Marijampolės savivaldybės dokumentų paieška
Susijęs Atsisiųskite aktą byloje
Sprendimas, Nr. 1-141 2016-03-29
Padalinys: MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS TARYBA

Redakcijos:
Atgal į sąrašą
Į pabaigą
DĖL PRITARIMO MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBOS 2015 METŲ VEIKLOS ATASKAITAI

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

 

SPRENDIMAS

DĖL PRITARIMO MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBOS 2015 METŲ VEIKLOS ATASKAITAI

 

2016 m. kovo 29  d. Nr. 1-141

Marijampolė

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punktu, Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Marijampolės savivaldybės tarybos  2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 1-141 „Dėl Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“, 272 punktu, Marijampolės savivaldybės taryba  n u s p r e n d ž i a:

Pritarti Marijampolės savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2015 m. veiklos ataskaitai (pridedama).

 

 

 

Savivaldybės meras

 

Vidmantas Brazys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Juozas Vaičiulis

 

Sprendimą paskelbti: INFOLEX ;  tinklalapyje - ; žiniasklaidoje - ; TAR -

 

 


PRITARTA

Marijampolės savivaldybės tarybos

2015m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 1-141

 

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA

 

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBOS 2015 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

 

2016 m. kovo 15 d. Nr. 1 – 2 – (1.4)

Marijampolė

 

 

Marijampolės savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2015 metų veiklos ataskaita parengta, vykdant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, vadovaujantis Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, Marijampolės savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos nuostatais ir 2015 metų veiklos planu.

Ataskaita skirta Marijampolės savivaldybės tarybai, kuriai Marijampolės savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba (toliau – Tarnyba) yra atskaitinga, savivaldybės viešojo sektoriaus subjektams bei Marijampolės savivaldybės bendruomenei.

Šia ataskaita siekiama priminti Kontrolės ir audito tarnybos funkcijas, supažindinti su Tarnybos 2015 metais atliktais darbais ir jų rezultatais bei išsakyti problemas, su kuriomis susiduria Tarnyba, vykdydama jai teisės aktais pavestas funkcijas.

 

Kontrolės sistema ir išorės auditas savivaldybėje

Keičiantis politiniams, ekonominiams, socialiniams ir technologiniams veiksniams kinta ir savivaldybės valdymo politika, vykdomų funkcijų pobūdis, reikalavimai ataskaitoms ir kita, todėl būtina gerai organizuota ir efektyvi kontrolė, padedanti išvengti klaidų, neatitikimų, užtikrinanti įstaigose dirbančių asmenų atsakomybę už priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus, valdant ir naudojant savivaldybės lėšas ir turtą bei atliekant kitas funkcijas.

Savivaldybės kontrolės sistema apima įvairius valdymo lygmenis, įgyvendinimo būdus ir siekiamus tikslus. Atskiros veikiančios ir tarpusavyje sąveikaujančios savivaldos institucijos įvairiai įtakoja savivaldybės veiklą, nustatytų strateginių planų įgyvendinimo eigą, lėšų ir turto naudojimo teisėtumą, tikslingumą ir efektyvumą, programų sąmatų vykdymą ir tuo pačiu sudaro ir kuria kontrolės aplinką bei vidaus kontrolės sistemą. Kaip teisės aktai reglamentuoja skirtingų subjektų veiklą kontrolės srityje, pateikiama schemoje:

 

Vidaus kontrolės sistema

Tarptautiniai teisės aktai nurodo, kad vidaus kontrolės efektyvumas labai priklauso nuo šių veiksnių:

·                     vadovybės ir darbuotojų asmeninio ir profesinio sąžiningumo ir moralinių vertybių;

·                     kompetencijos siekio;

·                     valdymo filosofijos ir vadovavimo stiliaus;

·                     organizacinės struktūros;

·                     žmogiškųjų išteklių politikos ir praktikos.

Vadovybei turi būti svarbu turėti tokią vidaus kontrolės sistemą, kuri operatyviai atskleistų klaidas, apgaules ir piktnaudžiavimus.

Visos aukščiau išdėstytos institucijos kuria savivaldybės kontrolės aplinką ir tiesiogiai ar netiesiogiai įtakoja savivaldybės vidaus kontrolę. Savivaldybė vykdo daug programų, turi daug struktūrinių padalinių ir pavaldžių įstaigų bei kontroliuojamų įmonių, o teisės aktai reikalauja, kad biudžeto asignavimai būtų naudojami pagal nustatytą paskirtį, rengiamos ir vykdomos iš biudžeto finansuojamos programos, kontroliuojami ir vykdomi įsipareigojimai, atliekama pavaldžių įstaigų finansinės atskaitomybės analizė, užtikrinamas biudžeto, finansinių ir statistinių ataskaitų teisingumas ir kita. Todėl turėtų būti sukurta tokia vidaus kontrolės sistema, kuri leistų stebėti ir valdyti visą informaciją apie savivaldybės administracijos, pavaldžių įstaigų ir kontroliuojamų įmonių veiklą ir šios informacijos kaupimo procesą.

Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2 str. 7 d. vidaus kontrolę apibūdina kaip viešojo juridinio asmens vadovo sukurtą visų kontrolės rūšių sistemą, kuria siekiama užtikrinti viešojo juridinio asmens:

·         veiklos teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą, rezultatyvumą ir skaidrumą;

·         strateginių ir kitų veiklos planų įgyvendinimą;

·         turto apsaugą;

·         informacijos ir ataskaitų patikimumą ir išsamumą;

·         sutartinių ir kitų įsipareigojimų tretiesiems asmenims laikymąsi bei su visu tuo susijusių rizikos veiksnių valdymą.

Labai svarbi savivaldybės vidaus kontrolės dalis - vidaus auditas, kuris sistemingai ir visapusiškai vertindamas rizikos valdymą ir vidaus kontrolę, nagrinėdamas organizacijos valdymą, organizacinę kultūrą ir susijusias grėsmes bei pažangos galimybes, teikdamas rekomendacijas dėl jos tobulinimo padeda įgyvendinti viešojo juridinio asmens, jam pavaldžių ir jo valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų veiklos tikslus.

 

Išorės auditas

Tuo tarpu išorės kontrolės sistema apima viešojo ir privataus sektoriaus institucijas, kurios tarpusavyje sąveikauja ir bendradarbiauja:

·               Valstybės kontrolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymu, atlieka valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimo, savivaldybių, savivaldybių įstaigų ir institucijų bei jų išteklių fondų, visų rūšių įmonių, kuriose valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/2 balsų, bei įmonių ir kitų  juridinių asmenų, kuriems valstybės ar savivaldybės institucija suteikė lėšų arba perdavė turto, auditą.

·               Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 str. 1 p. atlieka savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų bei savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir veiklos auditą, rengia įvairias išvadas. Įstatyme taip pat nustatyta, kad Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba savo veikloje vadovaujasi šiuo ir kitais įstatymais, Valstybinio audito reikalavimais, Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis ir kitais teisės aktais. Be to, Valstybės kontrolė atlieka Tarnybos atliktų auditų išorinę peržiūrą.

 

 

·               Audito įmonės pagal Lietuvos Respublikos audito įstatymo, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatas akcijų valdytojo sprendimu gali atlikti metinės finansinės atskaitomybės auditą tų savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną viršija šiuos dydžius:

1) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 3 500 000 eurų;

2) balanse nurodyto turto vertė – 1 800 000 eurų;

3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 50.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 20 str. 1 d. nuostatas, atsiradusias nuo 2008 m., metinių finansinių ataskaitų auditas turi būti atliktas valstybės ir savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose akcininkė yra valstybė ir (arba) savivaldybė.

Minėtų išorės audito institucijų funkcijų skirtumus lemia įstatymų nustatyti atliekamo audito tikslai, audituojamų subjektų įvairovė, veiklos sritys, auditų mastai ir kt. Privačių audito įmonių atliekamo audito tikslas – nustatyti, ar:

1) finansinės ataskaitos visais reikšmingais atvejais teisingai parodo audituojamos įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą;

2) metiniame pranešime arba įmonės veiklos ataskaitoje (jeigu pagal teisės aktų reikalavimus jie rengiami) pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų duomenis (audito įstatymo 3 str. 1 d.).

Privačios audito įmonės atlieka išorės auditą viešojo sektoriaus subjektuose tuo atveju, kai Valstybės kontrolė arba Savivaldybių kontrolieriai pasitelkia išorės auditorius auditui atlikti arba viešojo sektoriaus subjektas nusprendžia pirkti papildomą audito atlikimo paslaugą. Valstybės kontrolė ir Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atlikdamos finansinius (teisėtumo) ir /ar veiklos auditus vertinta ne tik audituojamo subjekto metinius (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenų tikrumą ir teisingumą, bet ir įvertina audituojamo subjekto lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumą ir jų naudojimą įstatymų nustatytiems tikslams, t. y. ar efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės /valstybės turtas bei lėšos.

Pažymėtina, kad tiek valstybės, tiek savivaldybių kontrolieriai auditus atlieka pagal valstybės kontrolieriaus patvirtintus Valstybinio audito reikalavimus, kurie nuo 2012 metų parengti ne tik vadovaujantis Valstybės kontrolės įstatymu, bei ir Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos išleistais Tarptautiniais audito standartais bei Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI standartais.

 

TARNYBOS VEIKLOS APLINKA

 

Tarnybos funkcijos

 

Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai.

Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio nuostatas, Tarnyba, vykdydama jai pavestas funkcijas:

» atlieka išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose įmonėse;

» rengia ir reglamente nustatyta tvarka teikia savivaldybės tarybai išvadą dėl pateikto tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;

» rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus priimti reikalingas išvadas dėl savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;

» rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas, suteikiančias savivaldybės tarybai pagrindą tvirtinti koncesijos konkurso sąlygas ir pagrindines koncesijos sutarties sąlygas; savivaldybės tarybai nustačius konkurso etapus iki koncesijos sutarties pasirašymo, rengia išvadas galutiniam koncesijos sutarties projektui;

» rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas, suteikiančias savivaldybės tarybai pagrindą tvirtinti viešųjų pirkimų sąlygas, būdą ir pagrindines sutarties dėl partnerystės su privačiais subjektais sąlygas; savivaldybės tarybai nustačius viešųjų pirkimų sąlygas, būdą ir pagrindines sutarties dėl partnerystės su privačiais subjektais sąlygas, iki partnerystės su privačiais subjektais sutarties pasirašymo rengia išvadas galutiniam partnerystės su privačiais subjektais sutarties projektui;

» rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės, taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo;

» Valstybės kontrolės prašymu teikia savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos) atliktų auditų ataskaitas ir darbo dokumentus audito išorinei peržiūrai atlikti;

» atlieka įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas.

Veiklos organizavimas ir planavimas

 

Tarnyba yra atskira biudžetinė įstaiga ir pirmiausia savo veiklą organizuoja vadovaudamasi Biudžetinių įstaigų, Valstybės tarnybos bei Vietos savivaldos įstatymais - tvirtinama atskira  Tarnybos biudžeto lėšų sąmata, organizuojamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, ūkinis ir techninis Tarnybos aptarnavimas, sudaromi biudžeto ir finansinių ataskaitų rinkiniai ir kt. Tarnyboje nuolat tvarkomi registrai, dokumentacijos bylos, archyviniai dokumentai, rengiami norminiai aktai, leidžiami įsakymai. Dalyvauta Savivaldybės kontrolierių asociacijos (SKA) bei Europos Regioninių Audito institucijų organizacijos (EURORAI) veikloje, Savivaldybės tarybos, komitetų posėdžiuose, mokymuose, buvo priimami interesantai, atliekamas aiškinamasis darbas, prevencija, organizuojant pasitarimus su Savivaldybės administracijos skyrių vedėjais, bei įstaigų, įmonių vadovybe jų veiklos klausimais.

 

Veiklos planavimas

Siekiant, kad tinkamai būtų organizuojamas Tarnybos darbas ir teisės aktais nustatytų funkcijų įgyvendinimas, Savivaldybės kontrolierius kasmet rengia ir nustatyta tvarka derina su Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetu veiklos planą bei jį tvirtina įsakymu. Vadovaujantis patvirtintu veiklos planu, kuriame numatyti praėjusių metų baigiamieji auditai ir einamųjų metų auditai, kontrolės funkcijos ir kita veikla, tarnautojams paskirstomos užduotys, numatomi įvykdymo terminai.

Pagal Savivaldybės kontrolieriaus patvirtintą ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei išsiųstą Veiklos planą daugiau kaip pusė Tarnybos specialistų darbo laiko buvo skirta Marijampolės savivaldybės konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto ataskaitų rinkinių finansiniam (teisėtumo) ir kitiems auditams atlikti bei išvadoms dėl Marijampolės savivaldybės paskolų ėmimo rengti.

Sudarytas 2015 metų veiklos planas įstatymo nustatyta tvarka suderintas su Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetu, pateiktas Valstybės kontrolei, su juo supažindintas Centralizuotas vidaus audito skyrius.

 

Darbo organizavimo pokyčiai

 

Kaip ir ankstesniais metais, finansinio (teisėtumo) ir veiklos auditų atlikimui ataskaitiniu laikotarpiu buvo taikomi valstybės kontrolieriaus patvirtinti Valstybinio audito reikalavimai, kurie reglamentuoja auditų atlikimą pagal Tarptautinius audito standartus, Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI standartus bei valstybės kontrolieriaus patvirtintus Finansinio ir teisėtumo audito bei Veiklos audito vadovus.

Darbą tarnyboje organizuojame taip, kad užtikrintume Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu išorės audito institucijoms pavestų viešojo sektoriaus subjektų grupių metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio, auditų atlikimą. bei plėtoti bendradarbiavimą išorės auditų klausimais.

Savivaldybės biudžetą audituojame kartu su Valstybės kontrolės auditoriais, jau penkeri metai pasirašydami tarpusavio Bendradarbiavimo susitarimus. Pasirašytas Bendradarbiavimo susitarimas tarp Valstybės kontrolės ir Marijampolės savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos. Bendradarbiavimo susitarimu Tarnyba įpareigota su Valstybės kontrole aptarti ir derinti savivaldybės 2015 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių audito strategiją, audito programas bei audito procedūrų rezultatus, teikti susipažinimui audito įrodymus bei savivaldybės tarybai teikiamą išvadą.

Nematome galimybės savo žmogiškųjų išteklių plėsti kiekybine prasme, todėl audito kokybė turi būti užtikrinama keliant valstybės tarnautojų kvalifikaciją, didinant profesionalumą. Nuo 2013 metų pasikeitus valstybinio audito reikalavimams ir metodikoms, finansinius ir teisėtumo auditus atliekame vadovaudamiesi Tarptautiniais audito standartais (TAS), o teisėtumo auditą atitikties audito, susijusio su finansinių ataskaitų auditu, gairėmis (TAAIS 4000, 4200). Auditoriui keliami aukšti reikalavimai sugebėti ne tik patikrinti finansines ataskaitas ir įrašus apskaitos registruose, bet ir būti analitiku, strategu, ekspertu, gerai išmanyti teisės aktus, matyti pavojus audituojamo subjekto veiklai ir jo finansiniams rezultatams. Valstybės tarnybos įstatymo 46 str. nustato, kad „Valstybės tarnautojų mokymui skirtos lėšos turi sudaryti ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau kaip 5 procentus valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui nustatytų asignavimų“.

Kvalifikuotų, profesionalių darbuotojų sklandaus darbo rezultatai sukuria vertę, todėl 2015 metais daug dėmesio skiriama darbuotojų kvalifikacijos kėlimui aktualiausiose veiklos srityse– tobulinome dalykinio bendravimo ir bendradarbiavimo žinias, gilinome finansinio ir teisėtumo audito įgūdžius, vadovavimo, organizavimo, darbo teisės, viešųjų pirkimų ir strateginio mąstymo gebėjimų srityje. 2015 metais išklausėme 278 akademinių valandų mokymų. Kvalifikacijos tobulinimui išleidome 1,0proc. nuo tarnybai skirtų valstybės tarnautojų darbo užmokesčio asignavimų.

Neabejojame, kad profesinių įgūdžių plėtojimas, sklandus įstaigos veiklos procesų vykdymas, profesinis augimas skatina naujo elgesio, vertybių ir požiūrių vystymąsi ne tik pačioje Kontrolės ir audito tarnyboje, bet ir už jos ribų.

 

IŠVADOS SAVIVALDYBĖS TARYBAI

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas įpareigoja Kontrolės ir audito tarnybą prižiūrėti, ar teisėtai valdomi ir naudojami Savivaldybės viešieji finansai ir turtas, kaip vykdomas Savivaldybės biudžetas. Vykdydami įstatymų nuostatas 2015 metais pateikėme Savivaldybės tarybai 5 išvadas:

» Dėl Marijampolės savivaldybės galimybės paskolų refinansavimo

» Dėl Marijampolės savivaldybės galimybės imti ilgalaikę paskolą 2015 m. Europos Sąjungos finansuojamiems projektams įgyvendinti. (Buvo teiktos dvi atskiros išvados).

» Dėl Marijampolės savivaldybės 2014 metų biudžeto įvykdymo ataskaitos rinkinio“

» Dėl Marijampolės savivaldybės 2014 metų konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių bei dėl savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo;

» Dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo (pagal 2014 m. gruodžio 31 d. duomenis) ataskaitos;

Išvadose dėl savivaldybės 2014 metų konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių bei dėl savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo, dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto (pagal 2014 m. gruodžio 31 d. duomenis) ataskaitos pareiškėme sąlyginę nuomonę.

Teikiant išvadas dėl savivaldybės galimybes imti paskolas ir refinansuoti turimas, atlikus audito procedūras nustatėme, kad savivaldybės administracija vadovaujasi teisės aktais ir Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtintu įstatymu nustatytais skolinimosi limitais.

 

SAVIVALDYBĖS KONSOLIDUOTŲJŲ ATASKAITŲ AUDITAS

Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas numato, kad savivaldybė kasmet privalo sudaryti konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį. Savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį sudaro:

savivaldybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys – savivaldybės biudžetinių įstaigų, savivaldybės išteklių fondų ir kitų savivaldybės kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų finansinės ataskaitos, sujungtos Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų nustatyta tvarka ir teikiamos kaip vienas finansinių ataskaitų rinkinys. Šį finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:

·         finansinės būklės ataskaita;

·         veiklos rezultatų ataskaita;

·         pinigų srautų ataskaita;

·         grynojo turto pokyčių ataskaita (toliau – grynojo turto pokyčių

·         ataskaita);

·         finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas:

Ø  bendroji informacija;

Ø  apskaitos politika;

Ø  pastabos, kurias sudaro lentelės ir (arba) tekstinė informacija,

Ø  paaiškinanti reikšmingus finansinių ataskaitų straipsnius;

·               savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys:

Ø  biudžeto pajamų ir išlaidų plano vykdymo ataskaita;

Ø  biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitos;

Ø  biudžeto vykdymo ataskaitų aiškinamasis raštas.

Audituojamą Savivaldybės 2014 metų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio grupę sudarė 62 viešojo sektoriaus subjektai, iš jų: 57 biudžetinės įstaigos, 3 viešosios įstaigos (sveikatos priežiūros įstaigos) Savivaldybės iždas ir privatizavimo fondas.

Biudžeto vykdymo ataskaitose 2014 metais atvaizduotos Savivaldybės biudžeto pajamos įskaitant skolintas lėšas – 140 520,8 tūkst. Lt , panaudoti asignavimai – 141 453,3 tūkst. Lt. Savivaldybės 2014 metų biudžete patvirtinta 12 programų.

Auditas atliktas siekiant užtikrinti, kad konsoliduotųjų ataskaitų rinkinyje pateikti duomenys teisingai parodo grupės finansinius rezultatus, visais atžvilgiais išsamiai ir teisingai atspindi grupės turtą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, grynąjį turtą, pinigų srautus ar nėra reikšmingų iškraipymų.

Pradėjus Savivaldybės 2014 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio auditą Savivaldybės administracijos finansų ir biudžeto departamento direktorei buvo pateiktas, kuriuo buvo supažindinta su audito tikslais, dėl įgimtų audito bei vidaus kontrolės apribojimų egzistuojančia neišvengiama rizika, kad kai kurie reikšmingi iškraipymai nebus aptikti, nepaisant to, kad auditas suplanuotas ir atliktas pagal Valstybinio audito reikalavimus ir Tarptautinius audito standartus, nurodyta, kad auditą atliksime remdamiesi prielaida, kad Savivaldybės administracijos vadovas yra atsakingas:

·                     už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio parengimą ir teisingą pateikimą pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus;

·                     už konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio parengimą ir teisingą pateikimą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius šio rinkinio sudarymą;

·                     už savivaldybės ir valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumą ir jų naudojimą įstatymų nustatytiems tikslams bei efektyvią vidaus kontrolę;

·                     už tai, kad mums būtų sudarytos sąlygos susipažinti su visa vadovybei žinoma informacija, kuri yra svarbi rengiant ataskaitas ir valdant, naudojant savivaldybės/valstybės lėšas ir turtą bei jais disponuojant, tokia kaip: įrašai, dokumentai ir kiti dalykai, taip pat papildoma informacija, kurios gali prireikti atliekant auditą, bei sąlygos nekliudomai bendrauti su subjekte dirbančiais asmenimis, iš kurių, mūsų nuomone, būtina gauti audito įrodymus.

 

Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio grupė – 62 subjektai

Savivaldybės iždas

·   trumpalaikis turtas

·   skolintos lėšos/įsipareigojimai

·   pajamos/finansavimo sąnaudos

Savivaldybės administracija

·   ilgalaikis nematerialus, materialus, finansinis turtas

·   trumpalaikis turtas

·   finansavimo šaltiniai

·   įsipareigojimai

·   grynasis turtas

·   finansavimo pajamos/sąnaudos

Privatizavimo  fondas

·   ilgalaikis finansinis turtas

·   trumpalaikis turtas

·   grynasis turtas

·   pajamos/sąnaudos

56 biudžetinės įstaigos

·   ilgalaikis turtas

·   trumpalaikis turtas

·   finansavimo šaltiniai

·   įsipareigojimai

·   pajamos/sąnaudos

3 viešosios įstaigos

·   ilgalaikis turtas

·   trumpalaikis turtas

·   finansavimo šaltiniai

·   įsipareigojimai

·   grynasis turtas

·   pajamos/sąnaudos

 

2015 metų pradžioje buvo užbaigtas šio, visą Savivaldybės biudžetą, kitas lėšas, turtą ir įsipareigojimus apimančio audito planavimo etapas, kai buvo renkama ir analizuojama informacija apie Savivaldybės planuojamas biudžeto pajamas, vykdomas Strateginio veiklos plano programas ir jų priemonėms skirtus asignavimus, Savivaldybės valdomą turtą, paimtas paskolas ir kitus įsipareigojimus, peržiūrimi ankstesnio audito rezultatai ir teiktų rekomendacijų įgyvendinimas, vertinama sukurta vidaus kontrolė, susipažinta su grupėje naudojamomis kontrolės priemonėmis, apskaitos sistema ir konsolidavimo procesu, įskaitant grupės vadovybės nurodymus komponentams, renkama ir analizuojama kita informacija.

 

 

 

 

Audito procesas

Finansinio audito ciklas nesutampa su kalendoriniais metais, nes audituojami subjektai metinius biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkinius, apie kurių teisingumą auditorius turi pareikšti nepriklausomą nuomonę, sudaro tik kalendoriniams metams pasibaigus. Kadangi finansiniai ir teisėtumo auditai nesibaigia su kalendorinių metų pabaiga, Kontrolės ir audito tarnybos veiklos plane numatytos dvi dalys – baigiamieji praėjusių metų auditai ir einamųjų metų auditai.

 

Audituoti subjektai

2014 metais pradėti ir

2015 metais baigti auditai

 

2015 metais pradėti (atlikti) ir

2016 metais baigti auditai

 

 

 

 

 

Ribotos apimties finansinis auditas

Savivaldybės administracijoje dėl ilgalaikės paskolos ėmimo ir paskolų refinansavimo

Dėl galimybės imti ilgalaikę paskolą investicijų projektams

2015 metų biudžeto vykdymo auditas

Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto 2015 metų ataskaitų auditas

2015 metų Savivaldybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio auditas

Marijampolės dailės mokykla

 

Marijampolės muzikos mokykla

 

J.Totoraičio progimnazija

 

„Sūduvos“ gimnazija

Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinė mokykla

 

Marijampolės kultūros centras

Audito procedūros darbo užmokesčio, veiklos pajamų, turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo srityse

Marijampolės visuomenės sveikatos biuras

 

Marijampolės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba

 

Marijampolės dramos teatras

 

Rygiškių Jono gimnazija

 

UAB Marijampolės autobusų parkas

 

Dėl Medicininės reabilitacijos teikiamų paslaugų VšĮ Marijampolės ligoninė

 

Dėl socialinio būsto fondo plėtros programos įgyvenimo Marijampolės savivaldybėje

 

Atlikus audito procedūras nustatyta:

1.            J.Totoraičio progimnazijos direktorė nesivadovavo 2011-06-27 Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimo Nr.1-135 „Dėl įgaliojimų, priskirtų paprastajai tarybos kompetencijai, perdavimo Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriui“. 1 punktu bei 2010-03-15 Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimo Nr.1-1165.

2.            Audito metu peržiūrėjus Muzikos mokyklos aiškinamojo rašto (2014-12-31) turinį bei sudėtį nerasta informacijos apie turtą esantį nebalansinėje sąskaitoje. Didžiosios knygos „0“ nebalansinės sąskaitos duomenimis turtas apskaitytas už 215 tūkst. Lt. Iš to skaičiaus „Neapibrėžtas turtas“ 55,9 tūkst. Lt Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros nutarimu turi būti (Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros 2009-06-18 Nutarimu Nr.15-412 Dėl baudžiamosios bylos Nr.64-1-412-99 nutraukimo) nurašytas.  

3.             Biudžeto sandaros įstatyme numatyta, kad biudžeto asignavimai apskaitomi pagal funkcinę ir ekonominę klasifikaciją bei lėšų šaltinius. Audito metu išanalizavus  dešimties Biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo 2014 m. gruodžio 31 d. ataskaitų duomenis pagal funkcinę klasifikaciją (formos Nr.2) ir kasines išlaidas nustatyta:

-                patikslintas asignavimų planas yra 140 491,2 tūkst. Lt. Kasinės išlaidos didesnės 962,1 tūkst.Lt daugiau nei planuota. Atlikus savarankiškas procedūras nustatyta, kad iš Marijampolės savivaldybės iždo sąskaitos tiesiogiai padengė 500,0 tūkst. Lt įvairių įstaigų kreditinius įsiskolinimą UAB „Litesko“ Marijampolės šiluma. 35 pavaldžioms švietimo ir kultūros biudžetinėms įstaigoms dalis asignavimų skirta nesilaikant Biudžeto sandaros įstatymo reikalavimų, t.y. iš Marijampolės savivaldybės iždas sąskaitos tiesiogiai buvo padengta asignavimų valdytojų kreditinis įsiskolinimas UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“.

4.            Vadovaujantis Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tarpinių ir metinių ataskaitų rinkiniai skelbiami ne vėliau kaip per 10 dienų nuo ataskaitų pateikimo Finansų ministerijai dienos:

-Nustatyta, kad nesilaikant Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo reikalavimo, Marijampolės futbolo centras, nepaskelbė savo interneto svetainėse 2014 metų finansinių metinių ataskaitų rinkinio.

5. Savivaldybės administracija nesivadovavo LR FM 2008-05-08 įsakymu Nr. 1K-174 patvirtinto 12-ojo VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“ 11 p., nes kai kurie savivaldybei nuosavybės teise priklausantys keliai apskaitomi  sudedamosiomis dalimis (pvz. Fabriko g. 6 įrašai ir 6 inventoriniai numeriai: 2004101 Fabriko bortai, 2004102 Fabriko g. asfalto danga,  2004103 Fabriko g. žvyro danga, 2004105 Fabriko pralaidos, 2004112 Fabriko g. šaligatvis, o tarybos sprendimu patvirtintame kelių sąraše 3 įrašai; Vilkaviškio g. apskaitoje 12 įrašų, o kelių sąraše vienas įrašas).

Todėl vietinės reikšmės kelių apskaita nėra tiksli. Dėl to nebuvo galimybės įsitikinti, ar savivaldybės administracijos finansinės būklės ataskaitoje pateikti duomenys yra teisingi:

- straipsnyje A.II.3„Infrastruktūros ir kiti statiniai“ vietinės reikšmės kelių 115772,0 tūkst. Lt likutis;

- straipsnyje D. „Finansavimo sumų“ I. „Iš valstybės biudžeto“ 25995,0 tūkst. Lt, III. „Iš Europos sąjungos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų“ 31462,4 tūkst. Lt, IV. „Iš kitų šaltinių“ 36909,2 tūkst. Lt

- F.III. „Sukauptas perviršis deficitas“ 21405,4 tūkst. Lt. buvę likučiai 2014 m. gruodžio 31 d., yra teisingi. 

6. Atkreiptinas dėmesys, kad Marijampolės savivaldybės administracija neturi pasitvirtinusi apskaitos politikos (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnis).

7. Atlikdami audito procedūras savivaldybės biudžetinėse įstaigose nustatėme:

- Kad įstaigos nesivadovauja 13 – uoju VSAFAS standartu „Nematerialusis turtas“. Įstaigų internetinės svetainės turi būti įregistruota nematerialiojo turto sąskaitose. dėl šios priežasties negalėjo patvirtinti įstaigų FBA straipsnyje A. I.2. „Kitas nematerialus turtas“ nurodytų likučių teisingumą.

Audituoti subjektai apie visas finansinėse ataskaitose  nustatytas klaidas ar kitus neatitikimus audito metu buvo informuoti raštais. Vykdant raštuose pateiktas rekomendacijas patikslintos subjektų ataskaitos, peržiūrėtos darbo sutartys, pareigybių aprašymai, metinė inventorizacija atliekama pagal Inventorizacijos taisykles bei Viešojo sektoriaus apskaitos ir atskaitomybės standartų (VSAFAS) reikalavimus, naujai rengiamiems projektams numatomos lėšos kompensacijoms už nepanaudotas atostogas, seniūnijų darbuotojai atostogavo, sistemingai  mažindami sukauptų atostogų rezervą.

Audito kokybė

Kokybės užtikrinimo pagrindinis tikslas yra garantuoti, kad auditas bus atliekamas pagal Valstybinio audito reikalavimus laikantis tarptautinių audito standartų. Šiuo tikslu vertinama audito kokybė audito institucijos ir tam tikro audito lygiu.

Audito kokybės kontrolės sistema:

Vidinę audito kokybės kontrolės politiką formuoja ir jos įgyvendinimą organizuoja savivaldybės kontrolierius, vadovaudamasis Valstybinio audito reikalavimais ir Tarptautinio audito standartais. Ją sudaro priežiūra ir peržiūra.

Audito peržiūros principas – audito dokumentus turi peržiūrėti ne juos parengęs, o kitas valstybės tarnautojas. Audito peržiūra yra detalioji ir bendroji.

Kontrolės ir audito tarnybų išorinė kokybės kontrolė (išorinė peržiūra) nustatyta įstatymu – ją atlieka Valstybės kontrolė. Bendrasis išorinės peržiūros tikslas – įvertinti Kontrolės ir audito tarnybos audito kokybės užtikrinimo politiką ir procedūras, susijusias su bendra audito veikla, jų veiksmingumą, nustatyti darbuotojų mokymo sritis, pateikti patikimą informaciją apie atlikto audito kokybę.

 

Siekdami, kad kiekvienas auditas būtų išsamus, objektyvus, pagrįstas patikimais įrodymais ir kad jo išvadose atsispindėtų esminės problemos, nuolat vertiname audito proceso ir jo rezultatų kokybę, tobuliname atskirus veiklos proceso etapus, kas leidžia ne tik kokybiškiau, bet ir efektyviau atlikti auditus, taupiau naudoti turimus išteklius.

 

SAVIVALDYBĖS TARYBOS KONTROLĖS KOMITETO PAVEDIMAI

Ryšium su 2015 metų Kontrolės komiteto veiklos programa teikėme informaciją:

Ø   Dėl socialinio būsto fondo plėtros programos įgyvenimo Marijampolės savivaldybėje

 

GYVENTOJŲ PAREIŠKIMŲ IR SKUNDŲ TYRIMAS

Kontrolės ir audito tarnyba gauna nemažai savivaldybės gyventojų pareiškimų, skundų, telefoninių skambučių su įvairia informacija. Didžioji dalis besikreipiančiųjų – anonimai. Tiriame ir pateikiame atsakymus pareiškėjams į pasirašytus pareiškimus ir skundus. Anoniminių skundų informacija taip pat yra tikrinama.

 

POAUDITINĖ VEIKLA

Poauditinė veikla – gana sudėtingas procesas, kurio metu vykdoma nuolatinė stebėsena, kaip vadovybė reagavo į audito rezultatus, išvadas ir rekomendacijas, ar ji ėmėsi konkrečių veiksmų trūkumams šalinti, ar tie veiksmai buvo efektyvūs, ar laiku atlikti ir kt.

Auditorių pareiga pasakyti ne kaip, o ką reikėtų spręsti. Už audito rekomendacijų įgyvendinimą ir nustatytų trūkumų pašalinimą atsako audituojamieji subjektai. Gavę audito ataskaitą, jie parengia rekomendacijų įgyvendinimo planą. Mes stebime, kaip jie įgyvendina savo įsipareigojimus, ar laikosi terminų, periodiškai reikalaujame pateikti informaciją apie rekomendacijų įgyvendinimą.

Einamųjų auditų metu analizuojame, kaip įgyvendintos ankstesniais metais teiktos rekomendacijos, patikriname, ar nustatytos klaidos ir pažeidimai nesikartoja. Beveik visų audituotų subjektų vadovai mūsų pastebėjimus bei rekomendacijas išgirsta ir geranoriškai juos anksčiau ar vėliau ištaiso, nors ne visų rekomendacijų įgyvendinimas priklauso nuo audituojamų subjektų geros valios.

 

BENDRADARBIAVIMAS IR PARTNERYSTĖ

Neatsiejama įstaigos veiklos tobulinimo dalis yra bendravimas ir bendradarbiavimas. Turime sukaupę pakankamai žinių ir patirties, kuria galime dalytis su kitomis institucijomis, stebėti jų veiklos rezultatus ir pasikeitimus, teikti pasiūlymus dėl bendrų veiklos rezultatų tobulinimo.

Siekdami didinti audito poveikį, dalytis profesine audito patirtimi ir auditorių darbo praktika, plačiau spręsti viešojo sektoriaus veiklos problemas, nuolat bendraujame ir bendradarbiaujame su audituojamais subjektais – Savivaldybės biudžetinėmis įstaigomis, kitomis institucijomis. Seminarų ir mokymų metu įgytomis žiniomis pasidalijame su įstaigų vadovais, buhalteriais juos konsultuodami, padėdami išspręsti iškylančias problemas. Mus ir asignavimų valdytojus sieja bendras tikslas – kad Savivaldybės biudžeto lėšos ir turtas būtų naudojami pačiu efektyviausiu būdu, o mokesčių mokėtojams ir kitiems savivaldybės gyventojams duotų kuo didesnę naudą. Auditų rezultatus aptariame su audituotais subjektais ir atsakingais savivaldybės vadovais.

Bendradarbiaudami su Savivaldybės tarybos kontrolės komitetu siekiame didinti audito poveikį ir audito ataskaitose pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo kontrolę.

Kadangi sieja bendri tikslai ir uždaviniai, nuolat bendraujame ir bendradarbiaujame su Savivaldybės administracijos specialistais. Profesine audito patirtimi ir audito praktika dalijamės su Centralizuota vidaus audito tarnyba, bendrai ieškome iškilusių problemų sprendimo būdų, deriname veiklos planus, kad nedubliuotume darbų.

Bendradarbiaujame su Savivaldybių kontrolierių asociacijos suburtais kitų savivaldybių kontrolieriais, pasidalijame patirtimi, aptariame dažniausiai pasitaikančias problemas, kitus aktualius klausimus.

Tobulinant viešojo sektoriaus audito kokybę, buvo toliau vystomas bendradarbiavimas pagal 2010 metais pasirašytą tarpusavio susitarimą tarp Valstybės kontrolės, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vidaus auditorių asociacijos ir Lietuvos auditorių rūmų, įgyvendinama 2011–2015 m. bendradarbiavimo programa, kurios pagrindinis tikslas – padėti gerinti viešojo sektoriaus valdymą, išorės ir vidaus audito kokybę.

Ypač svarbus tampa bendradarbiavimas su Valstybės kontrole tuo aspektu, kad abiem šalims Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 30 straipsniu yra pavesta atlikti viešojo sektoriaus subjektų metinių ataskaitų rinkinių ir (arba) viešojo sektoriaus subjektų grupių metinių konsoliduotų ataskaitų rinkinių auditą. Siekdami kuo efektyviau panaudoti turimus išteklius, didinti auditų kokybę ir veiklos procesų optimizavimą, jau antrus metus iš eilės su Valstybės kontrole pasirašėme abiems pusėms naudingą bendradarbiavimo susitarimą.

Neabejojame, kad profesinių įgūdžių plėtojimas, sklandus įstaigos veiklos procesų vykdymas, profesinis augimas skatina naujo elgesio, vertybių ir požiūrių vystymąsi ne tik pačioje Kontrolės ir audito tarnyboje, bet ir už jos ribų.

KITA VEIKLA

Be tiesioginių pareigų, susijusių su auditais, Savivaldybės kontrolierius dalyvavo Savivaldybės tarybos, Komitetų, komisijų posėdžiuose, pagal savo kompetenciją vykdė įstaigos vidaus administravimo funkcijas.

Parengėme Kontrolės ir audito tarnybos 2016 metų veiklos planą ir pateikėme Kontrolės komitetui svarstyti. Kontrolės komitetui pritarus, planas buvo patvirtintas ir pateiktas Valstybės kontrolei.

Kaip ir kasmet, 2015 metais buvo parengta Kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaita už 2014 metus ir pateikta Savivaldybės tarybai.

2015 metais teisės aktų nustatyta tvarka parengėme ir archyviniam saugojimui perdavėme Kontrolės ir audito tarnybos 2013 metų dokumentų bylas.

Vienas iš pagrindinių išorės auditą atliekančių institucijų tikslų yra užtikrinti, kad nuolat būtų teikiama informacija visuomenei apie auditų rezultatus. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 27 str. 9 d. 9 p. atliktų auditų ataskaitos ir išvados skelbiamos Tarnybos internetinėje svetainėje www.marijampole.lt  Interneto svetainėje taip pat pateikta informacija apie Tarnybos veiklą, strateginius įstaigos tikslus, skelbiamas metinis veiklos planas. Be to, audito ataskaitos ir išvados, patikrinimo ataskaitos teikiamos ne tik audituojamos įstaigos vadovui, bet ir savivaldybės Merui bei Administracijos direktoriui. Ketvirtinės veiklos ataskaitos teikiamos Kontrolės komitetui

 

PRIORITETAI

Kiekvienais metais, teikdami veiklos ataskaitą apie nuveiktus darbus, jau žinome, ką turime nuveikti artimiausiu metu. Kiekvienais metais Kontrolės ir audito tarnybos veikloje išskiriami prioritetai, kurių pagrindu formuojami veiksmų ir darbo planai. Nuolat stebime vidaus kontrolę audituojamuose subjektuose, vertiname rizikas, kaupiame ir analizuojame valdžios ir visuomenės pastebėjimus, sisteminame, apibendriname sukauptus auditų rezultatus ir matome, kur link reikalinga nukreipti Kontrolės ir audito tarnybos žvilgsnį.

Atsakingai vertinsime, kaip valdomas Savivaldybės turtas, kaip leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai. Šiais metais, pradėdami naują finansinių ir teisėtumo auditų ciklą, išplėsime audito tikslus:

·                     ekonomiškumo vertinimu;

·                     dalyvausime audituojamų subjektų turto inventorizacijose ir stebėsime, kad jos būtų atliekamos laiku ir atsakingai, turtas bus ne tik suskaičiuojamas, bet ir apžiūrimas, įvertinama jo būklė, reikalingumas;

·                     ypatingą dėmesį skirsime Savivaldybės kreditinėms skoloms.

Patirtis rodo, kad rizikingiausia ir reikšmingiausia sritis – darbo užmokestis. Analizuosime, ar racionaliai naudojami darbo užmokesčiui skirti asignavimai. Didžiausių laiko sąnaudų, kaip ir kasmet, pareikalaus Savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių auditas. Sieksime, kad visos įstaigos įsisavintų apskaitos programą ir taip sumažintų klaidų riziką apskaitoje ir ataskaitų rinkiniuose. Stiprinsime prevencinę veiklą, sieksime iš anksto perspėti apie numatomus klaidingus žingsnius, skleisime gerąją praktiką.

Tikime, kad mums pavyko su audituotais subjektais sukurti ilgalaikius, abipusiu suinteresuotumu ir pasitikėjimu grįstus santykius. Dėkojame visų audituotų subjektų vadovams ir darbuotojams už supratimą ir pastangas siekiant bendro tikslo.

 

 

 

Savivaldybės kontrolierius                                                                            Juozas Vaičiulis

 

Į pradžią