurencingumo. Tuo tarpu Estija jau priskiriama aukščiausiai naujovėmis ir inovacijomis pagrįsto konkurencingumo stadijai. Geriausią iki šiol, 38-ąją, poziciją Lietuva užėmė 2007 m.

Lietuva kartu su Latvija yra vienos sparčiausiai augančių ekonomikų ES.  Bendras vidaus produktas (BVP), kaip vienas iš pagrindinių ekonominę situaciją šalyje atspindinčių rodiklių, auga sparčiau nei prognozuota. Šią tendenciją lėmė vartojimo išlaidų augimas bei geri eksporto rezultatai. Vartojimui didėti įtakos turėjo atsigaunanti darbo rinka ir mažėjanti infliacija. Būtent dėl šių priežasčių per metus buvo pagerintos pagrindinių makroekonomikos rodiklių projekcijos 2014-2016 metams (1 lentelė).

    1 lentelė

2013 m. gruodžio mėnesio pagrindinių Lietuvos makroekonominių rodiklių projekcija

Rodiklis

2012 m.

Projekcija

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

BVP augimas, proc.

3,7

3,2

3,4

4,3

4,0

Vidutinė metinė infliacija, proc.

3,2

1,3

1,6

2,2

2,5

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt

2124

2230

2343

2479

2641

Vidutinis metinis nedarbo lygis, proc.

13,4

11,8

10,5

9,8

9,1

         Duomenų šaltinis: www.finmin.lt

 

Tvaraus eksporto augimo reikšmingu trukdžiu gali tapti neigiami lūkesčiai (Pramonės lūkesčio indekso apklausa), susiję su euro zonos krize ir vis dar stagnuojančiu eurozonos atsigavimu bei politiniai-ekonominiai požymiai Rusijos rinkoje (lietuviškų prekių embargas, lietuvių vežėjų sustiprinta kontrolė, lėtėjanti Rusijos ekonomika). Pastaruoju metu fiksuotas teigiamas grynojo eksporto poveikis BVP augimui išblės, tačiau vidaus paklausos įtaka stiprės. ES valstybių narių vykdoma ūkio valdymo politika taip pat leidžia tikėtis, kad minėtu laikotarpiu ir toliau formuosis palankios sąlygos Lietuvos ūkiui augti.

Anot Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 2014 m. pirmojoje pusėje infliacija turėtų stabilizuotis. Vėliau, iš lėto atsigaunant ES valstybių narių ekonomikoms ir augant energijos prekių paklausai, nuosaikiai kylant šalies namų ūkių vartojimui, lydimam augančios darbo jėgos paklausos ir darbo užmokesčio augimo tendencijų, infliacijos lygis Lietuvoje po truputį ims kilti, tačiau žalingo poveikio šalies ūkio raidai nesukels. Atitinkamai, kol infliacijos lygis išliks neaukštas, vidutiniu laikotarpiu laukiamas realiojo darbo užmokesčio, o kartu ir gyventojų perkamosios galios augimas. Nors ekonomika atsigauna ir darbo biržos skaičiuojamas nedarbo lygis mažės gana sparčiu tempu, šis rodiklis išliks gana aukštas per visą vidutinį laikotarpį.

Marijampolės apskrityje 2012 m. BVP sudarė 3905,6 mln. Lt., t.y. 10,8 proc. daugiau nei 2011 m. (šalies BVP 6,9 proc. daugiau) arba 24,7 tūkst. Lt vienam gyventojui. Pastarasis rodiklis sudarė 65 proc. šalies vidurkio, palyginus su 2011 m. - didesnis 2,5 proc.

Iki šiol tiesioginių užsienio investicijų (toliau - TUI) tendencijos tiek Marijampolės apskrityje, tiek Marijampolės savivaldybėje neatitikdavo šio rodiklio augimo tempų šalyje (1 pav.). Tačiau 2012 m. apskrityje jos padidėjo 27 proc. Tai didžiausias augimas tarp visų apskričių. Daugiausia prie to prisidėjo Marijampolės savivaldybė – čia TUI padidėjo 3 kartus ir pasiekė iki šiol didžiausią apimtį -106,8 mln. Lt, o TUI vienam gyventojui teko 1,8 tūkst. Lt. Marijampolės savivaldybę apskrityje lenkė tik Kazlų Rūdos savivaldybė su labai didelėmis užsienio kapitalo įmonių investicijomis į medžio apdirbimą ir medienos gamybą. Ši savivaldybė pagal TUI vienam gyventojui nuo 2009 m.  yra trečia tarp visų šalies savivaldybių.

1 pav. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje, Marijampolės apskrityje bei savivaldybėje 2009-2012 m. (tūkst. Lt /1 gyventojui)

  Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

Ekonominės sąlygos, ES paramos teikimo periodas panašiai lemia materialinių investicijų tendencijas tiek Marijampolės savivaldybėje, tiek šalyje (2 pav.). Daugiau nei pusę (53 proc.) Marijampolės apskrities materialinių investicijų 2012 m. buvo įsisavinamos Marijampolės savivaldybėje. Nors materialinių investicijų apimtis 2011-2012 m. sumažėjo  nuo 313,1 mln. Lt. iki 274,6 mln. Lt., vienam gyventojui tenkančių materialinių investicijų kiekis artėja prie šalies vidurkio  – nuo 73 proc. 2008 m. iki 87 proc. 2012 m.

Marijampolės apskrities ekonomika koncentruojasi Marijampolės savivaldybėje. 2013 m. sausio 1 d. Statistikos departamento duomenimis, čia įsikūrusios 1485 įmonės. Tai pusė (51 proc.) visų Marijampolės apskrities įmonių. Panašiai kaip ir šalyje, daugumoje jų (76 proc.) personalas siekė iki dešimties darbuotojų. Per 2013-uosius ūkinių vienetų skaičius Marijampolės savivaldybėje sumažėjo 21 įmone, tačiau per pastaruosius penkerius metus jų skaičius išaugo 2,8 proc. arba 42 personalo apimtimi labai smulkiomis (iki 10 darbuotojų) įmonėmis.

 

2 pav. Materialinės investicijos Lietuvoje, Marijampolės apskrityje bei savivaldybėje 2008-2012 m. (tūkst. Lt /1 gyventojui)

   Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Smulkus ir vidutinis verslas visų Marijampolės savivaldybės ūkio subjektų struktūroje sudaro 69,4 proc., šalyje - 75,3 proc. Kaip matyti iš 3 paveikslo, verslumo tendencijos per penkmetį po ekonominės krizės šalyje, Marijampolės apskrityje ir pačioje savivaldybėje kito panašiai. 2013 m. Marijampolės savivaldybė išlaikė 17,3 verslumo lygį (tūkstančiui gyventojų teko 17,3 smulkių ir vidutinių įmonių), t.y. 4,7 procentinio punkto mažiau nei vidutiniškai šalyje. Kitose Marijampolės apskrities savivaldybėse padėtis blogesnė, nes bendras verslumas apskrityje tesiekia 70 proc. Marijampolės savivaldybės verslumo lygio, o per penkmetį jis net sumažėjo.

3 pav. Verslumo lygis Lietuvoje, Marijampolės apskrityje bei savivaldybėje 2009-2013 m. sausio 1 d. (smulkių ir vidutinių įmonių skaičius /1 tūkst. gyventojų)

    Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

Marijampolės savivaldybėje 2013 m. pradžioje beveik trečdalis (29 proc.) įmonių užsiėmė didmenine ir mažmenine prekyba, variklinių ir motorinių transporto priemonių remontu. Per 2012 m. būtent šiose populiariausiose srityse veikiančių įmonių skaičius labiausiai augo – atitinkamai 12 ir 11 proc. 18 proc. įmonių užsiėmė kita aptarnaujamąja veikla. Kas dešimta (10 proc.) įmonė veikė transporto ir saugojimo srityje.

Ekonominės krizės metu iškilęs nedarbo lygis nuo 2010-ųjų pradėjo mažėti (4 pav.). Marijampolės savivaldybėje per visą analizuojamą laikotarpį šis rodiklis buvo vienas mažiausių ir  2013 m. siekė 9,8 proc. Tai 1,3 procentinio punkto mažiau nei šalyje ir 2,6 procentinio punkto mažiau nei Marijampolės apskrityje. Pastebima, jog nedarbo lygio mažėjimo tempai lėtėja, ypač savivaldybėje. O apskrityje nedarbas net išaugo 0,1 procentiniu punktu.

4 pav. Vidutinis metinis registruotas nedarbo lygis Lietuvoje, Marijampolės apskrityje bei savivaldybėje 2009-2013 m. (bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais, proc.) 

Duomenų šaltinis: Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

 

          Marijampolės savivaldybė pasižymi palankia gyventojų pagal amžių struktūra: 2013 m. duomenimis vaikų iki 15 metų amžiaus čia gyveno 3,2 proc. daugiau, darbingo amžiaus gyventojų (15-65 metų) - 1,9 proc. daugiau bei pensinio amžiaus žmonių - 7,6 proc. mažiau nei šalyje. Darbingo amžiaus gyventojai savivaldybėje sudarė 62,9 proc. arba 37,4 tūkst. Galima daryti išvadą, jog nepaisant emigracijos, mirtingumo, savivaldybė turi didesnį potencialą darbo srityje, ypač palyginti su apskritimi - 40 proc. užimtųjų Marijampolės apskrityje dirba Marijampolės savivaldybėje.

Iki 2008-ųjų atlyginimai visoje šalyje augo labai sparčiai. Dėl ekonominės krizės jie smuko porą metų ir tik nuo 2010-ųjų pastebima augimo tendencija (5 pav.). Kadangi verslumo lygis Marijampolės savivaldybėje nėra aukštas, o darbo jėgos pasiūla didelė, vidutinis bruto darbo užmokestis ir toliau išlaikė pusketvirto šimto litų atotrūkį nuo šalies vidurkio: 2012-aisiais atlyginimai čia tesudarė 83 proc. šalies lygio ir siekė 1765 litų. Tai 2,3 proc. daugiau nei vidutiniškai Marijampolės apskrityje, nors apskrities lyderė ir toliau išlieka Kazlų rūda su 2051 litu vidutiniu bruto atlyginimu.

5 pav. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje, Marijampolės apskrityje bei savivaldybėje 2008-2012 m.  (Lt)

    Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

Įvertinus palankias ekonomines sąlygas ir atlyginimo augimo tendencijas, tikėtina, kad 2013-aisiais šis rodiklis tiek šalyje, tiek savivaldybėje pasiekė ir galbūt viršijo prieškrizinį  lygį.

Pastaraisiais metais Marijampolės savivaldybėje formuojasi palankesnės sąlygos turizmo plėtrai. Poezijos, Vytauto parkų bei kitų  viešųjų erdvių sutvarkymas, sporto įrenginių, žaidimų aikštelių įrengimas, sporto, kultūros ir kiti renginiai teigiamai veikia turistų srauto tendencijas. Marijampolė patraukli ir verslo turizmui - atsigaunantis automobilių verslas taip pat prisideda prie spartaus suteiktų nakvynių augimo. Nuo 2009-ųjų apgyvendintų turistų ir suteiktų nakvynių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – atitinkamai 2,2 ir 2,8 karto (6 pav.). O 2012 m. apgyvendintų turistų skaičius per metus išaugo ketvirtadaliu (25,8 proc.).

2012 m. buvo pradėta rengti kempingo infrastruktūra Marių parke bei pradėta įrengti lankytinų vietų ženklinimo sistema. Miestelėnus, svečius traukė ir džiugino įvairių renginių gausa. Tikėtina, jog turistų srautai Marijampolės savivaldybėje ateityje augs sparčiau.

2011 m. Marijampolės savivaldybės taryboje nuspręsta steigti Marijampolės laisvąją ekonominę zoną (LEZ). Įgyvendinus Marijampolės LEZ inžinerinė infrastruktūros statybos projekto veiklas, bus sukurtos esminės prielaidos naujoms investicijoms, įmonių gamybiniams ir sandėliavimo paskirties pastatams statyti. Visa tai sąlygos didesnę ekonominės veiklos diversifikaciją, naujų darbo vietų atsiradimą ir geresnes gyvenimo bei darbo sąlygas Marijampolėje. Tokiu būdu sumažės gyvenimo kokybės skirtumai tarp Marijampolės regiono ir didžiųjų šalies miestų.

6 pav. Turistų ir nakvynių skaičius Marijampolės savivaldybėje 2009-2012 m. (tūkst. vnt.)

    Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

Susisiekimas. Dėl palankios geografinės padėties ir nuosekliai vykdomos automobilių ir geležinkelių kelių plėtros, savivaldybėje susiformavo geros sąlygos transporto, logistikos paslaugoms plėtoti. Siekiant pagerinti gyventojų susisiekimo infrastruktūros kokybę, Savivaldybė teikia paraiškas finansinei paramai gauti bei investuoja savas lėšas.

Marijampolės mieste kasmet sutraukiami vis didesni vidaus, užmiesčio ir tarptautiniai transporto srautai. Todėl svarbiausia Marijampolės savivaldybėje yra automobilių keliai. Marijampolės kraštas yra labiausiai automobilizuotas Lietuvoje ir išsiskiria aukštu automobilizacijos lygiu. Tam įtakos turi gerai išvystytas automobilių prekybos verslas (7 pav.).

7 pav. Automobilizacijos lygis Lietuvoje, Marijampolės apskrityje bei savivaldybėje 2008-2012 m. (lengvųjų automobilių skaičius /1 tūkst. gyventojų)

     Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

Marijampolės miesto gatvių tankumas yra didžiausias tarp šalies miestų, tačiau susisiekimas nėra visiškai išvystytas. Kai kuriose miesto dalyse jaučiama didelė grūstis, todėl Marijampolėje Aušros gatvėje planuojama pastatyti tiltą per Šešupę. Jo statyba bus finansuojama Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo (ESRPF), Lietuvos bendrojo finansavimo ir Marijampolės savivaldybės biudžeto lėšomis. Šiuo metu jau yra parengta tilto per Šešupę Aušros gatvėje ir jo prieigų statybos galimybių studija. Šis tiltas yra trūkstama Marijampolės miesto transporto tinklo dalis, padėsianti iš esmės išspręsti susisiekimo tarp pietinės ir vakarinės miesto dalių problemą ir sumažinsianti transporto srautą miesto centrinėje dalyje. Įgyvendinus projektą, eismo intensyvumas Vilkaviškio gatve, ties tiltu per Šešupę, sumažės 41 procentu, V.Kudirkos gatvėje - 23 procentais.

2013 metų pabaigoje buvo užbaigtas Marijampolės miesto pietrytinės dalies apvažiavimas t.y. pratęsta Vasaros gatvė nuo Saulės gatvės iki P.Armino gatvės, kas įtakojo lengvojo ir krovininio transporto apkrovimo ir teršimo išmetamomis dujomis sumažinimą Saulės ir Geležinkelio gatvėse.

Geležinkeliai yra svarbus šalies ekonominės bei socialinės infrastruktūros sektorius, kurio paskirtis tenkinti visuomenės bei ūkio subjektų efektyvaus susisiekimo poreikius. Jie turi tiesioginės įtakos valstybės ekonominei ir socialinei plėtrai, užtikrinti laisvą žmonių ir paslaugų, prekių judėjimą. 2013 m. pabaigoje Marijampolės savivaldybės teritorijoje prasidėjo europinės vėžės „Rail Baltica“,  kuri sujungs  keturias šalis (Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją) statybos darbai, kurie truks iki 2015 m. „Rail Baltica“ leis Lietuvai, kaip svarbiai krovinių tranzito valstybei tarp Rytų, Vakarų bei Šiaurės Europos, išnaudoti palankią šalies geografinę padėtį logistikos centrų vystymui, krovinių aptarnavimo bazės kūrimui. Intermodaliniai terminalai, logistikos centrai ir laisvos ekonominės zonos bus vystomos Šeštokuose, Mockavoje, Marijampolėje, Kaune kitose logistikai patraukliose ir patogiose vietose.

Vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas. Savivaldybėje veikia efektyvi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra. Vykdant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą Marijampolės savivaldybėje, sudaromos sąlygos gyventojams prisijungti prie vandens ir nuotekų trasų. Nuo 2010 m. centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų naudotojų skaičius išaugo apie 15 proc. ir 2013 m. siekė atitinkamai 84,7 proc. ir 76,7 proc. visų savivaldybės gyventojų. Nemuno vidurupio baseino ir kiti projektai ne tik didina kokybiškų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą savivaldybės miestelių gyventojams, bet ir gerina tiekiamo vandens kokybę, mažina paviršinių ir požeminių vandenų taršą.

Aplinkos veiksniai. Marijampolėje pastatytas ES reikalavimus atitinkantis Marijampolės regioninis nepavojingų atliekų sąvartynas su moderniais filtrato valymo įrenginiais, biodujų kogeneracinė elektros jėgaine, kuri gamina elektrą iš sąvartyne susidarančių biodujų. Pastatytos 5 stambiagabaričių ir kitų specifinių atliekų (antrinių žaliavų, didžiųjų, buities pavojingų, elektros ir elektronikos atliekų) priėmimo aikštelės po vieną kiekvienoje Marijampolės apskrities savivaldybėje, uždarytas ir rekultivuotas ES reikalavimų neatitikęs Marijampolės savivaldybės sąvartynas ir 6 kitų regiono savivaldybių sąvartynai, vykdoma jų priežiūra po uždarymo, nutrauktas atliekų šalinimas visuose ES reikalavimų neatitinkančiuose Marijampolės apskrities sąvartynuose. Taip pat sukurta ir nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. funkcionuoja Marijampolės regioninė  komunalinių atliekų tvarkymo sistema, apimanti mišrių komunalinių atliekų surinkimą naudojant individualius ir bendro naudojimo konteinerius bei jų sutvarkymą regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne, specifinių atliekų (tarp jų ir antrinių žaliavų) surinkimą ir jų perdavimą atliekų tvarkytojams, didžiųjų atliekų, buities pavojingų atliekų, antrinių žaliavų, elektros ir elektronikos atliekų priėmimą didžiųjų atliekų priėmimo aikštelėse, taip pat didžiųjų atliekų, buities pavojingų atliekų, elektros ir elektronikos atliekų bei antrinių žaliavų surinkimą periodinio, viešai skelbiamo apvažiavimo būdu, sudarant galimybę visiems ir nutolusiems nuo aikštelių naudotis atliekų tvarkymo sistema. Atliekų tvarkymo sistema gali naudotis visi regiono atliekų turėtojai, todėl žymiai sumažintas neigiamas poveikis aplinkai ir sudarytos sąlygos surinkti, perdirbti arba saugiai pašalinti visame Marijampolės regione buityje susidarančias atliekas.

2013 m. buvo eksploatuojama 11587 vnt. konteinerių, skirtų mišrioms komunalinėms atliekoms, 569 konteineriai, skirti rinkti pakuotės atliekas (antrines žaliavas). Antrinių žaliavų konteinerių komplektas mieste tenka 555 žmonėms, kaime – 360 žmonių (pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą mieste komplektas konteinerių turi būti 600 gyventojų, kaime - 800). Kol kas Marijampolės savivaldybės visuomenė išrūšiuoja tik 3 proc. surenkamų atliekų kiekio (8 pav.). 6 proc. sudaro dažniausiai prie kapinių surenkamos žaliosios atliekos. Įvertinus tai, kad 2013 m. nupirkta žaliosioms atliekoms skirtų konteinerių, kurie pastatyti prie sodų bendrijų, kapinių, kai kurių individualių namų kvartaluose, surenkami kiekiai turėtų didėti.

8 pav. Surinktų atliekų struktūra Marijampolės savivaldybėje 2012 m. , proc.

            Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyrius

 

Siekiant maksimalios švaros ir tvarkos mieste, toliau vykdomas Savivaldybei priskirtų teritorijų: gatvių, šaligatvių, laiptų, pėsčiųjų saugumo salelių, automobilių stovėjimo aikštelių, autobusų sustojimo stotelių, parkų, skverų ir kitų bendrojo naudojimo plotų valymas. Mieste yra 231 asfaltuota gatvė, iš jų 66 valomos. Valomų gatvių, šaligatvių, takų bei kitų bendro naudojimo plotas sudaro 299461 m2 , tačiau poreikis siekia 970599 m2.

Marijampolės savivaldybėje vykdoma šunų registracija, išduodami Savivaldybės leidimai laikyti agresyvios veislės šunis. Per 2013 m. užregistruoti 975 šunys, iš jų 35 agresyvios veislės. Sudaryta sutartis su VšĮ Gyvūnų globos namais „Mindraja“ beglobių gyvūnų (šunų, kačių) gaudymo, karantinavimo ir eutanazijos paslaugoms pirkti. Per 2013 m. sugauta 110 beglobių šunų.

Savivaldybių plėtra neįmanoma be infrastruktūros ir žaliųjų erdvių plėtros. Želdynai mieste yra stiprus ekologinis, ekonominis ir estetinis veiksnys. Lietuvoje vykdomi svarbūs projektai ir planai, turintys įtaką Marijampolės miesto subalansuotai plėtrai (Lietuvos Respublikos, Marijampolės apskrities bendrieji planai ir kt.). Želdynų normatyviniai reikalavimai apibrėžti aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 patvirtintose Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normose ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos apraše. Nustatyta, kad gyvenamosios paskirties sklypuose turi būti želdynams skirta ne mažiau 25 proc. sklypo ploto. Želdynai Marijampolės mieste pasiskirstę netolygiai, akivaizdus trūkumas yra Draugystės mikrorajone bei pramoninėje miesto dalyje. Nepaisant netolygaus želdynų išsidėstymo Marijampolėje 1 gyventojui vidutiniškai tenka apie 39 m² želdynų. Pagal želdynų plotų normas dideliuose miestuose nustatytas rekreacinės paskirties želdynų ir kitų želdynų tipų.

Kiekvienais metais Marijampolėje naujai pradedamos įrengti žaliosios zonos, neužstatytose teritorijose pasodinant želdinius. 2013 m. tokia nauja žalioji zona, vėliau tapsianti skveru, įrengta prie geležinkelio Telšių gatvėje. Žalioji zona, esanti tarp gyvenamųjų namų kvartalo ir naujai tiesiamo geležinkelio „Rail Baltica“, sumažins triukšmą, vizualinę taršą. 2013 m. naujais želdiniais buvo aprūpintos kaimiškos seniūnijos, savivaldybės vietos bendruomenės. Pradėti naujai formuoti skverai ir žaliosios zonos prie bendruomenių namų, sodinami želdiniai naujai įrengiamuose parkuose. Numatoma naujas žalias zonas formuoti ir ateinančiais metais. Patvirtinus Sosnovskio barščio naikinimo programą ir taikant tvarkymo priemones, akivaizdžiai pradėjus nykti invaziniam augalui juo užterštoje zonoje, Fabriko gatvėje, Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje planuojama numatyti lėšų toliau vykdyti teritorijų, kuriose paplitęs Sosnovskio barštis, Marijampolės mieste tvarkymo programą. Nenutraukiamai, kas metai, naikinant šį invazinį augalą planuojama pasiekti teigiamų naikinimo rezultatų po 5-7 metų. Vėliau teritorijas tikslinga apželdinti, tose vietose įrengiant parkus, skverus, žaliuosius koridorius.

Marijampolės mieste 2012 m. buvo atlikta želdynų ir želdinių inventorizacija. Inventorizacija palengvina savivaldybės tarnautojų darbą, nes želdinių tvarkymo priemonės gali būti taikomos nevykstant į vietą apžiūrėti želdinių. Šią galimybę numato LR aplinkos ministro pasirašytais įsakymais patvirtintos tvarkos. Tikslinga kiekvienais metais skirti lėšų želdinių inventorizacijos duomenims atnaujinti. Per 2013 m. sutvarkyta didžioji dalis inventorizuotų nepatenkinamos būklės želdinių, naudojantis inventorizacijos metu surinktais duomenimis želdinių tvarkymas pagal eiliškumą numatomas ir ateinančiais metais. Ateinančiais metais tikslinga tęsti Marijampolės miesto senųjų kapinių želdinių kirtimo darbus, nes senosiose kapinėse augantys medžiai dažnai verčia paminklus, yra džiūstantys, perbrendę.

2013 m. po rekonstrukcijos buvo pradėta eksploatuoti ir prižiūrėti Poezijos parką, Vytauto Didžiojo parką, kuriuose pagal architektų parengtus projektus buvo pertvarkyti želdiniai, pėsčiųjų, dviratininkų takai, poilsio teritorijos, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, treniruokliai suaugusiems. Taip pat po rekonstrukcijos buvo pradėtos eksploatuoti Marijampolės miesto centrinės dalies viešosios erdvės – senamiestis, P. Butlerienės skveras, kompleksiškai sutvarkytos Vytauto, P. Armino, P. Kriaučiūno, J. Bendoriaus gatvės su prieigomis. Parkų ir kitų viešųjų erdvių sukurtai aplinkai, infrastruktūrai prižiūrėti tikslinga skirti papildomai lėšų. Zonose pasodinti nauji želdiniai reikalauja ypatingos priežiūros, specialaus genėjimo siekiant suformuoti taisyklingas lajas ir palaikyti gatvių želdinių vientisumą. Rekonstruotuose parkuose ir viešosiose erdvėse buvo įrengti nauji gėlynai, kurių priežiūrai reikalinga skirti ypatingą dėmesį ir finansavimą, nes būtent įvairi augmenija ir gėlynai atgyvina bei puošia miestą.

Marijampolės savivaldybės taryba 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 1-608 patvirtino Marijampolės miesto želdynų sistemos plėtojimo ir tvarkymo specialųjį planą. Šis specialusis planas sudaro galimybes plėtoti želdynų sistemą Marijampolės mieste bei tvarkyti vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu mieste esančius želdynus.

Siekiant sudaryti kuo geresnes sąlygas žmonių rekreacijai 2013 m. pavasarį buvo pradėta tvarkyti Marijampolės miesto poilsio zona, esanti Poilsio gatvės gale. Įgyvendinus investicinį projektą buvo sutvarkytos poilsio zonos tvenkinio pakrantės, išvalytas susikaupęs perteklinis dumblo sluoksnis Marių parko priekrantėse. Vykdant kraštovaizdžio formavimą sutvarkyta dalis želdinių, atnaujintos sūpuoklės, įrengti suoleliai, pastatytos šiukšlinės, persirengimo kabinos, įrengta maudymosi vieta, pakrantė papildyta smėliu. Poilsio zonos teritorijoje atnaujintas ir reguliariai pradėtas prižiūrėti viešasis tualetas, įrengtas informacinis stendas. Plėtojant rekreacinę infrastruktūrą ir esant pakankamam aplinkos tvarkymo finansavimui numatoma ateityje sutvarkyti ir pritaikyti tinkamam, patogiam gyventojų poilsiui Marių parko prieigas. Poilsio zonoje vykdoma reguliari teritorijos priežiūra: renkamos ir išvežamos šiukšlės, prižiūrimi želdiniai, šienaujamos vejos.

2013 m. pavasarį Marijampolės savivaldybės administracijoje buvo įrengtas informacinis stendas, sulaukęs didelio žmonių dėmesio, kuriame nuolatos informuojama apie Marijampolės savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą, atliekų tvarkymo svarbą, tinkamą atliekų rūšiavimą, Marijampolės savivaldybėje esančias saugomas teritorijas.

Žemės ūkis ir kaimo plėtra. Kaimo vietovės Marijampolės savivaldybėje užima apie 98 proc. savivaldybės teritorijos, jose gyvena 1/3 savivaldybės gyventojų.

Savivaldybėje specializuojamasi auginant grūdus, cukrinius runkelius, rapsus, taip pat plėtojama gyvulininkystė. Savivaldybėje sukurta augalininkystės ir gyvulininkystės bendroji produkcija pastaraisiais metais augo žymiai sparčiau nei vidutiniškai šalyje. Augalininkystės konkurencingumą rinkoje iš dalies užtikrino palyginti dideli derlingumai, jie buvo didžiausi arba vieni didžiausių šalyje.

9 pav. Ūkininkų ūkių skaičius pagal savininkų amžių Marijampolės savivaldybėje

2009-2013 m. liepos 1 d.

            Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Žemės ūkio skyrius

 

Iš 9 paveikslo matyti, kad Marijampolės savivaldybės teritorijoje ūkininkų skaičius iš lėto, tačiau auga. 2013 m. liepos 1 d. veikė 2268 ūkininkų ūkiai, 3 proc. daugiau nei prieš ketverius metus. Per 2013 m. įregistruoti/perregistruoti 65, išregistruoti 23 ūkininkų ūkiai. Užregistruotos ir atnaujintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio informacijos ir kaimo valdų registre 2525 žemės ūkio valdos. Analizuojant ūkius pagal jų savininkų amžių, pastebima, jog daugėja ūkininkų virš 40 metų, tuo tarpu jų  skaičius iki 40 metų – kinta nežymiai. Vidutinis ūkio dydis ­–9,01 ha.

2013 m. liepos 1 d. užpildė deklaracijas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius gauti 2467 žemės ūkio subjektai. Kaip matyti iš 10 paveikslo, deklaruojančių žemės ūkio naudmenas ir pasėlius mažėja. Kai kurie pasitraukia iš ūkininkavimo ir perleidžia ši verslą savo vaikams. Kiti nutraukia ūkininkavimą ir žemes išnuomoja kitiems ūkio subjektams. Savivaldybės teritorijoje deklaruota 49072 ha žemės ūkio naudmenų, kurių  plotai didėja kiekvienais metais. Žemės ūkiai stambėja – nuo 2010 m. deklaracijas pateikusio ž. ū. subjekto vidutinis dydis išaugo 2,4 ha ir 2013 m. liepos  1 d. siekė 19,9 ha (10 pav.). Taikomos naujos technologijos, plečiama gamyba leidžia ūkiams labiau konkuruoti rinkoje. Ekologine žemdirbyste užsiima 90 ūkininkų – tai sudaro 3,97 proc. visų ūkininkų. Jie deklaruoja 1850 ha žemės ūkio naudmenų.

10 pav. Ž. ū. subjektų, deklaravusių ž. ū. naudmenų ir pasėlių plotus, skaičius ir vidutinis dydis (ha) Marijampolės savivaldybėje 2009-2013 m. liepos 1 d.

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Žemės ūkio skyrius

 

Nuo 2009 m. užauginamos bendrosios žemės ūkio produkcijos kiekiai iš vieno ha žemės naudmenų vidutiniškai Lietuvoje išaugo 57 proc. Kaip matyti 11 paveiksle, tokia tendencija buvo ir Suvalkijos krašte. Marijampolės apskritis ir pati Marijampolės savivaldybė nuo seno garsėja derlingomis ir našiomis žemėmis, todėl čia bendroji žemės ūkio produkcija iš 1 ha žemės naudmenų šalies vidurkį viršijo atitinkamai 27 ir 24 proc.

11 pav. Bendroji žemės ūkio produkcija tenkanti 1 ha žemės naudmenų Lietuvoje,

Marijampolės apskrityje ir savivaldybėje 2008-2012 m.

             Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

Pagrindinė vystoma sritis augalininkystė. Auginamos grūdinės kultūros: kviečiai, miežiai, rapsai. Dalis ūkininkų dar augina cukrinius runkelius. Šią kultūrą augina tie ūkininkai, kurie turi įsigiję cukrinių runkelių nuėmimo kombainus. Dalis ūkių yra mišrūs, kur vykdoma ne tik augalininkystė, bet ir gyvulininkystė. Gyvulininkyste savivaldybės teritorijoje užsiima 10 žemės ūkio bendrovių ir 1265 ūkio subjektai. Ūkių, užsiimančių gyvulininkyste, mažėja, esant nedidelėms pieno supirkimo kainoms, ūkininkai laikantys 2-3 karves, ­­­nutraukia ūkininkavimą arba pasilieka tik grūdų auginimą. Mėsinių galvijų auginimas plečiasi. Nors mūsų žemės yra derlingos ir geriau auginti grūdines kultūras, bet dalis ūkininkų didina savo galvijų bandas, pvz., ūkininkas J.Bekampis, A. Šveikauskas, V. Žarnauskaitė, R Brizgys ir kt. Mėsinius galvijus laiko 315 žemės ūkio subjektų.

Stambiausi ūkininkai, tai Dalė Pielikienė, Juozas Bekampis, Mangirdas Krunkaitis, Tomas Bagdonas, Zenonas Markauskas, Virgita Žarnauskaitė, Darius Isoda, Darius Akstinavičius, Drąsius Kisielius, Jonas Kurtinaitis, Gintautas Mileris, Almantas Kmieliauskas.           

Savivaldybėje veikia 13 žemės ūkio bendrovių, iš kurių stambiausios yra Padovinio, Smilgių, UAB „Lifrania“, Valavičių, Želsvelės, „Šešupės“.

 

SOCIALINIAI VEIKSNIAI

 

Demografinė padėtis. Marijampolės savivaldybė – Marijampolės apskrities centras, kuriame susitelkę 38 proc. apskrities gyventojų, nors pagal plotą trečia iš penkių apskrities savivaldybių. Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pradžioje Marijampolės savivaldybėje gyveno 59483 asmenys (12 pav.), kurie sudarė 2 proc. visų šalies gyventojų. Kaip ir visoje šalyje, čia išlieka gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijos: per praėjusį dešimtmetį gyventojų skaičius sumažėjo 15 proc., t.y. kasmet daugiau nei 0,5 proc. Didžiausią įtaką tam turi didelė, nors jau lėtėjanti (nuo 2009-ųjų migracijos saldo sumažėjo 10 proc.) darbingo amžiaus asmenų bei šeimų su vaikais emigracija, neigiama natūrali gyventojų kaita. Nuo 2011 m. gimusiųjų skaičius didėja (2011-2013 m. gimstamumas išaugo 19,4 proc.), o mirtingumo rodiklis neigiamos tendencijos nekeičia ir 2013 m. įgijo didžiausią reikšmę per šalies nepriklausomybės laikotarpį – 13,4 mirties atvejai, tenkantys tūkstančiui Marijampolės savivaldybės gyventojų. Taigi šie du rodikliai ir jų pokyčių apimtys lemia mažėjančią, tačiau vis dar neigiamą natūralią gyventojų kaitą.

12 pav. Gyventojų skaičius ir natūrali jų kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skaičiaus skirtumas) Marijampolės savivaldybėje 2001-2013 m.

      Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

Socialinė ir vaikų teisių apsauga. Ekonominio sunkmečiu išaugę socialinės paramos mastai Marijampolės savivaldybėje ir toliau išlieka dideli (13 pav.). Ypatingai didelis poreikis karšto, šalto vandens bei šildymo kompensacijoms – per 2012 m. patenkintas 9451 prašymas. Kadangi kompensacijos skiriamos ketvirčiui, minėtą paramą kas ketvirtį gauna vidutiniškai 4 proc. savivaldybės gyventojų. Pastebima, jog kompensacijų masto didėjimo tempai jau lėtėja ir, palyginus pastaruosius dvejus metus, augimas tesiekė 0,9 proc. Auganti ekonomika, mažėjantis nedarbas bei pastaraisiais metais paspartėjusi daugiabučių namų renovacija tikėtina prisidės prie šios paramos poreikio mažėjimo. Tuo tarpu socialinės pašalpos skyrimo apimtys kasmet auga vis sparčiau:  2011 m. - 2 proc., 2012 m. – 8 proc. (lyginant su prieš tai buvusiais metais). Tačiau socialinės pašalpos mastai savivaldybėje yra ženkliai mažesni lyginant situaciją šalyje bei Marijampolės apskrityje. 2012 m. socialinė pašalpa buvo skirta 3,6 tūkst. asmenų ir tūkstančiui savivaldybės gyventojų teko 59 šių pašalpų skyrimo atvejai. Šalyje šis rodiklis siekė 74, Marijampolės apskrityje net 96 atvejus tūkstančiui gyventojų. Nuo 2014 m. socialinės pašalpos skyrimo funkcija bus perduota pačioms savivaldybėms. Todėl bendradarbiaujant su vietinėmis bendruomenėmis,  griežčiau kontroliuojant socialinės pašalpos skyrimo pagrįstumą, įvertinus turtinę padėtį, tikimasi sumažinti šios paramos mastus.

Lyginant teikiamą socialinę paramą mokiniams, Marijampolės savivaldybėje situacija geresnė nei šalyje ir apskrityje. 2012 m. kas trečias (34 proc.) šalies mokinys gavo nemokamą maitinimą ir mokymosi priemones, Marijampolės apskrityje - beveik pusė (43 proc.) mokinių. Tuo tarpu Marijampolės savivaldybėje šis rodiklis buvo 29 proc. Be to, per dvejus metus poreikis sumažėjo 24 proc. Tai lėmė gerėjanti šalies ekonominė situacija, mažėjantis nedarbas, didėjanti emigracija bei vaikų gimimų mažėjimas.

13 pav. Socialinės paramos skyrimo skaičius Marijampolės savivaldybėje 2009-2012 m.

  Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinio reikalų departamento Piniginės

   paramos skyrius

 

Už gaunamą socialinę pašalpą ir/ar kompensaciją privaloma atlikti visuomenei naudingus darbus. Tačiau 2011 m. 10 proc., o 2012 m. beveik ketvirtadalis (18 proc.) tokių piliečių dirbti atsisakė. Žmonių pasyvumas šioje srityje auga ženkliai.

Pastaraisiais metai labai išaugo socialinių paslaugų reikšmė. 2012 m. poreikis slaugai, lyginant su prieš tai buvusiais, išaugo 2,2 karto, o priežiūrai (pagalbai) -  nuo 2010 m. apie 15 proc. (14 pav.). Tikėtinos šių tendencijų priežastys: senstanti visuomenė, didelė jaunosios  ir viduriniosios kartos emigracija, menkos finansinės galimybės artimiesiems asmeniškai samdyti slaugytojus ar prižiūrėtojus bei nenoras prarasti turimą darbą.

Auga poreikis socialiniam būstui: per ketverius metus nuo 2009 m. norinčių išsinuomoti tokį būstą padaugėjo daugiau nei trečdaliu (35 proc.). Nekilnojamojo turto kainos auga sparčiau nei dirbančiųjų pajamos ir įsigyti nuosavą būstą yra finansiškai sudėtinga. Todėl gaunantys ypač mažas pajamas naudojasi valstybės teikiamomis galimybėmis. Gavus iš Vyriausybės lėšų socialinio būsto plėtrai 2013 m. pradėtas statyti 40 butų gyvenamasis namas.

14 pav. Poreikis socialinėm paslaugom gauti Marijampolės savivaldybėje

 2009-2012 m. sausio 1 d. (besikreipiančiųjų skaičius)

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinio reikalų departamento Socialinių paslaugų       skyrius

 

Kai kurių vaikus auginančių šeimų netinkamas gyvenimo būdas, socialinių įgūdžių stoka, lemia tokios šeimos įrašymą į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Dėl didelių ir nuolatinių Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistų, vaikų dienos priežiūros ir socialinės paramos  centrų pastangų bei gerėjančios ekonominės aplinkos kasmet tokių šeimų skaičius mažėjo (15 pav.) ir  2012 m. siekė 185, t.y. 5 proc. mažiau nei 2010 m. Atitinkamai 26 vaikais arba 7 proc. sumažėjo ir vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose. Tūkstančiui savivaldybės gyventojų teko 3,1 socialinės rizikos šeimos. Tuo tarpu šalyje šis rodiklis siekė 3,5, Marijampolės apskrityje – 5,2 šeimos.

Marijampolės savivaldybėje teigiami pokyčiai matomi ir vaikų globos srityje. Globojamų vaikų nuo 2009 m. sumažėjo 12 proc. arba 22 globotiniais. 2012 m. 52 proc. jų gyveno šeimose, likusieji – globos įstaigose.

Susirūpinimą turėtų kelti jau keleri metai nemažėjantis vaikų, įrašytų į Vaikų teisių apsaugos skyriaus įskaitą,  skaičius – 247 vaikai. Tai rodo esant vaikų priežiūros bei užimtumo po pamokų spragoms. Dažnas vaikas, o ypač paauglys, turi elgesio problemų, stokoja mokymosi motyvacijos.

Sparčiai daugėja vaikų su negalia. Nuo 2010-ųjų jų skaičius išaugo 48 proc.

15 pav. Socialiai pažeidžiamų vaikų skaičius Marijampolės savivaldybėje

 2009-2012 m. sausio 1d.

     Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

 

Sveikatos apsauga. Marijampolės savivaldybės gyventojams pirminės asmens sveikatos priežiūros  paslaugas teikia VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras ir 15 privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, prie kurių 2012 m. buvo prisirašę 58 proc. savivaldybės gyventojų. Kaip ir vidutiniškai šalyje, statistiškai vienas Marijampolės savivaldybės gyventojas pas šių įstaigų specialistus apsilankė apie 8 kartus.

Aukštos kokybės kvalifikuota ambulatorinė - konsultacinė ir stacionarinė asmens sveikatos priežiūra, dienos chirurgijos, dienos stacionaro, hemodializės, kompiuterinės tomografijos ir kitos asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos, sudėtingos operacijos atliekamos daugiaprofilinėje įstaigoje VšĮ Marijampolės ligoninėje. Statistiškai 2012 m. joje gydėsi kas ketvirtas savivaldybės gyventojas (15,3 tūkst. ligonių), tai 3 proc. mažiau nei prieš 2011 m. Kaip ir šalyje, 1000-čiui savivaldybės gyventojų tenka 255,3 ligonio.

Skubią būtinąją medicinos pagalbą savivaldybėje teikia VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotis. Nuo 2012 m. sausio 1 d. įstaigoje buvo įkurta centralizuota greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinė tarnyba ir šešios greitosios medicinos pagalbos brigados aptarnavo beveik kas penktą ne tik Marijampolės, bet ir Kalvarijos bei Kazlų Rūdos savivaldybių gyventoją (19 proc.). 2012 m. 1000-čiui gyventojų teko 194,2 paciento, tai 12 proc. mažiau nei vidutiniškai šalyje.

Nors mirtingumas nuo 2008-ųjų padidėjo 18 proc., 2012 m. Marijampolės savivaldybėje jis buvo 7 proc. mažesnis už šalies rodiklį.

 

16 pav. Pagrindinės mirčių priežastys Marijampolės sav. 2012 m., proc.

               Duomenų šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

 

Išanalizavus gyvybės netekimo priežastis Marijampolės savivaldybėje, galima teigti, jog pagrindinė mirties priežastis - kraujotakos sistemos ligos (56 proc. mirusiųjų), kone kas ketvirtas gyventojas miršta dėl piktybinių navikų (24 proc.) (16 pav.).

            Švietimas. Lietuviai yra vieni labiausiai išsilavinusių žmonių ES. 2012 m. mūsų šalyje pagrindinį ir žemesnį išsilavinimą turėjo 6,7 proc. 25-64 metų amžiaus žmonių. Tuo tarpu ES-27 šis rodiklis buvo apie 26 proc.

Lyginant gyventojų išsilavinimą Marijampolės apskrityje ir Lietuvoje, pastebima, jog skiriasi turinčių vidutinį ir aukščiausią išsilavinimą proporcijos - apskrityje mažiau aukščiausio ir daugiau vidutinio išsilavinimo žmonių. Analizuojant vidurinių mokyklų abiturientų baigimo rezultatus Marijampolės savivaldybėje, pastebima neigiama tendencija – daugėja neišlaikiusių brandos egzaminų ir dėl šios priežasties neįgijusių vidurinio išsilavinimo. 2012-2013 mokslo metais šie mokiniai sudarė 6 proc. visų abiturientų, kai tuo tarpu 2009-2010-aisiais šis  rodiklis buvo 2,1 proc. Šiems pokyčiams reikšmę turėjo brandos egzaminų organizavimo pokyčiai (daugelio mokomųjų dalykų nebeorganizuojami mokykliniai egzaminai) bei pasikeitusi pakartotinės brandos egzaminų sesijos organizavimo tvarka (galima perlaikyti tik neišlaikytą lietuvių kalbos egzaminą). Padidėjo brandos atestatų negaunančių Suaugusiųjų mokymo centro abiturientų skaičius. Tačiau 2013 m. Marijampolės savivaldybėje išlaikytų atskirų mokomųjų dalykų (išskyrus biologiją) valstybinių brandos egzaminų rezultatų vidurkiai aukštesni už Lietuvos vidurkius. Pagal standartizuoto apibendrinto 2013 m. valstybinių brandos egzaminų rodiklio reikšmę (1,4), Marijampolės savivaldybė patenka į geriausių savivaldybių dešimtuką. Geriausi rezultatai pasiekti lietuvių kalbos bei informacinių technologijų srityse. Visų 2013 m. valstybinių brandos egzaminų, išlaikytų balais nuo 85 iki 100, dalis siekė 15,3 proc.

Marijampolės savivaldybėje, kaip ir visoje šalyje, nors ir lėtėjanti, tačiau ir toliau išlieka mokinių mažėjimo tendencija. Per penkmetį bendrojo ugdymo mokyklose jų sumažėjo beveik penktadaliu ir 2013 m. rugsėjo 1 d. siekė 7954 (17 pav.). Besimokinančiųjų suaugusiųjų mokymo įstaigoje sumažėjo dešimtadaliu iki 539.

 

17 pav. Auklėtinių (mokinių) skaičius Marijampolės savivaldybės ugdymo įstaigose pagal atskiras ugdymo programas 2009 - 2013 m. rugsėjo 1 d.

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrius

 

Priešmokyklinio ugdymo įstaigas lankančiųjų skaičius svyruoja nežymiai. Šiose įstaigose paruošiama apie 95 proc. būsimų pirmokų. Tuo tarpu 2005-2009 m. išaugęs gimusiųjų skaičius tikėtina lėmė ikimokyklinio ugdymo įstaigų užimtumą. Minėtas įstaigas lanko daugiau nei pusė (apie 56 proc.) priešmokyklinio amžiaus vaikų. Per penkerius metus ugdytinių jose padaugėjo 11,8 proc. ir 2013 m. siekė 1,8 tūkst.

Nepaisant bendro mokinių skaičiaus mažėjimo, kasmet daugėja dalyvaujančiųjų olimpiadose, varžybose ar kitokiuose konkursuose (18 pav.). Per penkmetį jų skaičius išaugo beveik 40 proc. ir 2012 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, minėtuose renginiuose jau dalyvavo kas ketvirtas (25,1 proc. visų mokinių) Marijampolės savivaldybės mokinys. Ugdytinių neformalaus švietimo įstaigose (dailės, muzikos ir Moksleivių kūrybos centre) kasmet mažėja, nors procentinė dalis visų mokinių po ekonominio sunkmečio išlaiko didėjimo tendenciją ir 2012 m. siekė 14,5 proc. (1206 ugdytiniai).

18 pav. Mokinių skaičius (vnt.) ir dalis visų besimokinančiųjų (proc.) Marijampolės savivaldybėje 2009-2012 m. pagal atskiras veiklos sritis

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrius

 

Beveik kas ketvirtas mokinys gyvena pakankamai toli nuo mokyklų, todėl savivaldybė organizuoja ir finansuoja jų pavėžėjimą geltonaisiais mokykliniais ar kitais miesto autobusais. Poreikis vasaros poilsiui taip pat populiarus – 2009 m. jame dalyvavo penktadalis (20,7 proc.) mokinių. Ekonominės krizės metu dėl lėšų stygiaus vaikų vasaros poilsio mastai sumažėjo ir 2012 m. jame dalyvavo dvigubai mažiau mokinių (1084).

Kultūra. Lietuvai tapus ES nare, kasmet akivaizdžiai auga ir tarptautinių kultūrinių mainų poreikis. Marijampolės savivaldybė siekdama sudaryti sąlygas kultūros plėtrai bei gerinti paslaugų kokybę didelį dėmesį skiria kultūrai. Marijampolės savivaldybės administracijos kultūros skyrius vykdo tarptautinius projektus, dalyvauja miestų partnerių kultūriniuose renginiuose. Savivaldybėje veikia 6 savivaldybės biudžetinės kultūros įstaigos: Kultūros centras, Kraštotyros muziejus, Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus, Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka, Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centras, Marijampolės dramos teatras. Kultūros organizacijos (asociacijos), viešosios įstaigos tenkina gyventojų kultūrinius poreikius ir užtikrina palankią kultūrinę aplinką, sudaro galimybes kultūrinei saviraiškai.

            Marijampolės dramos teatras, siekdamas suburti profesionalių aktorių trupę, kuria profesionalaus lygio spektaklius, puoselėja teatro tradicijas. Kasmet žiūrovams  pristatomi 2 premjeriniai spektakliai bei profesionalių Lietuvos teatrų pastatymai. Teatre veikia jaunimo ir suaugusiųjų dramos studijos.

2013 m. bibliotekos paslaugomis naudojasi 17,5  % savivaldybės gyventojų. Savivaldybės teritorijoje sukurtas ir išlaikytas optimalus bibliotekų tinklas su patogioje miesto vietoje esančia viešąja biblioteka, vienu filialu Draugystės g. ir 25 kaimo filialais.

Viešojoje bibliotekoje ir filialuose surengta daugiau kaip 600 kultūrinių renginių, iš jų 340 spaudinių parodų. Automatizuoti visi bibliotekos technologiniai procesai, sėkmingai instaliuota ir plėtojama moderni skaitytojų aptarnavimo sistema (LIBIS), kuriamas elektroninis katalogas. 2013 m. kaimo filialuose baigti  LIBIS  Skaitytojų aptarnavimo posistemio įdiegimo darbai. Viešojoje bibliotekoje ir filialuose sėkmingai naudojamos elektroninės „Klausk bibliotekininko“ ir  Autoinformavimo paslaugos užtikrina galimybę grąžinti knygas visą parą, užsakyti, rezervuoti ir pratęsti dokumentų naudojimo laiką bibliotekos tinklapyje  www.marvb.lt. Viešosios interneto prieigos paslauga  teikiama 92,7 % Marijampolės savivaldybės viešųjų bibliotekų (viešosios interneto prieigos Lietuvos bibliotekose vidurkis – 83,0 %).

Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka sėkmingai įgyvendina savo misiją: „Mūsų biblioteka – jūsų mokymosi, tobulėjimo, informacijos ir laisvalaikio galimybė“. 2013 m.  įgyvendinamas svarbus, bibliotekos infrastruktūrą gerinantis bei šeimų skaitymą ir bendradarbiavimą abipus sienos skatinantis projektas „Bendradarbiavimas kuriant biblioteką šeimai“, kurį iš dalies finansuoja Europos Sąjunga per 2007-2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Įsisavinus projekto „Bibliotekos pažangai“ lėšas, sėkmingai vykdomas gyventojų kompiuterinį raštingumą ugdantis projektas, parengtas  kartu su Marijampolės teritorine darbo birža „Gyventojų skaitmeninio raštingumo mokymo bibliotekose stiprinimas“. Daugiau kaip 200 asmenų išklausė 16 arba 32 val. kursus ir įgijo kompiuterinio raštingumo pagrindus, gyventojams suteikta daugiau kaip 7 tūkst. konsultacijų ir 520 individualių mokymų kompiuterinio raštingumo klausimais.

 Sėkmingai veikia ES struktūrinių fondų ir savivaldybės lėšomis įkurtas Multicentras, įgyvendinantis visuomenės švietimo, vaikų ir jaunimo užimtumo bei tarptautinio bendradarbiavimo tikslus. Tai populiari Marijampolės mokinių neformalių užsiėmimų vieta bei kitų Lietuvos miestų vaikų ekskursijų objektas, kurio lankytojų skaičius 2013 m. padidėjo beveik 10 %.

Mieste veikiančiose galerijose nuolat eksponuojami dailės darbai iš Nacionalinės dailės galerijos fondų, pristatomi profesionalių menininkų darbai, vyksta respublikinio tautodailės konkurso „Aukso vainikas“ regioninis darbų atrankos turas.

            Marijampolės kraštotyros muziejus vis daugiau paslaugų teikia suaugusiems ir vaikams. Marijampolės kraštotyros muziejaus rinkiniai pradėti komplektuoti 1929 m. Šiuo metu yra saugoma 38 tūkst. istorijos, kultūros ir meno vertybių. Marijampolės kraštotyros muziejų ir jo filialus kasmet aplanko virš 10 tūkst. lankytojų. Muziejuje ir jo padaliniuose veikia 4 nuolatinės ekspozicijos. Per 2013 m. muziejus pasipildė 340 eksponatų, išleistas katalogas „Suvalkiečių galvos ir pečių apdangalai“. Iš viso surengta 18 parodų ir renginių iš kurių paminėtinos: paroda skirta 1863 m. sukilimui atminti, paroda ir amatų demonstravimas „Sūduvių dienų“ metu Vilniuje, paroda skirta Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio jubiliejui, paroda Lazdijų krašto muziejuje „Sūduvos spalvos“ ir kt.

            Didelio visuomenės susidomėjimo sulaukė muziejaus renginys, skirtas tradicinei Muziejų nakčiai  „Kalbos ir muzikos naktis“ (gegužės mėn.). Kartu su Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija muziejuje surengtas 2 dalių seminaras savivaldybių muziejų darbuotojams: „Muziejų bendravimas su interesų grupėmis ir lankytojais“. Aktyviai vykdoma edukacinė muziejaus veikla. Parengta 15 temų edukacinių užsiėmimų, iš kurių populiariausi yra kiaušinių marginimas vašku ir augalų atspaudais, tradicinė puodininkystė, popieriaus gamyba.  Vykdomos naujos edukacines programos: „Darbščios rankelės – margos juostelės“: beraščių, vytinių, pintinių ir rinktinių juostų audimas; „Molinukas – mano žaisliukas“: žaisliuko arba švilpynės lipdyba su galimybe pasigamintą darbelį išdegti ir glazūruoti. Per metus vyksta virš 70 užsiėmimų.

            Marijampolės kraštotyros muziejus dalyvauja tarptautiniame projekte „Europeana Photography“,  kuris skirtas senųjų fotografijų skaitmeninimui. Jame, gavus finansavimą iš įvairių fondų, įgyvendinami kiti projektai: „Muziejaus etnografinės ekspozicijos atnaujinimas“,  I.Rutkauskaitės keramikos rinkinio tyrinėjimas ir parengiamieji darbai katalogo leidybai.

            Kultūros centras ir Laisvalaikio ir užimtumo centras sėkmingai plėtoja meno mėgėjų kolektyvų tinklą.  Juose veikia 32 meno mėgėjų kolektyvai, kuriuos lankė apie 1 tūkstantis suaugusiųjų ir vaikų.

Vizualaus meno klubas  „Baltas kluonas“ apjungė kino meno mėgėjus ir profesionalus. Vekeriotiškese organizuojamas tradicinis festivalis pritraukia kino meno mylėtojus iš visos Lietuvos.

            Marijampolė garsi sakraliniais renginiais. Svarbią vietą Lietuvos kultūrinių renginių žemėlapyje užima antrą dešimtį skaičiuojantis festivalis „Džiūgaukim... aleliuja“. Susidomėjimo sulaukė meistriškumo kursai „Grigališkojo choralo savaitė“, „Skamba Sūduvos vargonai“.

Kūno kultūra ir sportas. Marijampolės savivaldybėje 2012 m. veikė 4 sporto ugdymo įstaigos, 34 sporto klubai, 4 viešosios sporto įstaigos. Jose dirbo 63 sporto treneriai, iš kurių 70 proc. turi aukštąjį kūno kultūros ir sporto išsilavinimą. Nors visumoje 2011 m. sportuojančiųjų skaičius, palyginti su 2010 m. augo, 2012 m. jų sumažėjo arba daugėjo nežymiai (19 pav.). Apžvelgiant ilgesnį laikotarpį, pastebima didėjantis sporto organizacijų vykdytų varžybų dalyvių skaičius: 2009-2012 m. jų skaičius išaugo 26,8 proc. Sportuojančių klubuose, mokyklose ir viešose sporto įstaigose skaičius porą metų augo, tačiau 2012-aisiai sumažėjo dešimtadaliu (10,5 proc.).

19 pav. Sportuojančiųjų skaičius Marijampolės savivaldybėje 2009-2012 m.

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Sporto skyrius

               

                Nors pastaraisiais metais viešose erdvėse įrengta keletas treniruoklių, vaikų žaidimo aikštelių, dar vis jaučiamas jų trūkumas, ypač daugiau apgyvendintuose mikrorajonuose. Didesnis visuomenės fizinis aktyvumas ne tik stiprintų sveikatą, bet ir didintų užimtumą, mažintų nusikalstamąją veiką.

 

Jaunimas. 2013 m. pradžioje Marijampolės savivaldybėje gyveno 12951 jaunas (14-29 metų) žmogus.  Kaip matyti 20 paveiksle, per pastaruosius penkerius jaunimo skaičius, tenkantis 1 tūkstančiui savivaldybės gyventojų, tendencingai mažėjo (7,9 proc.) ir 2013 m. jaunimas sudarė 21,8 proc. visų šios teritorijos gyventojų (šalyje 21,2 proc.).

 

20 pav. Jaunų žmonių (14-29 m.) skaičius tenkantis tūkstančiui Marijampolės savivaldybės gyventojų  2009-2013 m. sausio 1 d.

   Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

Marijampolės savivaldybėje veikia šios jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos: 36 sportinės, 16 kultūrinių, 12 socialinės veiklos, 7 politinės veiklos, 3 jaunimui atstovaujančios, 14 mokinių savivaldos. Įvairių jaunimo organizacijų atstovai susijungę į Marijampolės jaunimo organizacijų tarybą „Apskritas stalas“. Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų mokinių tarybų atstovus jungia mokinių parlamentinė grupė. Savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiu dirba Marijampolės savivaldybės jaunimo reikalų taryba, kurią sudaro jaunimo organizacijų atstovai, Savivaldybės tarybos nariai ir administracijos atsakingi darbuotojai. Šios organizacijos organizuoja įvairius renginius, akcijas, mokymus, varžybas, konferencijas, iniciatyvas, įgyvendina ne tik jaunimui, bet ir visai miesto bendruomenei naudingus projektus. Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Sporto skyriaus duomenimis, formalių grupių veikloje dalyvauja apie 8 procentai jaunimo. Čia taip pat veikia  tokios neformalios grupės kaip breiko šokėjų, riedutininkų, gatvės krepšinio, seniūnijų sporto komandos ir kt.

 

TECHNOLOGINIAI VEIKSNIAI

 

Informacinės technologijos yra vienos svarbiausių šalies vystymosi prielaidų. Atsirado būtinybė diegti informacines sistemas visose veiklos srityse, kadangi tai lemia veiklos kryptis. Naujos informacinės technologijos, sparti interneto plėtra lėmė didžiulius pokyčius ir valdymo bei viešojo administravimo srityse. Pasikeitė valdymo aplinkos, informacinės valdymo sistemos tampa vis svarbesnės administruojant institucijas. Norima sumažinti skirtumus tarp miesto ir kaimo pagal svarbiausius informacinės visuomenės plėtros rodiklius. Informacinės technologijos ir internetas transformuoja šiuolaikines organizacijas ir valdymo procesą ir labai keičia šiuolaikines valdymo aplinkas.

Šiuolaikinės GIS technologijos suteikia galimybę savivaldybių sukurtus skaitmeninius žemėlapius naudoti ne tik vidinėms savivaldos funkcijoms vykdyti, bet ir publikuoti juos internete. Savivaldybės interneto puslapyje pateiktas savivaldybės teritorijos skaitmenis žemėlapis su turima informacija (savivaldybės teritorijos ribos, pastatų kontūrai, kelių, gatvių, geležinkelių tinklai, kadastrinių vietovių, kaimo ribos, savivaldybės teritorijos bendrieji, detalieji planai, lankytini objektai, mokyklų aptarnavimo teritorijos, kelių apsauginės zonos, sodų teritorijos ir t.t.), ateityje taps prieinamas visuomenei bei sudarys galimybes įtraukti bendruomenę į savivaldybei aktualių uždavinių sprendimą. Šiuo metu naudojama valstybinės įmonės Registrų centro suteikta nemokama GIS informacinė sistema Regia, kurios pagalba jau keliami duomenys į internetą ir jie tampa prieinami visai visuomenei. Tačiau ši informacinė sistema neturi pakankamai galimybių, todėl išaugo poreikis geografinės informacinės sistemos (GIS) įdiegimui. Ši sistema yra integruotas programinės įrangos ir duomenų rinkinys, naudojamas geografinės informacijos peržiūrai ir valdymui, erdvinių sąryšių analizei ir erdvinių procesų modeliavimui. GIS technologijų sistema tampa vis svarbesnė, nes beveik visos viešajam gyvenimui aktualios veiklos įgyvendinamos geografiniame kontekste: teritorijų planavimas, infrastruktūros uždaviniai, rinkimai, transporto srautai, visuomenės saugumo užtikrinimas, ekstremalių situacijų valdymas ir kt. Pasitelkę GIS, vienoje vietoje galėtume matyti vaizdą žemėlapyje ir naudoti aprašomąją informaciją lentelėmis, tekstu ar nuotraukoms. GIS sistema galima vertinti praeities situacijas, dabartinę būseną ir modeliuoti norimų procesų kitimą ateityje, informuoti apie susidariusias problemas, ekstremalias situacijas. Ši sistema galėtų tapti pagalbine darbo priemone atskirų skyrių veiklai koordinuoti, dalijimuisi informacija, skaidrumui užtikrinti, sąnaudoms mažinti, priiminėjant sprendimus, susijusius su savivaldybės teritorijos tvarkymu, savivaldybės turto, lauko reklamos valdymu, teritorijos raidos analize.

 


 


Situacijos analizė

Vidaus aplinkos analizė

 

TEISINIAI VEIKSNIAI

 

Marijampolės savivaldybė savo veiklą organizuoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbo kodeksu, Vietos savivaldos įstatymu, Valstybės tarnybos įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei kitais poįstatyminiais teisės aktais, Europos vietos savivaldos chartija, ES privalomojo pobūdžio teisiniais dokumentais. Labai svarbūs čia ir vidiniai teisiniai dokumentai.

Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę bei bendravimo su gyventojais formas ir būdus, nustato tarybos 2011 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 1-134 patvirtintas Tarybos veiklos reglamentas.

Marijampolės savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 1-886 patvirtinti Savivaldybės administracijos nuostatai reglamentuoja administracijos veiklos pobūdį ir tikslus, valdymą, struktūrą, darbo organizavimą, finansavimą, darbuotojų priėmimo į darbą bei darbo apmokėjimo tvarką, administracijos pertvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą.

Departamentų, skyrių, seniūnijų bei tarnybų funkcijos, uždaviniai, teisės ir darbo organizavimas numatytas šių struktūrinių elementų nuostatuose. Tuo tarpu atskirų administracijos darbuotojų veiklos sritys, pareigybių charakteristika, specialieji reikalavimai ir paskirtis, funkcijos bei pavaldumas įteisinti atitinkamų pareigybių aprašymuose.

Siekiant sudaryti sąlygas darniai Marijampolės savivaldybės administracijos kolektyvo veiklai, ir leidžiant įstatymams garantuoti įvairių kategorijų darbuotojų darbo, darbo užmokesčio, darbo saugos ir kitų darbo sąlygų aukštesnį lygį, bei sudaryti geresnes darbo ir socialines garantijas administracijos valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams 2013 m. balandžio 12 d. atnaujinta ir pasirašyta kolektyvinė sutartis (Nr. AS-379).

            Be minėtų teisinių dokumentų, Marijampolės savivaldybės veiklą reguliuoja kiti priimti Savivaldybės tarybos sprendimai, mero potvarkiai, administracijos direktoriaus įsakymai.

 

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

 

Marijampolės savivaldybė – Lietuvos teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens statusą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per Savivaldybės tarybą. Už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą vykdant bendruomenės interesus, yra atsakingos dvi institucijos:

·        atstovaujamoji – savivaldybės taryba;

·        vykdomoji – savivaldybės administracijos direktorius.

Vietos valdžios funkciją atliekanti Savivaldybės taryba susideda iš 27 įstatymų nustatyta tvarka ketveriems metams demokratiškai išrinktų, atstovaujančių įvairias politines partijas savivaldybės bendruomenės atstovų. Pastarieji rinkimai į Marijampolės savivaldybės tarybą vyko 2011 m. vasario 27 d. Jų metu lyderės poziciją užėmė (33,3 proc. tarybos mandatų) Socialdemokratų partija, turinti 9 mandatus (21 pav.). Partijos politikai vykdyti išrinkti tarybos nariai susijungė į penkias frakcijas:

·        Frakcija „Kairioji politika savivaldoje“;

·        Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija;

·        Tvarka ir teisingumas;

·        Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio frakcija;

·        Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija.

Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių yra išrinkusi savivaldybės merą ir jo siūlymu skyrė du mero pavaduotojus, kurie vykdo priimtų tarybos sprendimų įgyvendinimo stebėseną. Merui tiesiogiai pavaldus tarybos sekretorius aptarnauja merą ir tarybos, kolegijos, komitetų, komisijų posėdžius, taip pat rengia ir nagrinėja tarybos sprendimų bei išvadų dėl tarybos sprendimų projektus.

21 pav.  2011 m. išrinktų į Marijampolės savivaldybės Tarybą politinių partijų pasiskirstymas pagal mandatų skaičių, proc.

 Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės tarybos sekretorius

 

Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina posėdžiuose, o tarp posėdžių veikla tęsiama komitetuose bei bendraujant su rinkėjais. Klausimus posėdžiams be komitetų ir komisijų ruošia tarybos narių frakcijos, grupės bei savivaldybės administracija. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Marijampolės savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr.1 – 7 sudaryti 6 komitetai (22 pav.).

Savivaldybės taryba iš 14 narių yra sudariusi Tarybos kolegiją, kaip patariamąjį organą. Į jos sudėtį įeina meras, mero pavaduotojai, frakcijų seniūnai, komitetų pirmininkai (išskyrus Kontrolės komitetą). Kolegija nagrinėja klausimus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo, taip pat dėl tarybos sekretoriaus bei mero politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimo, jų skaičiaus nustatymo bei kasmet numato tarybos narių mokymo prioritetus. Įstatymų nustatytais atvejais ar tarybos sprendimu yra sudaromos nuolatinės (kadencijos laikotarpiui) ir laikinos (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos.

 

 

 

 

22 pav. Marijampolės savivaldybės tarybos struktūra

                                  Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės tarybos sekretorius

 

Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimus, mero potvarkius ir administracijos direktoriaus įsakymus įgyvendina bei tarybą, merą techniškai aptarnauja Savivaldybės administracija. Jos struktūrą mero teikimu tvirtina arba keičia taryba. Administracijos direktorius, kaip įstaigos vadovas, turintis du pavaduotojus, yra pavaldus tarybai ir atskaitingas merui. Kaip matyti 23 pav., Marijampolės savivaldybės administracija susideda iš  struktūrinių padalinių (6 departamentai, 18 skyrių, 3 tarnybų), 9 teritorinių struktūrinių padalinių (seniūnijų), 3 specialistų, nepriklausančių padaliniams, 6 padalinių, nepriklausančių departamentams (Tarybos 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas Nr. 1-310). Savivaldybės administracijos įgaliojimai nesusiję su Savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga.

Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių tvirtina Savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.

Marijampolės savivaldybė be valdymo ir administravimo taip pat turi užtikrinti viešųjų paslaugų (šilumos, vandens tiekimo, susisiekimo, atliekų surinkimo ir kt.) teikimą. Šias paslaugas gali teikti  Savivaldybės įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su Savivaldybe sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, pasirenkami viešai. Penkiose iš aštuonių Savivaldybės įsteigtų viešųjų paslaugų teikėjų Savivaldybė turi kontrolinį akcijų paketą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 



23 pav. Marijampolės savivaldybės administracijos struktūra


ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

 

Marijampolės savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 25 d. sprendimu (Nr. 1-117) padidintas administracijoje didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybių skaičius iki 270. Kaip matyti iš 24 paveikslo, žymus pareigybių ir darbuotojų skaičiaus mažėjimas buvo ekonominės krizės metais. Dėl išaugusio darbo krūvio nuo 2010-jų tiek pareigybių, tiek darbuotojų skaičius palaipsniui didėjo ir 2014 m. sausio 1 d. siekė atitinkamai 267 ir 270. Kadangi yra dirbančių ne visu etatu, darbuotojų skaičius viršija pareigybių skaičių. Marijampolės savivaldybės administracijoje per 2013-uosius 31 darbuotojas atleistas, 37 priimti.

24 pav. Pareigybių ir darbuotojų skaičius Marijampolės savivaldybės administracijoje

2010-2014 m. sausio 1 d.

        Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinis skyrius

 

2014 m. pradžioje 57,8 proc. visų dirbančiųjų Marijampolės savivaldybės administracijoje sudarė valstybės karjeros tarnautojai, likusieji – dirbantys pagal darbo sutartis. 85 proc. karjeros valstybės tarnautojų turėjo A kategoriją, kuriai suteikti būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Daugumai (45 proc.) visų valstybės karjeros tarnautojų suteikta A-9 kategorija. A-9 ir A-10 kategorijos suteiktos vyriausiesiems specialistams valstybės karjeros tarnautojams, A-12 – skyrių vedėjams, A-15 – departamentų direktoriams (2012 m. buvo suteiktos A-14 kategorijas). Likusieji tarnautojai (15 proc.) yra įgiję ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį arba aukštesnįjį išsilavinimą arba iki 1995 metų įgiję specialųjį vidurinį išsilavinimą. Jiems suteikta B kategorija (25 pav.).

 

25 pav. Valstybės karjeros tarnautojų pareigybių Marijampolės savivaldybės administracijoje pasiskirstymas pagal kategorijas 2014 m. sausio 1 d., proc.

   Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinis skyrius

 

2013 m. Marijampolės savivaldybėje be 3 politikų (mero ir 2 jo pavaduotojų) buvo 5 asmeninio politinio pasitikėjimo pareigybės – administracijos direktorius, 2 administracijos direktoriaus pavaduotojai, mero padėjėjas,  Tarybos sekretorius.

Kvalifikacines klases 2014 m. sausio 1 d. turėjo 90 proc. Marijampolės savivaldybės valstybės tarnautojų, įskaitant ir esančius tikslinėse atostogose. Daugumai valstybės tarnautojų (125) suteikta III kvalifikacinė klasė, 14-kai – II kvalifikacinė klasė.

 

PLANAVIMO SISTEMA

 

Marijampolės savivaldybėje, kaip ir kitose savivaldybėse, nuolatos vyksta socialiniai, kultūros, ekonominiai, technologiniai pokyčiai. Pažangioms permainoms savivaldybėse užtikrinti būtina tobulinti sistemingą planavimą. Strateginis planavimas savivaldybėje padeda sukurti racionalią valdymo sistemą, pagrįstą subalansuotos plėtros principais. Tai leidžia savivaldybėms veiksmingiau naudoti biudžeto lėšas, koordinuoti programas ir jų įgyvendinimą įvairiuose veiklos sektoriuose. Tačiau nėra Vyriausybės patvirtintos savivaldybių strateginių plėtros ir veiklos planų ruošimo metodikos. Todėl rengiant savivaldybių strateginius plėtros planus dažniausiai taikoma Regionų plėtros planų rengimo metodika (vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1V-706), o strateginiam veiklos planavimui – Strateginio planavimo metodika (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 827), kuri nėra pritaikyta savivaldybėms. Abi minėtos metodikos nesiderina tarpusavyje ir neatspindi savivaldybių strateginio planavimo ypatumų.

Marijampolės savivaldybės veiklos planavimo sistema skirstoma pagal apibrėžiamų veiklos rezultatų pasiekimo trukmę (26 pav.), o planai sudaromi atsižvelgiant į jau suplanuotus ilgalaikius tikslus bei šalies mastu patvirtintas strategijas, joms įgyvendinti numatytas programas. Planuose savivaldybė numato, kaip optimaliai panaudos turimus ir planuojamus gauti finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius misijai vykdyti ir užsibrėžtiems strateginiams tikslams pasiekti.

 

 

- Marijampolės miesto teritorijos bendrasis planas (2012-08-27 Tarybos sprendimas Nr. 1-605

- Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrasis planas (2012-08-27 Tarybos sprendimas Nr. 1-606)

- Marijampolės savivaldybės plėtros iki 2017 m. planas (2012-10-29 Tarybos sprendimas Nr. 1-679)

-Gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinės priežiūros ir prevencinių priemonių 2011-2014 m. planas (2010-12-08 Administracijos direktoriaus įsakymas Nr. DV-1279;

- Marijampolės ekonominio augimo centro kompleksinės plėtros investicinė programa 2007-2013 m. (2007-09-24 Tarybos sprendimas Nr.1-133)

- Marijampolės savivaldybės aplinkos monotoringo programa 2010-2014 m. (2010-03-15 Tarybos sprendimas Nr. 1-1164)

- Marijampolės savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo 2011-2014 m. programa (2011-01-31 Tarybos sprendimas Nr. 1-1506)

- Marijampolės savivaldybės atliekų tvarkymo planas (2009-04-27 Tarybos sprendimas Nr. 1-757)

- Marijampolės savivaldybės jaunimo užimtumo 2011-2014 m. programa (2011-05-09 Tarybos sprendimas  Nr. 1-59

- Marijampolės savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 m. bendrasis planas (2012-02-27 Tarybos sprendimas Nr.1-392

- Marijampolės savivaldybės triukšmo prevencijos veiksmų 2009-2013 m. priemonių planas (2009-12-21Tarybos sprendimas Nr.1-1044

- Marijampolės savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas (2009-12-21 Tarybos sprendimas Nr. 1-1020

- Marijampolės savivaldybės veiklos 2013-2015 m. planas (2013-01-28 Tarybos sprendimas Nr. 1-15)

- Marijampolės korupcijos prevencijos 2013-2014 m. programa (2013-02-25 Tarybos sprendimas Nr. 1-82)

- Marijampolės savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa (2013-09-30 Tarybos sprendimas Nr. 1-360)

 - Marijampolės savivaldybės biudžetas (2013-02-25 tarybos sprendimas Nr. 1-68)

- Metiniai veiklos planai

- Kiti planavimo dokumentai

Ilgos trukmės (daugiau 7 m.)

 

 


 

                                                                       

 



Trumpojo laikotarpio (iki 3 m.)

 

Vidutinės trukmės

(nuo 3 iki 7 m.)

 

 
 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


26 pav. Marijampolės savivaldybės veiklos planavimo dokumentų sistema

Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės strateginio planavimo tvarkos aprašas (2012-01-30 Tarybos sprendimas Nr.1-365)

 

Siekiant nustatyti Marijampolės miesto ir savivaldybės teritorijos erdvinio vystymo politiką, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetus bei svarbiausias tvarkymo priemones, 2008 m. paruošti ir patvirtinti pirmieji miesto ir savivaldybės teritorijų bendrieji planai. Įvertinus poreikį koreguoti bendruosius planus, juos pakeitė nauji tarybos sprendimais patvirtinti bendrieji planai. Atskirų žemės sklypų riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos juose plėtojimo režimui apibrėžti yra ruošiami detalieji planai ir jų koncepcijos.

Kaip matyti paveiksle, daugiausia yra vidutinės trukmės planavimo dokumentų, kurie apima įvairias savivaldybės veiklos ir įtakos sritis. Savivaldybės ilgalaikė raida ir plėtra planuojama atsižvelgiant į pagrindinį šio laikotarpio dokumentą - tarybos patvirtintą Marijampolės savivaldybės plėtros iki 2017 m. strateginį planą. Šis planas ruošiamas remiantis teritoriniais bendraisiais planais ir nustato ne tik savivaldybės raidos viziją, prioritetus, tikslus ir uždavinius jiems pasiekti, bet ir priemones šiai strategijai įgyvendinti, preliminarų finansavimo poreikį.

            Planavimo dokumentai yra tarpusavyje susiję. Siekiant koordinuotai ir veiksmingai įgyvendinti plėtros strateginio plano nuostatas, iškeltus tikslus, jie pereina į trumpesnės trukmės planavimo dokumentus. Nuo 2010-ųjų kasmet yra ruošiamas Marijampolės savivaldybės strateginis veiklos planas, numatant savivaldybės veiklą kiekvieniems ateinantiems trejiems metams. Plane atliekama išorės ir vidaus aplinkos analizė, išskiriamos stiprybės, silpnybės, grėsmės ir galimybės, numatomos vykdyti programos su savo tikslais, uždaviniais, priemonėmis, finansavimo  šaltiniais, planuojamais asignavimais. Veiklos plane taip pat planuojami vertinimo kriterijai: efekto (programos), rezultato (programos tikslų), produkto (programos tikslui pasiekti numatytų uždavinių). Suplanuotų programų stebėseną vykdo darbo grupė ir programų koordinatoriai. Atnaujintas strateginis veiklos planas tvirtinamas kiekvienais metais tarybos sprendimu.

Marijampolės savivaldybės strateginio veiklos plano programų pagrindinis finansavimo šaltinis – biudžetas. Savivaldybės biudžetas sudaromas taikant strateginio planavimo ir biudžeto sudarymo pagal programas principą. 2014 metų savivaldybės biudžetas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos seimo 2013 m. gruodžio 12 d. priimtu 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu (Nr. XII-659)  ir 1990 m. liepos 30 d. priimtu Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu (Nr. I-430), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-14 nutarimu (Nr. 543) patvirtintomis valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu (Nr. 827) patvirtinta Strateginio planavimo metodika, kasmet naujai savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu trimečiu strateginės veiklos planu, asignavimų valdytojų parengtomis programomis, jų sąmatų projektais bei Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 28 d. įsakymu (Nr. DV-1034) patvirtinta biudžeto projekto rengimo ir biudžeto vykdymo tvarka. Savivaldybės biudžetas patvirtinamas per du mėnesius nuo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo patvirtinimo.

Metinis veiklos planas (programa) - tam tikrų vienų biudžetinių metų veiklos planavimo dokumentas, įgyvendinantis strateginį veiklos planą arba jo dalį. Be šių planų prie trumpos trukmės planavimo dokumentų priskiriamos ir kitos Marijampolės savivaldybei svarbios programos.

 

FINANSINIAI IŠTEKLIAI IR APSKAITA

 

Pagrindinis Marijampolės savivaldybės veiklos finansavimo šaltinis yra surenkamos biudžeto pajamos. Savivaldybės iždo paskirtis – užtikrinti efektyvų ir racionalų savivaldybės finansinių išteklių valdymą ir jų naudojimą Savivaldybės tarybos patvirtintoms socialinėms ir ekonominėms bei kitoms programoms įgyvendinti, savivaldybių biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui organizuoti. Lėšos kaupiamos Marijampolės savivaldybės biudžete, kuris sudaromas ir tvirtinamas vieneriems kalendoriniams metams. Programų sąmatas pateikia asignavimų valdytojai: 

·        Savivaldybės administracija;

·        kaimo ir miesto seniūnijos;

·        Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba;

·        Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba;

·        Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stotis;

·        Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras;

·        Marijampolės socialinės pagalbos centras;

·        Marijampolės pedagoginė psichologinė tarnyba;

·        biudžetinės sporto įstaigos;

·        biudžetinės kultūros įstaigos;

·        biudžetinės švietimo įstaigos.

Savivaldybės administracijos direktorius valdo didžiausią dalį savivaldybės biudžeto asignavimų, pavesdamas patvirtintas programas vykdyti atitinkamiems administracijos skyriams bei tarnyboms, o jas koordinuoti - departamentų direktoriams.

Savivaldybės biudžetą sudaro mokestinės ir nemokestinės pajamos bei dotacijos (27 pav.). Mokestinės pajamos – tai dalis savivaldybės teritorijoje surenkamo fizinių asmenų pajamų mokesčio bei turto mokesčiai. Nemokestinės pajamos – pajamos iš nuosavybės, rinkliavos, pajamos iš baudų, patalpų nuomos, biudžetinių įstaigų pajamos ir kt. Valstybės dotacijos, tai lėšos skirtos vykdyti savivaldybei perduotas valstybės funkcijas.


 

 

27 pav. Marijampolės savivaldybės biudžeto pajamų rūšys

 

Marijampolės savivaldybės biudžete didžiausią pajamų dalį (50 proc.) sudaro valstybės dotacijos, t.y. lėšos, skirtos vykdyti savivaldybei perduotas valstybės funkcijas (28 pav.). 2012 m. dotacijos siekė 66,7 mln. Lt. Kitas svarbus savivaldybės pajamų šaltinis, bendrame biudžete sudarantis 43 proc. – mokesčiai, kurių 2012-aisiais surinkta 56,7 mln. Lt. Svarbiausias, net 36 proc. biudžeto pajamų sutelkiantis mokestis – gyventojų pajamų mokestis (surinkta 46,9 mln. Lt). Turto (5,7 mln. Lt) bei prekių ir paslaugų mokesčiai (4,2 mln. Lt) biudžeto pajamose atitinkamai sudarė 4 ir 3 procentus.

28 pav. Marijampolės savivaldybės 2012 m.

biudžeto pajamų struktūra, proc.

                Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto departamento

                Finansų skyrius

 

Marijampolės savivaldybės biudžeto pajamos iki 2008-ųjų išlaikė sparčią didėjimo tendenciją ir siekė 137,4 mln. Lt (29 pav.). Tačiau tais metais pasaulį ištikusi ekonominė krizė palietė ir savivaldybę. Išaugęs nedarbas, įmonių bankrotų skaičius, sumažėjusios jų pajamos ir pelnai sąlygojo mažesnes pačios savivaldybės biudžeto įplaukas. Per 2009 metus pajamų surinkimas smuko 4,9 proc. Vėliau pastebimas pajamų stabilizavimasis ir net lėtas (apie 2 proc.) kasmetinis augimas. Tačiau 2012 m. buvo pritaikyta kitokia gyventojų pajamų mokesčio procento skaičiavimo tvarka, todėl savivaldybės biudžeto pajamos sumažėjo 2,2 proc.


29 pav. Marijampolės savivaldybės 2007-2012 m.

biudžeto pajamų (mokesčių, dotacijų, pajamų ir sandorių) dinamika, mln. Lt

             Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto departamento

             Finansų skyrius        

 

Be anksčiau minėtų pajamų, Marijampolės savivaldybė 2012 m. gavo 6569,7 tūkst. Lt skolintų lėšų. Iš viso paskolos bankams 2013 sausio 1 d. siekė 28797,4 Lt ir kreditoriniuose įsiskolinimuose sudarė 85 proc. Analizuojant paskolų lygį 2004-2013 metų laikotarpiu pastebima didėjimo tendencija (30 pav.), tačiau nustatytas paskolų limitas neviršijamas.

30 pav. Marijampolės savivaldybės negrąžintų paskolų dinamika

2004-2013 m. sausio 1 d., tūkst. Lt

               Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto departamento

               Finansų skyrius

 

Šios lėšos reikalingos įvairiems projektams (viešosioms erdvėms sutvarkyti ir pritaikyti visuomenės poreikiams, darželių, mokykloms modernizuoti bei energetiniam efektyvumui didinti, kaimų infrastruktūros sutvarkymui, gyvenamosios aplinkos gerinimui, kelių rekonstravimui, keliams asfaltuoti ir kt.) pasinaudojant Europos Sąjungos parama, įgyvendinti. 2008-2012 m. iš  Europos Sąjungos minėtiems projektams įgyvendinti gauta 101,9 mln. Lt paramos (31 pav.).

 


31 pav. Europos Sąjungos parama 2008 - 2012 m., tūkst. Lt

                   Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Planavimo ir investicijų skyrius

         

            Marijampolės savivaldybė savo veiklai vykdyti, pagal dvylika Strateginiame veiklos plane numatytų programų, 2012 metais iš biudžeto išleido 139,9 mln. Lt. Pusę visų išlaidų (69,1 mln. Lt) sudarė lėšos, skirtos švietimo ir ugdymo proceso kokybei užtikrinti (32 pav.). Tačiau 62 proc. šių išlaidų padengė valstybės dotacijos. Minėto asignavimų šaltinio lėšomis taip pat buvo finansuojama Valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų vykdymo programa (19 mln. Lt). Pačios savivaldybės valdymo kokybei tobulinti ir pagrindinėms funkcijoms vykdyti išleista 16,9 mln. Lt, t.y. 12 proc. visų biudžeto išlaidų. Mažiausiai išlaidų tenka sveikatos apsaugai, žemės ūkio ir kaimo plėtrai bei teritorijų planavimui.

          Verslo struktūros per mokesčius įtakoja savivaldybės biudžeto pajamų apimtis, todėl Investicijų į savivaldybės ūkį ir verslo skatinimo programoje numatytas Marijampolės savivaldybės įsteigtas smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) rėmimo fondas. Jis skirtas skatinti Marijampolės savivaldybės ekonomikos plėtrą ir didinti jos konkurencingumą teikiant finansinę paramą savarankiška ūkine komercine veikla užsiimantiems fiziniams asmenims, įmonėms, viešosioms įstaigoms ir kitiems ūkio subjektams, vykdantiems ekonominę veiklą arba teikiantiems viešąsias paslaugas verslui Marijampolės savivaldybės teritorijoje. Pasikeitusios pasaulinės ir šalies ekonominės sąlygos lėmė šio fondo lėšų mažėjimą. 2012 m. SVV fondo biudžetas siekė 40,5 tūkst. Lt, tai 55,5 proc. mažiau nei 2009 m. Šiuo metu jaučiamas didėjantis poreikis finansinei paramai gauti.


32 pav. Marijampolės savivaldybės 2012 m. biudžeto išlaidų pasiskirstymas pagal programas, proc. ir tūkst. Lt

 Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto departamento Finansų skyrius

 

Marijampolės savivaldybė vykdomą veiklą finansuoja pasitelkdama įvairius šaltinius (33 pav.). Be savivaldybės biudžeto, kurio pajamos padengė 64 proc. visų patirtų išlaidų, 2012 m. iš valstybės biudžeto buvo gauta 29,8 mln. Lt. Kasmet pasitelkiama ir Europos Sąjungos parama, 2012 m. iš šio asignavimų šaltinio gauta 37,9 mln. Lt. Bendrame visų savivaldybės išlaidų pasiskirstyme valstybės biudžeto asignavimai sudarė 14 proc., Europos Sąjungos parama - 17 proc.

33 pav. Marijampolės savivaldybės veiklos išlaidų pasiskirstymas

pagal asignavimų šaltinius 2012 m., proc. ir mln. Lt

                   Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto departamento

                   Finansų skyrius

 

Vienas pačios savivaldybės lėšų šaltinių yra privatizavimo fondas. Į šio fondo sąskaitą pervedamos lėšos už privatizuojamą savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, jo kaupimą ir naudojimą. Savivaldybės privatizavimo fondo lėšos naudojamos investicijoms į savivaldybės nekilnojamojo turto gerinimą, ilgalaikiam turtui įsigyti, dalis lėšų skiriama smulkiam ir vidutiniam verslui remti. 2012 m. privatizavimo fondo išlaidos sudarė 368,5 tūkst. Lt.

 

INFORMACINĖS IR KOMUNIKAVIMO SISTEMOS

 

Informacinė ir komunikavimo sistemos yra ypatingai svarbios savivaldybei, nes tai ryšys su visuomene, su vietos gyventojais. Su savivaldybės darbuotojais jie gali spręsti klausimus ar rasti reikalingos informacijos naudojantis stacionariu arba mobiliu telefoniniu ryšiu. Visų darbuotojų telefonų numeriai pateikti internetinėje savivaldybės svetainėje www.marijampole.lt, kurioje taip pat galima užduoti rūpimus klausimus. Kompetentingo darbuotojo atsakymą užklausėjas gauna į savo elektroninį paštą. Čia taip pat pateikta informacija apie savivaldybės struktūrą, veiklą, padalinių funkcijas, kita gyventojams aktuali informacija, pildomas renginių kalendorius. Apie šventes, renginius ir kitus svarbius įvykius marijampoliečiai ir svečiai informuojami rytiniame įvažiavime į miestą pakabintoje švieslentėje. 2012 m. sukurta socialinio tinklo „Facebook“ paskyra „Marijampolė-mano miestas“, kuriame vyksta komunikacija su visuomene. Siekiant efektyvesnio ir skaidresnio gyventojų aptarnavimo, savivaldybėje veikia „vieno langelio“ sistema.

2011 m. įgyvendinus projektą „Elektroninės demokratijos plėtra Marijampolės savivaldybėje“ aktualizuoti visi savivaldybės teisės aktai, sukurta nauja interneto svetainė, kurioje  įdiegta teisės aktų paieškos sistema, tarybos posėdžių tiesioginio vaizdo transliavimo sistema. Gyventojai gali ne tik stebėti tiesiogines vykstančių posėdžių transliacijas, bet ir pasižiūrėti juos dominančių posėdžių archyvinį vaizdo įrašą.

2013 m. pradėtas įgyvendinti projektas „Demokratinių procesų viešinimo plėtra Marijampolės savivaldybėje“ sudarys galimybes stebėti posėdžius, juos parsisiųsti bei komentuoti posėdžių įrašus asmenims, naudojantiems išmaniuosius mobiliuosius telefonus arba planšetinius kompiuterius.

Marijampolės savivaldybė teikia viešąsias paslaugas elektroninėje erdvėje. 2012 m. metais savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetu bei Lietuvos savivaldybių asociacija dėl numatomo vykdyti projekto „Centralizuotas savivaldybių paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę“. Šio projekto metu 2013 m. į elektroninę erdvę perkelta visuomenei skirtos Lietuvos savivaldybių institucijų teikiamos paslaugos. Tokiu būdu elektroninių paslaugų teikimas Marijampolės savivaldybės administracijoje 2014 m. pasieks ne mažesnį nei 3 lygį.

Kadangi dauguma viešajam gyvenimui aktualių veiklų įgyvendinamos geografiniame kontekste (teritorijų planavimas, infrastruktūros uždaviniai, rinkimai, transporto srautai, visuomenės saugumo užtikrinimas, ekstremalių situacijų valdymas ir kt.), 2013 m. įsigyta GIS serverio licencija. 2014 m. planuojama įsigyti GIS serverį ir visus teritorijų planavimo dokumentus padaryti prieinamus matininkams ir projektuotojams.

Visi tarybos nariai aprūpinti nešiojamaisiais kompiuteriais, administracijos specialistai – stacionariais. Nors kompiuterizavimo lygis aukštas, didelė dalis kompiuterių yra morališkai ir fiziškai nusidėvėję. Sparčiai vystantis technologijoms kompiuterius reikia nuolat atnaujinti, tačiau dėl lėšų stygiaus atnaujinimas vyksta lėtai. Kompiuterių skaičiaus dinamika pavaizduota 34 pav. Jame matyti, kad nauji kompiuteriai, nors ir nedideliais kiekiais, perkami kasmet.


34 pav. Kompiuterių skaičiaus kitimas Marijampolės savivaldybės administracijoje 2008-2013 m.

     Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Informatikos ir informacijos skyrius

 

Seniūnijos, sujungtos šviesolaidžiu interneto ryšiu, sparčiau vykdo pasėlių deklaravimą, gyvenamosios vietos administravimą, efektyvesnis seniūnijų ir savivaldybės bendras duomenų valdymas. Taip pat jau keletą metų seniūnijos efektyviai naudojasi Registrų centro, Gyventojų registro duomenų bazėmis, dokumentų valdymo sistema, socialinės paramos informacine sistema PARAMA bei socialinės paramos šeimai informacine sistema eSPIS. Daugiausia savivaldybės darbuotojų naudojamos yra LITLEX (valstybinių teisės aktų paieškos sistema), INFOLEX (savivaldybės vidaus dokumentų paieškos sistema, leidžianti juos kaupti bei viešai publikuoti) ir KONTORA (sistemoje registruojami gaunami – siunčiami sutartys, raštai, pavedimai, jų vykdymo kontrolė. 2011 m. įdiegtas naujas modulis, leidžiantis dirbti su elektroniniais dokumentais). Nuo 2013 m. paruoštas ir įgyvendinamas planas, skirtas pereiti prie elektroninių dokumentų naudojimo. Iš viso savivaldybės administracijoje naudojama apie 20 informacinių sistemų.

 

VIDAUS KONTROLĖ

 

Įgyvendinant Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (2002 m. gruodžio 10 d., Nr. IX-1253) 6 str. ir siekiant įvertinti, kaip vidaus kontrolė veikia Savivaldybės administracijoje ir jai pavaldžiose bei jos valdymo sričiai priskirtuose viešuosiuose juridiniuose asmenyse, Marijampolės savivaldybė nuo 2004 m. sausio 1 d. administracijos struktūroje privalomai įsteigė Savivaldybės centralizuotą vidaus audito tarnybą. Jos paskirtis - atlikti nepriklausomą, objektyvią tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą siekiant užtikrinti Savivaldybės administracijos, jos administruojamų ir savivaldybės kontroliuojamų viešųjų juridinių asmenų veiklos gerinimą. Ši tarnyba dirba pagal su Savivaldybės administracijos direktoriumi suderintą metinį vidaus audito planą.

Kontrolės ir audito funkciją taip pat atlieka Marijampolės savivaldybės biudžetinė įstaiga – Kontrolės ir audito tarnyba. Tarnybos veiklos tikslas ir uždavinys – prižiūrėti, ar teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai, nagrinėja iš gyventojų gaunamus prašymus, pranešimus, skundus ir pareiškimus dėl savivaldybės lėšų ir turto, patikėjimo teise valdomo valstybės turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo ir teikia išvadas dėl tokio tyrimo rezultatų.

Šios abi audito tarnybos skiriasi savo juridiniu statusu, pavaldumo ir atskaitingumo pobūdžiu. Taip pat skiriasi audituojamoji aplinka, kurioje įgyvendinamos savivaldybės ir audito funkcijos. Todėl, siekiant koordinuotos audito veiklos, šių tarnybų kasmetiniai veiklos planų projektai derinami tarpusavyje.

Kontrolės ir audito tarnybos vadovo (kontrolieriaus) veiklos planą, plano vykdymo parengtą ataskaitą svarsto, išvadas dėl kontrolieriaus veiklos rezultatų teikia iš tarybos narių susidedantis Kontrolės komitetas. Be to, jis nagrinėja gyventojų, juridinių asmenų, visuomeninių organizacijų pasiūlymus bei skundus pagal kompetenciją, siūlo tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų. Kontrolės komitetas dirba pagal tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pabaigoje už savo veiklą atsiskaito tarybai.


MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS STIPRYBĖS, SILPNYBĖS, GRĖSMĖS, GALIMYBĖS (SSGG ANALIZĖ)

 

I.       Stiprybės

 

·                          Įvertinant technologijų pažangą gerinamos sąlygos visuomenei stebėti bei dalyvauti viešajame valdyme.

·                          Tobulinamas elektroninių paslaugų teikimas visuomenei.

·                          Savivaldybės valdyme plėtojama strateginio planavimo sistema.

·                          Aukšta darbuotojų kvalifikacija.

·                          Efektyviai derinant šalių interesus tarp Marijampolės savivaldybės administracijos ir jos darbuotojų sudaryta kolektyvinė sutartis, kuria užtikrinami darbuotojų lūkesčiai sprendžiant jų darbo, socialines bei ekonomines problemas.

·                          Sėkmingas ES lėšų pritraukimas ir projektų įgyvendinimas.

 

II.        Silpnybės

 

·                          Nors savivaldybėje įdiegta strateginio planavimo sistema, nėra savivaldybėms pritaikytos strateginio planavimo metodikos, kuri palengvintų strateginį planavimą, leistų lyginti savivaldybes tarpusavyje.

·                          Santykinai mažos biudžeto pajamos lemia nepakankamą savivaldybės poreikių finansavimą.

·                          SVV  rėmimo fondas nepatenkina išaugusio smulkaus ir vidutinio verslo subjektų poreikio finansinei paramai gauti.

·                          Nepakankamas kompiuterinės technikos atnaujinimas daro neigiamą įtaką darbo našumui.

 

 

III.     Galimybės

 

·  Marijampolės savivaldybė šalyje išsiskiria mažesniu nedarbo lygiu, tai prisideda prie mažesnio nei šalyje poreikio socialinei paramai gauti. Nauja pašalpų finansavimo tvarka kartu su griežta šios paramos skyrimo kontrole sudarys galimybę lėšas nukreipti kitoms socialiai jautrioms problemoms spręsti ir taip prisidėti prie spartesnio socialinės atskirties savivaldybėje mažinimo.

·                          Įgyvendinus Marijampolės savivaldybės socialinio būsto plėtros projektą bus sudarytos galimybės iš dalies patenkinti poreikį socialiniam būstui.

·                          Prisidedant prie vaiko dienos bei daugiafunkcių centrų plėtros būtų sudarytos sąlygos užimtumui didinti, socialinei atskirčiai bei kitoms socialinėms problemoms mažinti.

·                          Paspartėjusi daugiabučių namų renovacija sudarys sąlygas gyventojų būstų išlaikymo išlaidoms mažinti, atitinkamai mažėtų ir lėšų poreikis išlaidoms kompensuoti.

·                          Ekonomikos atsigavimas, viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams, turizmo infrastruktūros įrengimas didina turistų srautą ir suteiktų nakvynių apimtis bei sudaro sąlygas tolesnei vietinio turizmo plėtrai.

·                          Stambėjantys, didesnius nei vidutiniškai šalyje ar apskrityje bendrosios žemės ūkio produkcijos kiekius iš hektaro išauginantys Marijampolės savivaldybės žemės ūkiai tampa konkurencingesni šalies rinkoje.

·                          Į elektroninę erdvę įdiegta geografinė informacinė sistema (GIS) galėtų tapti pagrindinis darbo įrankis tarybos nariams, priiminėjantiems sprendimus, susijusius su savivaldybės teritorijos tvarkymu, turtu, lauko reklamos valdymu, teritorijos raidos analize ir pan. Tai efektyvi priemonė atskirų skyrių veiklai koordinuoti, dalijimuisi informacija, skaidrumui užtikrinti, sąnaudoms mažinti.

·                          Prasidėję geležinkelio europinės vežės „Rail Baltica“ statybos darbai leis išnaudoti palankią Marijampolės savivaldybės geografinę padėtį ir sudarys galimybes logistikos centro, krovinių paskirstymo bazės kūrimui bei vystymui.

·                          Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Marijampolės savivaldybėje sudaro galimybes gyventojams prisijungti prie vandens ir nuotekų trasų ir prisidėti prie efektyvesnio gamtos išteklių naudojimo bei pavojaus žmonių sveikatai mažinimo.

·                          Įgyvendinus Marijampolės laisvosios ekonominės zonos inžinerinės infrastruktūros statybos projektą bus sukurtos prielaidos naujoms investicijoms, naujų darbo vietų atsiradimui ir tolesnei ekonominei plėtrai.

IV.      Grėsmės

 

·                          Mažesnė nei šalyje bei keletą metų iš eilės neigiamą tendenciją išlaikanti vidurinį išsilavinimą įgijusių abiturientų dalis kelia grėsmę kvalifikuotos darbo jėgos potencialui, darbo užmokesčio augimui bei spartesnės ekonomikos vystymuisi savivaldybėje.

·                          Mažėjantis mokinių skaičius kelia grėsmę švietimo paslaugų prieinamumui kaimo vietovėje.

·                          Sparčiai augantis socialinių paslaugų poreikis, ypač slaugai, reikalauja didesnių finansinių resursų.

·                          Nors Marijampolės savivaldybė lenkia apskritį daugeliu ekonominių rodiklių ir čia sąlygos verslui plėtoti sąlyginai palankesnės, didėja šių rodiklių atotrūkis nuo šalies vidurkio.

·                          Maža išrūšiuotų komunalinių atliekų dalis leidžia teigti, jog vis dar menkas visuomenės sąmoningumas ir apmokėjimo už atliekų tvarkymą sistema nėra efektyvi.

·                          Dėl didelio gyventojų ir gatvių tankumo bei aukšto automobilizacijos lygio intensyvėja transporto srautai, kurie kelia grėsmę pėsčiųjų saugumui, didina oro taršą, mažina gatvių pravažumą.

 


 


MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Kodas

01

Marijampolės savivaldybės trejų metų strateginio tikslo pavadinimas

Sukurti saugią socialinę aplinką, teikiant kokybiškas socialinės paramos, švietimo, turizmo, sporto, kultūros ir sveikatos apsaugos paslaugas.

Kodas

Įgyvendinant šį strateginį tikslą vykdomos programos:

01

Sveikatos apsaugos programa

02

Socialinių paslaugų ir kitos paramos teikimo programa

03

Švietimo ir ugdymo proceso kokybės užtikrinimo programa

04

Turizmo, sporto bei jaunimo iniciatyvų plėtojimo programa

05

Kultūros veiklos ir plėtros programa

Efekto kriterijai:

E-01-01 Vidutinis metinis nedarbo lygis Marijampolės savivaldybėje, (%) <9,8

      * - planuojami duomenys

        Duomenų šaltinis: Marijampolės teritorinė darbo birža

 

E-01-02 Socialinių paslaugų poreikio patenkinimas Marijampolės savivaldybėje sausio 1 d. (asmenų (šeimų, kuriems suteiktos socialinės paslaugos, skaičiaus santykis su asmenų (šeimų), kuriems reikalingos šios paslaugos, skaičiumi), (%) > 95,0

       * - planuojami duomenys

        Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos  Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius

E-01-03 Vidurinį išsilavinimą įgijusių abiturientų dalis nuo baigusių vidurinio ugdymo programą Marijampolės savivaldybėje, (%)>94,0

     * - planuojami duomenys

      Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrius

 

E-01-04 Abiturientų, tęsiančių mokymąsi aukštosiose mokyklose, dalis nuo visų abiturientų (be Suaugusių mokymo centro), (%) >79,0

    * - planuojami duomenys

     Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrius

Kodas

02

Marijampolės savivaldybės trejų metų s strateginio tikslo pavadinimas

Efektyviai panaudojant žmogiškuosius ir finansinius išteklius vystyti konkurencingą ekonominę aplinką verslui ir kaimo plėtrai bei gerinti valdymo kokybę.

Kodas

Įgyvendinant šį strateginį tikslą vykdomos programos:

06

Savivaldybės valdymo kokybės tobulinimo ir pagrindinių funkcijų vykdymo programa

07

Valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų vykdymo programa

08

Investicijų į savivaldybės ūkį ir verslo skatinimo programa

09

Žemės ūkio ir kaimo plėtros programa

Efekto kriterijai:

 

E-02-01 Gyventojų skaičius Marijampolės savivaldybėje sausio 1 d., (vnt.)

     * - planuojami duomenys

       Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

 

 

E-02-02 Verslumo lygis (savivaldybėje veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių skaičius tenkantis tūkstančiui gyventojų) sausio 1 d. >17,3

 

     * - planuojami duomenys

      Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2013 m

 

 

 

E-02-03 Įgyvendintų projektų, finansuojamų iš ES fondų, paramos dalis visų pateiktų paraiškų skaičiaus, proc. 100 (Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Planavimo ir investicijų skyrius)

 

 

E-02-04 Vidutinis deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas Marijampolės savivaldybėje liepos 1 d., (ha) >19,9

    * - planuojami duomenys

     Duomenų šaltinis: Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Žemės ūkio skyrius

Kodas

03

Marijampolės savivaldybės trejų metų strateginio tikslo pavadinimas

Gerinti aplinkos kokybę, sukuriant švarią ir saugią visuomenės aplinką

Kodas

Įgyvendinant šį strateginį tikslą vykdomos programos:

10

Infrastruktūros objektų priežiūros ir plėtros programa.

11

Aplinkos apsaugos programa

 

Efekto kriterijai:

 

E-03-01 Kelių eismo įvykių skaičius Marijampolės savivaldybėje sausio 1 d., (vnt.) <176

    * - planuojami duomenys

    Duomenų šaltinis: Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

 

Strateginio veiklos plano priedai

 

1 priedas. Marijampolės savivaldybės sveikatos apsaugos programos (Nr. 01) aprašymas.

2 priedas. Marijampolės savivaldybės sveikatos apsaugos programos (Nr.01) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai.

3 priedas. Marijampolės savivaldybės socialinių paslaugų ir kitos paramos teikimo programos (Nr.02) aprašymas.

4 priedas. Marijampolės savivaldybės socialinių paslaugų ir kitos paramos teikimo programos (Nr.02) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai.

5 priedas. Marijampolės savivaldybės švietimo ir ugdymo proceso kokybės užtikrinimo programos (Nr.03) aprašymas.

6 priedas. Marijampolės savivaldybės švietimo ir ugdymo proceso kokybės užtikrinimo programos (Nr.03) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai.

7 priedas. Marijampolės savivaldybės turizmo, sporto bei jaunimo iniciatyvų plėtojimo programos (Nr.04) aprašymas.

8 priedas. Marijampolės savivaldybės turizmo, sporto bei jaunimo iniciatyvų plėtojimo programos (Nr.04) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai.

9 priedas. Marijampolės savivaldybės kultūros veiklos ir plėtros programos (Nr.05) aprašymas.

10 priedas. Marijampolės savivaldybės kultūros veiklos ir plėtros programos (Nr.05) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai.

11 priedas. Marijampolės savivaldybės valdymo kokybės tobulinimo ir pagrindinių funkcijų vykdymo programos (Nr. 06) aprašymas.

12 priedas. Marijampolės savivaldybės valdymo kokybės tobulinimo ir pagrindinių funkcijų vykdymo programos (Nr. 06) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai.

13 priedas. Marijampolės savivaldybės valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų vykdymo programos (Nr. 07) aprašymas.

14 priedas. Marijampolės savivaldybės valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų vykdymo programos (Nr. 07) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai.

15 priedas. Marijampolės savivaldybės investicijų į savivaldybės ūkį ir verslo skatinimo programos (Nr. 08) aprašymas.

16 priedas. Marijampolės savivaldybės investicijų į savivaldybės ūkį ir verslo skatinimo programos (Nr. 08) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai.

17 priedas. Marijampolės savivaldybės žemės ūkio ir kaimo plėtros programos (Nr. 09) aprašymas.

18 priedas. Marijampolės savivaldybės žemės ūkio ir kaimo plėtros programos (Nr. 09) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai.

19 priedas. Marijampolės savivaldybės infrastruktūros objektų priežiūros ir plėtros programos (Nr.10) aprašymas.

20 priedas. Marijampolės savivaldybės infrastruktūros objektų priežiūros ir plėtros programos (Nr.10) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai.

21 priedas. Marijampolės savivaldybės aplinkos apsaugos programos (Nr.11) aprašymas.

22 priedas. Marijampolės savivaldybės aplinkos apsaugos programos (Nr.11) tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai.

23 priedas. Marijampolės savivaldybės 2014–2016 metų strateginio veiklos plano bendras lėšų poreikis ir numatomi finansavimo šaltiniai.

______________

 

 

Dokumento priedai:
1-1 - PRIEDAI
Į pradžią