Marijampolės savivaldybės dokumentų paieška
Susijęs Atsisiųskite aktą byloje
Sprendimas, Nr. 1-133 2018-03-26
Padalinys: MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS TARYBA

Redakcijos:
Atgal į sąrašą
Į pabaigą
DĖL PRITARIMO MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS ATASKAITAI

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

 

SPRENDIMAS

DĖL PRITARIMO MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS ATASKAITAI

 

2018 m. kovo 26 d. Nr. 1-133

Marijampolė

 

 

 

 


Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punktu, Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 1-141 „Dėl Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“, 270 punktu, Marijampolės savivaldybės taryba nusprendžia:

Pritarti Marijampolės savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2017 m. veiklos ataskaitai (pridedama).

Šis sprendimas per vieną mėnesį nuo įsigaliojimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (adresu: Laisvės al. 36, Kaunas) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka.

 


 

 

Savivaldybės mero pavaduotojas,

atliekantis savivaldybės mero pareigas

 

 

Povilas Isoda

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Juozas Vaičiulis

 

Sprendimą paskelbti: INFOLEX ;  Interneto svetainėje ;  TAR

 

PRITARTA

Marijampolės savivaldybės tarybos

2018 m.  kovo 26 d. sprendimu Nr. 1-133

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA

 

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

 

2018 m. kovo 8 d. Nr. 1 – 3 – (1.4)

Marijampolė

 

 

KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBOS VAIDMUO IR VEIKLOS KRYPTYS

KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA,

 

prižiūrėdama, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai:

Ø    atlieka išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose įmonėse;

Ø    kiekvienais metais iki liepos 15 dienos rengia ir reglamente nustatyta tvarka teikia savivaldybės tarybai išvadą dėl pateikto tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;

Ø    rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus priimti reikalingas išvadas dėl savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;

Ø    rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas, suteikiančias savivaldybės tarybai pagrindą tvirtinti koncesijos konkurso sąlygas ir pagrindines koncesijos sutarties sąlygas; savivaldybės tarybai nustačius konkurso etapus iki koncesijos sutarties pasirašymo, rengia išvadas galutiniam koncesijos sutarties projektui;

Ø    rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas, suteikiančias savivaldybės tarybai pagrindą tvirtinti viešųjų pirkimų sąlygas, būdą ir pagrindines sutarties dėl partnerystės su privačiais subjektais sąlygas; savivaldybės tarybai nustačius viešųjų pirkimų sąlygas, būdą ir pagrindines sutarties dėl partnerystės su privačiais subjektais sąlygas, iki partnerystės su privačiais subjektais sutarties pasirašymo rengia išvadas galutiniam partnerystės su privačiais subjektais sutarties projektui;

Ø    rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės, taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo;

Ø    Valstybės kontrolės prašymu, teikia kontrolės ir audito tarnybos atliktų auditų ataskaitas ir darbo dokumentus audito išorinei peržiūrai atlikti;

Ø    atlieka įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas.

Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis

 

Kontrolės ir audito tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais, valstybinio audito

reikalavimais, Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos išleistais Tarptautiniais audito standartais (toliau – TAS), Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis ir kitais teisės aktais.

Nors Vietos savivaldos įstatymas numato, kad Kontrolės ir audito tarnyba atlieka finansinius auditus, TAS kontekste šio audito prasmė yra platesnė, ji apima ne tik finansinį, bet ir teisėtumo auditą, todėl finansinis ir teisėtumo auditai paprastai atliekami kartu.

Finansinis auditas – audituojamo subjekto ataskaitų rinkinių, metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių duomenų vertinimas ir nepriklausomos nuomonės pareiškimas. Teisėtumo auditas – audituojamo subjekto lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymo nustatytiems tikslams vertinimas ir nepriklausomos nuomonės pareiškimas.

Veiklos auditas – tai viešojo ir vidaus administravimo veiklos, lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais vertinimas ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. Veiklos auditą galima apibūdinti kaip konstruktyvų abejojimą esama padėtimi: „ar viešasis sektorius dirba teisingai ir daro tai optimaliu būdu?“

Savivaldybės ataskaitų audito tikslas – įvertinti, ar Savivaldybės konsoliduoti biudžeto įvykdymo ir finansinių ataskaitų rinkiniai visais reikšmingais atžvilgiais parengti pagal teisės aktų reikalavimus, ar juose nėra reikšmingų informacijos iškraipymų ir pareikšti apie juos nepriklausomą nuomonę. Kontrolės ir audito tarnybos išvadose Savivaldybės tarybai pateikiama informacija, reikalinga minėtoms ataskaitoms tvirtinti ir sprendimams priimti, atkreipiamas dėmesys į neatitikimus ir problemas finansų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais srityse ir siūlymai dėl biudžeto planavimo, vykdymo proceso ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tobulinimo.

Kitas išvadas Savivaldybės tarybai Kontrolės ir audito tarnyba teikia pagal poreikį.

Kontrolės ir audito tarnybos veiklos išorinę peržiūrą atlieka Valstybės kontrolė.

Vietos savivaldos įstatymas nustato pagrindinius principus, kuriais grindžiama

Kontrolės ir audito tarnybos veikla (1 pav.).

1 pav. Kontrolės ir audito tarnybos veiklos principai


 

KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBOS IŠTEKLIAI

                  Kontrolės ir audito tarnyba – biudžetinė įstaiga, vykdanti viešojo ir vidaus administravimo funkcijas, kuriai galioja visi viešojo sektoriaus subjekto veiklos principai, tačiau atsakomybė gerokai didesnė. Atlikdami auditus, privalome ne tik skatinti audituojamus subjektus taikyti efektyvius viešojo sektoriaus valdymo būdus, bet ir ieškoti galimybių efektyviau panaudoti turimus žmogiškuosius, finansinius ir materialiuosius išteklius, būti pavyzdžiu audituojamoms įstaigoms.

Žmogiškieji ištekliai

2017 metais Kontrolės ir audito tarnyboje dirbo keturi valstybės tarnautojai: Savivaldybės kontrolierius Juozas Vaičiulis, turintis 12 metų patirtį šiame darbe; tarnybos darbuotojų darbo stažas nuo 10 iki 20 metų. Visi tarnybos darbuotojai turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Kiekvienos įstaigos sėkmė neatsiejama nuo darbuotojų kompetencijos planavimo ir vystymo politikos, o kvalifikacijos tobulinimas visada reiškia ėjimą pirmyn. Nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis yra būtina sąlyga profesionaliam audito atlikimui ir kitų mūsų kompetencijai priskirtų funkcijų vykdymui. Suprasdami tai, kaip ir kiekvienais metais,  svarbų dėmesį skyrėme profesiniam tobulėjimui.

 

Kvalifikacijos tobulinimas

Neturėdami galimybės savo žmogiškųjų išteklių plėsti kiekybine prasme, audito kokybę privalome užtikrinti keldami kvalifikaciją, didindami profesionalumą. Auditoriaus pareiga – nuolat atnaujinti savo žinias ir tobulinti įgūdžius, reikalingus profesiniams įsipareigojimams vykdyti. Turime žinoti ir laikytis priimtų audito, buhalterinės apskaitos, finansų ir turto valdymo standartų, politikos, procedūrų bei praktikos. Be to, privalome gerai išmanyti teisinius ir institucinius principus bei standartus, susijusius su audituojamo subjekto veikla, strateginiu ir finansiniu planavimu ir valdymu.

2017 metais mokymai buvo suplanuoti atsižvelgiant į Kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojų poreikius. Siekdami gerinti audito kokybę ir audito valdymo efektyvumą, gilinome finansinio ir veiklos audito įgūdžius, vadovavimo, organizavimo ir strateginio mąstymo gebėjimus, daug dėmesio skyrėme žinių atnaujinimui viešųjų pirkimų, darbo teisinių santykių, valstybės ir savivaldybių turto valdymo srityse, susipažinome su viešojo valdymo tobulinimo savivaldybėse perspektyvomis.

2017 metais išklausėme 248 akademinių valandų mokymų, vidutiniškai 1 darbuotojas išklausė 62 valandas mokymų. Beveik pusė mokymų lektorių buvo Valstybės kontrolės darbuotojai – profesionalūs audito ir audituojamų sričių specialistai, kurie ne tik pasidalijo profesinėmis žiniomis, bet ir gerąja patirtimi. Detalesnė informacija apie kvalifikacijos tobulinimą 2017 metais pateikta 1 priede.

Valstybės tarnybos įstatymo 46 str. nustato, kad „Valstybės tarnautojų mokymui skirtos lėšos turi sudaryti ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau kaip 5 procentus valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui nustatytų asignavimų“. Kvalifikacijos tobulinimui išleidome 2,1 proc. nuo tarnybai skirtų valstybės tarnautojų darbo užmokesčio asignavimų.

Tikime, jog profesionalus ir metodiškai pagrįstas auditas yra veiksminga priemonė viešojo sektoriaus veiklos efektyvumui skatinti, todėl nuolatinis profesinis tobulėjimas yra vienas iš mūsų veiklos prioritetų.

 

Finansinė informacija

Įgyvendindami pavestas funkcijas, 2017 metais panaudojome 127,5 tūkst. Eur Savivaldybės biudžeto asignavimų, tai sudaro mažiau negu 0,2 proc. visų Savivaldybės biudžeto asignavimų. Skirtus asignavimus naudojome taupiai ir atsakingai. Materialieji ištekliai neatsiejamai susiję su finansinėmis galimybėmis. 2017 metais Savivaldybės tarybai skyrus 2,3 tūkst. Eur asignavimus, vietoj 2 fiziškai ir morališkai pasenusių, daugiau kaip dešimtmetį atitarnavusį stacionarų kompiuterio už įsigijome 2 naujus stacionarius kompiuterius ir multifunkcinį spausdinimo aparatą.

 

SVARBIAUSI 2017 METŲ DARBAI

Vykdydami įstatymu mums nustatytą pareigą prižiūrėti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai

Užbaigėme 2016 metais pradėtus:

Ø  šešis finansinius (teisėtumo) auditus biudžetinėse įstaigose;

Ø  2016 metų Savivaldybės biudžeto vykdymo auditą;

Ø  2016 metų Savivaldybės konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio auditą;

Ø  2016 metų Savivaldybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio auditą;

Ø  Savivaldybės lėšų ir turto ir lėšų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo auditą.

Savivaldybės tarybai pateikėme išvadas dėl:

Ø  2016 metų biudžeto vykdymo;

Ø  2016 metų Savivaldybės konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;

Ø  2016 metų savivaldybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio;

Ø  Savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo;

Ø  Ilgalaikės paskolos (920 tūkst. Eur) investicijų projektams finansuoti ėmimo iš komercinių bankų.

Atlikome

Ø  Ribotos apimties finansinį auditą Savivaldybės administracijoje dėl ilgalaikės paskolos investicijų projektams finansuoti ėmimo galimybės.

Pradėjome

Ø  penkis 2017 metų finansinius (teisėtumo) auditus biudžetinėse įstaigose;

Ø  Audito procedūras reikšmingose mokesčių ir kitos veiklos pajamų, finansavimo sumų, sukauptų gautinų sumų, pinigų ir pinigų ekvivalentų, įsipareigojimų, darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo sąnaudų, komunalinių ir ryšio paslaugų, socialinių išmokų ir kitų paslaugų sąnaudų, transporto išlaikymo ir ilgalaikio materialiojo turto einamojo remonto išlaidų, sunaudotų ir parduotų atsargų, ilgalaikio turto srityse atrinktose įstaigose;

Ø  2017 metų Savivaldybės biudžeto vykdymo auditą;

Ø  2017 metų Savivaldybės konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio auditą;

Ø  2017 metų Savivaldybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio auditą;

Ø  Savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo auditą.

Ø  11

Ø   

2017 METŲ VEIKLOS REZULTATAI

Kontrolės ir audito tarnybos veiklos mastas kasmet nustatomas Savivaldybės kontrolieriaus patvirtintame, su Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetu suderintame, veiklos plane. Su Kontrolės ir audito tarnybos 2017 metų veiklos planu galima susipažinti interneto tinklalapyje http://marijampole.lt/go.php/lit/Kontroles-ir-audito-tarnybos-veikla.

Siekdami efektyviai atlikti savo funkcijas ir gauti pakankamai informacijos audito išvadoms pagrįsti, auditus planuojame remdamiesi audito strateginio planavimo metodais, sukaupta patirtimi, audituojamų subjektų veiklos rizikos vertinimu. Kaip ir kiekvienais metais, 2017 metais parengėme audito strategiją, kurioje suplanavome audito sritis, apimtis ir audituojamus subjektus. Rengiant audito strategiją stengėmės apimti reikšmingas ir rizikingas viešojo sektoriaus finansines ir veiklos sritis, išanalizavome jose esančias problemas. Kiekvieną riziką atskirai vertinome pagal atitiktį prioritetams, masto, svarbos ir galimybės audituoti kriterijus. Dėl ribotų žmogiškųjų išteklių, veiklos auditą 2017 metais planavome vieną veiklos auditą, atlikdami finansinius (teisėtumo) auditus, kompleksiškai vertinome ar audituojamas subjektas savo veiklą vykdo vadovaudamasis taupumo, efektyvumo ir rezultatyvumo principais, ar tinkamai atlieka jam patikėtas užduotis, ar ekonomiškai naudoja skirtus finansinius išteklius.

Visi suplanuoti 2017 metų darbai buvo atlikti.

 

 

Finansiniai (teisėtumo) auditai

Vienas iš svarbiausių audito tikslų – skatinti teigiamą poveikį viešųjų finansų valdymo ir vidaus kontrolės sistemai, daryti įtaką sisteminių problemų sprendimui.

Finansinio audito tikslas – įvertinti audituojamo subjekto vidaus kontrolę, įskaitant finansų valdymą, audituojamo subjekto turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo teisėtumą, biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkinių duomenų tikrumą ir teisingumą ir pareikšti nepriklausomas nuomones dėl jų.

Vidaus kontrolė – tai kompleksinis procesas, kurį įgyvendina įstaigos vadovai, bei darbuotojai ir kuris skirtas nustatyti rizikos veiksnius ir nuosaikiai užtikrinti, kad, vadovaujantis įstaigos misija, įgyvendinami šie bendrieji tikslai:

Ø  tvarkingai, etiškai, taupiai, rezultatyviai ir efektyviai įgyvendinti veiklą;

Ø  vykdyti atsiskaitymo įsipareigojimus;

Ø  laikytis galiojančių įstatymų ir norminių teisės aktų;

Ø  saugoti išteklius nuo praradimo, naudojimo ne pagal paskirtį ir sugadinimo.

Mes nesame atsakingi už vidaus kontrolę, tačiau kiekvieno audito metu ją vertiname, nurodome vidaus kontrolės trūkumus, skatiname papildomus vadovų veiksmus ir darbuotojų tinkamą vidaus kontrolės reikšmės suvokimą. Tais atvejais, kai įsitikiname, kad įstaigoje vidaus kontrolė veikia patikimai, galime sumažinti audito apimtis.

Tikime, kad, atlikdami finansinius (teisėtumo) auditus, vertindami viešojo sektoriaus subjektų vidaus kontrolės būklę ir teikdami veiklos tobulinimo rekomendacijas, ne tik padedame taisyti vis dar pasitaikančias Savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams klaidas, bet ir skatiname jų nekartoti ateityje.

Finansinio audito ciklas nesutampa su kalendoriniais metais, nes audituojami subjektai metinius biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkinius, apie kurių teisingumą turime pareikšti nepriklausomą nuomonę, sudaro tik kalendoriniams metams pasibaigus. Kadangi finansiniai (teisėtumo) auditai nesibaigia baigiantis kalendoriniams metams, Kontrolės ir audito tarnybos veiklos plane numatytos dvi dalys – baigiamieji praėjusių metų auditai ir einamųjų metų auditai.

 

Audito mastas

 

Finansinio (teisėtumo) audito 2017 metais mastas pateiktas 1 ir 2 lentelėse.

Suprasdami, kad sisteminis problemų vertinimas gali duoti didesnę naudą, atliekame nuolatinę viso Savivaldybės viešojo sektoriaus stebėseną ir identifikuojame riziką tam tikrose finansinėse ar veiklos srityse, kurios vėliau tampa audito strategijos dalimi. Audito strategijoje numatėme ir 2017 metais pradėjome keturiolikoje apskaitos sričių audito procedūras, kurios bus užbaigtos 2018 metų pirmame pusmetyje.

1 lentelė. 2017 metų finansinio (teisėtumo) audito mastas

 

Paaiškinimas su rodykle į apačią: Auditų skaičius 21
 


 

2 lentelė. Sritys, kuriose 2017 metais pradėtos horizontalios audito procedūros

 

Audituojama sritis

Audituojami subjektai

Ilgalaikis turtas

Savivaldybės administracija

Sukauptos gautinos sumos

Savivaldybės administracija, Savivaldybės iždas

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Savivaldybės administracija, Savivaldybės iždas, VšĮ Marijampolės PSPC, VšĮ Marijampolės telekinas, VšĮ Marijampolės GMPS

Finansavimo sumos

Savivaldybės administracija

Įsipareigojimai

Savivaldybės administracija, Savivaldybės iždas

Grynasis turtas

Savivaldybės administracija

Mokesčių ir socialinių įmokų pajamos

Savivaldybės iždas

Audituojama sritis

Audituojami subjektai

Pagrindinės veiklos kitos pajamos

Savivaldybės administracija, Savivaldybės iždas, VšĮ Marijampolės PSPC, VšĮ Marijampolės telekinas, VšĮ Marijampolės GMPS, Marijampolės socialinės pagalbos centras

Socialinių išmokų ir kitų paslaugų sritys

Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, Marijampolės socialinės pagalbos centras

Darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo sąnaudos

Visos Savivaldybės biudžetinės įstaigos, VšĮ Marijampolės PSPC

Paprastojo remonto ir eksploatavimo sąnaudos

Savivaldybės administracija

Transporto išlaikymo išlaidų sritis

Savivaldybės administracija, VšĮ Marijampolės PSPC, VšĮ Marijampolės GMPS

Komunalinių paslaugų ir ryšių sąnaudų sritys

Savivaldybės administracija, Marijampolės mokykla - darželis „Želmenėliai“, Marijampolės vaikų lopšelis - darželis „Rūta“, Marijampolės socialinės pagalbos centras, Marijampolės savivaldybės Sasnavos pagrindinė mokykla, VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras

 

 

Audito išvados

 

Atlikę finansinį (teisėtumo) auditą, audito išvadoje pareiškiame tris nuomones:

Ø  ar audituojamo subjekto finansinių ataskaitų rinkinys visais reikšmingais atžvilgiais yra parengtas ir pateiktas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą, ir finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą;

Ø  ar audituojamo subjekto biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys visais reikšmingais atžvilgiais yra parengtas ir pateiktas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą, išlaidų klasifikaciją ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių sudarymą;

Ø  ar audituotame subjekte nenustatyta reikšmingų neatitikčių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams valdant, naudojant Savivaldybės lėšas bei turtą ir disponuojant jais.

Išsamus audito išvadose pareikštų nuomonių sąrašas ir jų palyginimas su ankstesnių metų auditais pateiktas 3 lentelėje.

Galime pasidžiaugti, kad įvertinę audituotų įstaigų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumą, jau dvejus metus iš eilės reikšmingų neatitikimų nenustatėme, todėl galėjome pareikšti 6 besąlygines nuomones ir tik 1 sąlyginę nuomonę.

 

Finansinių ataskaitų rinkiniuose nustatome daugiau klaidų ir neatitikimų, todėl dėl 2016 metų finansinių ataskaitų rinkinių pareiškėme tris besąlygines nuomones, keturias – sąlygines.

Atsižvelgdami į audito metu nustatytus lėšų ir turto valdymo trūkumus bei pažeidimus, 2017 metais pareiškėme visas šešias sąlygines nuomones ir vieną – besąlyginę, 2016 metais buvo pareikšta tik penkios sąlyginės nuomonės (Ataskaitos 2 ir 3 priedai).

 

 

3 lentelė. Audituotiems subjektams išvadose pareikštos nuomonės

 

Nuomonės tipas

2016 metais užbaigtiems auditams

2017 metais užbaigtiems auditams

 

Dėl finansinių ataskaitų rinkinio teisingumo

Dėl biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio teisingumo

Dėl lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo

Dėl finansinių ataskaitų rinkinio teisingumo

Dėl biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio teisingumo

Dėl lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo

Besąlyginė[1]

2

5

0

3

6

1

Sąlyginė[2]

3

0

5

4

1

6

Neigiama[3]

0

0

0

0

0

0

Atsisakyta pareikšti nuomonę[4]

0

0

0

0

0

0

Iš viso

5

5

5

7

7

7

 

Išvados Savivaldybės tarybai

 

Vietos savivaldos įstatymas numato Savivaldybės kontrolieriui pareigą rengti ir teikti Savivaldybės tarybai sprendimams priimti reikalingas išvadas.

Apibendrinę 2017 metais užbaigtų auditų rezultatus, atlikę audito procedūras Savivaldybės ižde, Administracijoje, įvertinę Savivaldybės 2016 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių teisingumą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams, parengėme ir pateikėme Savivaldybės tarybai išvadas:

17

 

Be to, 2017 metais atlikome ribotos apimties finansinį auditą Savivaldybės administracijoje, kurio pagrindu parengėme ir pateikėme Savivaldybės tarybai išvadą dėl

ilgalaikės 920 tūkst. Eur paskolos ėmimo investicijų projektams finansuoti.

Su Savivaldybės tarybai pateiktomis išvadomis galima susipažinti Savivaldybės interneto svetainėje www.marijampole.lt.

Atlikus audito procedūras nustatyta:

1. Marijampolės savivaldybės administracijoje

- Skirtingos konsoliduojamų subjektų apskaitos politikos apsunkina finansinių ataskaitų rinkinių supratimą jas analizuojant atskirai, dėl to neužtikrinami Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme įtvirtinti atsargumo ir/ar palyginamumo principai.

- Buhalterinės apskaitos tvarkymas ne buhalterinės apskaitos programa didina klaidų ir neteisingų duomenų finansinių ataskaitų rinkiniuose pateikimo riziką. Ne visos Savivaldybės biudžetinės įstaigos pilnai įsisavino apskaitos programas.

- Negalėjome patvirtinti Savivaldybės KFAR Finansinės būklės ataskaitos II.3. “Infrastruktūros ir kitų statinių“ ir D. „Finansavimo sumos“ – 35 074,1 tūkst. Eur likučių teisingumo dėl netinkamos vietinės reikšmės kelių (gatvių) apskaitos.

- Negalėjome patvirtinti Savivaldybės KFAR Finansinės būklės ataskaitos II.4. „Nekilnojamosios kultūros vertybės“ 2 798,3 tūkst. Eur (t.y. 135,5 tūkst. Eur Meilės Lukšienės švietimo centro pastato vertės) ir straipsnio D. “Finansavimo sumos”.

- Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterinės apskaitos vadovo[5] 66 punkte teigiama, kad Biologinio turto apskaitos ypatumai aprašomi Biologinio turto apskaitos tvarkos apraše, tvirtinamame atskiru Administracijos direktoriaus įsakymu[6], kur numatyta, kad “biologinis turtas registruojamas apskaitoje (tikrąja verte, įsigijimo savikaina ar kita)”.

- Marijampolės savivaldybės administracija nesivadovavo 17 VSAFAS:

95.1. per vienus metus gautinų sumų įsigijimo savikainą, nuvertėjimą ir balansinę vertę paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną ir atskirai nurodyti tą pačią informaciją apie gautinas sumas iš viešojo sektoriaus subjektų ir kontroliuojamų ir asocijuotųjų ne viešojo sektoriaus subjektų naudodamas formą, nustatytą šio standarto 7 priede; Aiškinamojo rašto 12 priede nėra nurodyta  "Per vienus metus gautinų sumų nuvertėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje", nuvertėjimas. Gautinų sumų nuvertėjimas 38 200,94 Eur yra išminusuotas iš gautinos sumos už parduotą ilgalaikį turtą eilutės. Ši nuvertėjimo sąskaita metų pabaigoje ir užsidaro su gautinomis sumomis.

95.2. gautinų sumų, kurių nuvertėjimas pripažintas, nuvertėjimo pripažinimo priežastis; Aiškinamajame rašte nėra nurodyta nuvertėjimo pripažinimo priežasties.

- Planuotų asignavimų nepanaudojimas pagal programas ir funkcijas parodo išlaidų planavimo trūkumus. Aiškinamajame rašte prie Marijampolės savivaldybės biudžeto įvykdymo ataskaitos už 2016 metus asignavimų nepanaudojimo pagal programas ir pagal funkcijas analizė neatlikta, todėl negalima galutinai įvertinti išlaidų planavimo rezultatyvumo. Savivaldybės administracijos programoms vykdyti 2016 metais panaudota 99,2 % patvirtintų biudžeto asignavimų arba 555,5 tūkst. Eur mažiau nei buvo planuota (su patikslinimais). 

- Mokėtinų sumų likutis 2016 m. padidėjo 8 046,7 tūkst. Eur. Didžiausią įtaką tam turėjo: Marijampolės savivaldybei 2016 metams Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. kovo 15 d. įsakymu Nr.3-82 (1.5E)  buvo skirta 2 786,0 tūkst. Eur tikslinių lėšų dviejų lygių sankryžos su geležinkeliu P. Armino g. (sankirta su geležinkeliu) rekonstravimo darbams apmokėti. 2016 m. atlikta darbų už 10 616,9 tūkst. Eur, apmokėta 2 786 tūkst. Eur, neapmokėta – 7 830,9 tūkst. Eur.

- Savivaldybės finansiniai įsipareigojimai bankams mažėja, tačiau ženkliai padidėjo įsiskolinimas tiekėjams už atliktus darbus. Savivaldybė nesilaikė 2015 m. gruodžio 10 d. 2016 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių  rodiklių patvirtinimo įstatymo  Nr. XII-2161 11 straipsnio 5 d.  nuostatų, nes Savivaldybės 2017 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) yra didesnis už 2016 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas, išskyrus sumas paskoloms grąžinti).

- Vertinama, kad skola savivaldybėje valdoma netinkamai, nes ženkliai padidėjo 2016-12-31 esantis įsiskolinimas, ko pasekoje savivaldybė pažeidė 2016 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių  rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatas.

- 2016 metus išaugo kreditiniai įsiskolinimai už atliktus darbus, kadangi nebuvo numatyti finansavimo šaltiniai. Marijampolės savivaldybė nesilaikė Biudžeto sandaro įstatymo 7 str. 1 d. nuostatų. Savivaldybė atsako „už programų vykdymą, programų sąmatų sudarymą ir vykdymą neviršijant patvirtintų asignavimų sumų už paskirtų asignavimų efektyvų, atitinkantį programoje nustatytus tikslus ir rezultatyvų naudojimą”.

2. Atlikus biudžetinių įstaigų auditus bei savivaldybės viešosiose įstaigose nustatyta:

1. VšĮ „Marijampolės telekinas“ nesivadovavo

* 2014-11-05 LRV nutarimo Nr. 1215 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 564 „Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo, nes įstaiga 2016 metais gautą turtą, kurio įsigijimo savikaina mažesnė negu 500 eur apskaitė ir neteisingai atvaizdavo finansinėje atskaitomybėje. Tokio turto buvo apskaityta už 1 791,36 Eur ilgalaikio turto sąskaitoje. Minėtas turtas turėtų būti apskaitytas trumpalaikio turto sąskaitoje,

* 1998-05-12 įstatymo Nr. VIII-729  (nauja redakcija 2014-10-01 Nr. XII-802) „LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo“ 14 straipsnio 5 dalimi, nes  pagal panaudą  gautą turtą neapdraudė.

* Tai pat nesivadovavo minėto įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, nes 2004-10-21 panaudos sutartis Nr. 34-41 sudaryta neterminuotam laikotarpiui. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas šio straipsnio 1 dalies 4–7 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

2. Marijampolės Mokolų pagrindinėje mokykloje nustatyta, kad 2009 spalio 30d Mokyklos direktorius ir P.Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorės pasirašyta Panaudos sutartis galiojo iki 2010-12-31. Už komunalines paslaugas P.Kriaučiūno viešoji biblioteka atsiskaito pagal aukščiau paminėtos sutarties III d. Atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio nuostatomis sudaryti naują arba pratęsti sudarytą panaudos sutartį, kuri galiojo iki 2010 – 12 – 31.

3. Marijampolės moksleivių kūrybos centre nustatyta, kad Vadovaujantis LR finansų ministro 2008 m. liepos 16 d. įsakymu Nr.1K-268 (su vėlesne redakcija 2009-12-31 Nr.1K-495; 2014-10-27 Nr.1K-334) 13 – tuoju viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartu „Nematerialusis turtas“ įstaigos internetinė svetainė neįregistruota nematerialiojo turto sąskaitose.

4.. Atkreiptinas dėmesys, kad biudžetinėse įstaigose vidaus tvarkose nėra numatyta, kas vaduoja vyr. buhalterį jo kasmetinių atostogų ar ligos metu, kaip tai numatyta viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklėse (LR finansų ministro 2005-02-25 Įsakymas Nr.1K-170 „Dėl viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių patvirtinimo“. 

3. Atlikus daugiabučių namų renovacijos programos vykdymo Marijampolės savivaldybėje auditą, nustatyta:

* UAB „Marijampolės butų ūkis“ žinodamas, kad rangovas vėluoja atlikti darbus pagal pagrindinę sutartį ir gali kilti rizika dėl rangovo nesugebėjimo tinkamai atlikti likusius darbus, sudarė naują 2016 m. balandžio 4 d. statinio projektavimo ir statybos rangos darbų atlikimo sutartį Nr. RS 2016/04/04, kurioje nebuvo reikalavimo rangovui užtikrinti savo prievoles  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais - Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko ar kredito unijos išduota garantija ar draudimo bendrovės laidavimu, kas būtų leidę bent dalį nuostolių padengti Laiduotojo arba garantiją suteikusio banko sąskaita.

* UAB „Marijampolės butų ūkis“ iki draudimo liudijime PZULT Nr. 1846175 nurodytos draudimo apsaugos pabaigos nepareiškė pretenzijų rangovo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl rangovo, už kurį buvo laiduota, netinkamu sutarties vykdymu padarytų nuostolių atlyginimo.   

* Iš Marijampolės savivaldybės biudžeto buvo skirta 47170,49 Eur trijų daugiabučių namų esančių Kokolos g. 9, Jaunimo g. 18 ir Kęstučio  g. 7 defektams ir trūkumams  pašalinti, tačiau nebuvo užtikrinta, kad šios lėšos būtų skirtos teisėtai, t.y. nepažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo, kad „Savivaldybių biudžetų lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių funkcijoms: savivaldybių tarybų ar jų vykdomųjų institucijų patvirtintiems savivaldybių planavimo dokumentams įgyvendinti, biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui organizuoti.

Dėl Savivaldybės 2015 metų konsoliduotojo

 

Audito rezultatai ir poveikis

 

 

2 pav. 2016 -2017 m. auditų pastebėjimai pagal pobūdį

 

2017 metais teikti pastebėjimai dažniausiai buvo susiję su vidaus administravimo ir personalo valdymo trūkumais, buhalterinės apskaitos klaidomis ir finansų valdymu. Įstaigos netinkamai atliko inventorizaciją, inventorizacijos rezultatų neįregistravo apskaitoje iki finansinių ataskaitų sudarymo datos, inventorizacijos metu neįvertino, ar turtas turi nuvertėjimo požymių. Tai, kad pastebėjimų skaičius nemažėja, rodo vidaus kontrolės trūkumus ne tik įstaigose, bet ir aukščiausiu lygiu (2 pav.).

Siekiame, kad mūsų pastebėti ir nurodyti trūkumai būtų taisomi tuoj pat. Jei neištaisomi iki tol, kol pasirašoma audito ataskaita, reikšmingi pastebėjimai surašomi į audito ataskaitą. 2017 metais visi audituoti subjektai geranoriškai reagavo į mūsų pastebėjimus ir nedelsiant nurodytus trūkumus taisė. Iki auditų pabaigos buvo ištaisyta daugiau kaip 60 proc. pastebėjimų. Ne visada audituojami subjektai pajėgūs išspręsti visas iškilusias problemas, kartais jas turi spręsti Savivaldybės administracija, arba reikalingi politiniai sprendimai. Pavyzdžiui 2015 metų balandžio mėn. įsigaliojus Vietos savivaldos įstatymo pakeitimams, kuriais įstaigų vadovų personalo valdymo funkcijos buvo priskirtos Savivaldybės mero kompetencijai, didžioji dalis Savivaldybės įstaigų nuostatų ir įstaigų vadovų pareiginių instrukcijų vis dar buvo nepakeistos.

Kiekvieną kartą teikdami rekomendacijas, jas deriname su audituojamu subjektu, prašome įvardyti numatomas įgyvendinimo priemones bei terminus. Audito ataskaitose subjektams ne tik pateikiame pastebėjimus, bet ir jų parengtus rekomendacijų įgyvendinimo planus. Pasibaigus nustatytam terminui audito priemonėmis patikrinsime, kaip rekomendacijos buvo įgyvendintos ir, kitais metais veiklos ataskaitoje galėsime pateikti daugiau argumentuotas išvadas apie audituotų subjektų pasiektą pažangą ir audito veiksmingumą.

Užbaigus auditus ir pateikus pastebėjimus, prasideda kitas ne mažiau svarbus etapas – poauditinė veikla. Stebėjimas po audito – audito proceso etapas, kurio metu atliekame audito ataskaitose pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo vertinimą. Nuolatinis dėmesys audito ataskaitose įvardintoms įstaigų veiklos problemoms padeda ne tik greičiau jas išspręsti, bet ir suvaldyti ne vieną nustatytą riziką.

Stebimu laikotarpiu atsižvelgta arba iš dalies atsižvelgta į 89 proc. pastebėjimų. Iš 2017 metais pateiktų, iki šios dienos jų jau yra įgyvendinta 63 procentai, o dėl likusių neįgyvendintų pastebėjimų pradedame stebėseną.

Vienas iš svarbiausių audito tikslų – skatinti teigiamą poveikį finansų valdymo ir vidaus kontrolės sistemai, daryti įtaką sisteminių problemų sprendimui. Tikime, kad, atlikdami finansinius (teisėtumo) auditus, vertindami viešojo sektoriaus subjektų vidaus kontrolės būklę ir teikdami veiklos tobulinimo rekomendacijas, ne tik padedame taisyti vis dar pasitaikančias lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo, jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams, apskaitos klaidas, bet ir skatiname jų nekartoti ateityje.

Pažymime, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių apskaitą Buhalterijos skyrius sutvarkė tiek, kiek leido jų galimybės. Tiksli apskaita bus užtikrinta tik užbaigus kelių ir gatvių techninę inventorizaciją ir teisinį registravimą. Seimas, siekdamas supaprastinti ir paspartinti šį procesą, pasiūlė[7] Vyriausybei iki 2016 m. kovo 1 d. priimti teisės aktus, nustatančius vietinių kelių inventorizavimo supaprastintu būdu tvarką. Iki šiol tokios tvarkos nėra.

Didžiausias rekomendacijų įgyvendinimo poveikis yra tada, kai jos įgyvendinamos laiku, tačiau tai pavyksta ne visada. Kai kurioms rekomendacijoms įgyvendinti reikia laiko, finansinių išteklių, todėl apie jų įgyvendinimą galima kalbėti tik praėjus dvejiems–trejiems metams. Kartais pritrūksta aktyvių Savivaldybės administracijos veiksmų, politinės valios, tačiau tokių rekomendacijų svarba nesumenksta. Šioje ataskaitos dalyje norime atkreipti dėmesį į dar neįgyvendintas, bet, mūsų nuomone, svarbias rekomendacijas, kurių įgyvendinimui būtinas didesnis ir audituotų subjektų, ir kitų suinteresuotų šalių dėmesys.

 

Vidaus kontrolės priemonės nėra pakankamos ir veiksmingos.

 

Vidaus kontrolė yra dinamiškas kompleksinis procesas, nuolat prisitaikantis prie įstaigos pokyčių. Ji apima visą įstaigos valdymą. Todėl vidaus kontrolė nėra tam tikras pridėtinis dalykas prie įstaigos veiklos, kaip kai kurie mano, ar būtina našta. Vidaus kontrolės veikla persipynusi su įstaigos veikla ir efektyviausia tada, kai ji integruota į įstaigos infrastruktūrą ir yra jos esmės dalis.

Vidaus kontrolės stiprinimas – tai vienas iš finansų valdymo skaidrumo ir atskaitingumo bei įstaigos valdymo gerinimo būdų. Tam, kad vidaus kontrolė taptų efektyvi ir gerai organizuota, reikia vadovo veiksmų ir darbuotojų tinkamo vidaus kontrolės reikšmės suvokimo. Tinkama vidaus kontrolė ženkliai sumažina klaidų ir pažeidimų atsiradimo galimybę. Kiekvienas įstaigos vadovas privalo susikurti adekvačią vidaus kontrolės sistemą savo resursų apsaugai.

Ø  Vertindami jau antrą dešimtmetį atliekamų auditų rezultatus ir teiktų pastebėjimų pobūdį, galime teigti, kad vidaus kontrolės aplinka nesudaro pakankamo pagrindo savivaldybėje užtikrinti tinkamą bendrąjį vidaus administravimą, personalo, finansų, informacijos ir turto valdymą, viešuosius pirkimus ir kt. Nuo 2003 m. įstaigų vadovai kasmet rengia ir teikia Savivaldybės administracijai, o Savivaldybės administracija – Savivaldybės tarybai Finansų kontrolės būklės ataskaitą, kuri neatspinti tikrosios įstaigų vidaus kontrolės būklės, įvertinimai nepagrįsti. Būtina stiprinti nuolatine stebėsena, rizikų vertinimu, komunikavimu pagrįstą vidaus kontrolę, orientuotą į strateginių planų ir visuomenės poreikių įgyvendinimą, o ne į proceso palaikymą. Tam gali labai pagelbėti 2014 metais Bendradarbiavimo komiteto protokolu Nr. PT-30 patvirtintos Rekomendacinės vidaus kontrolės sukūrimo, veikimo ir tobulinimo, jos vertinimo gairės viešojo sektoriaus subjektams.

Ø  Inventorizacija – tai turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir jų faktiškai rastų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis. Tinkamai, t. y. pagal teisės aktus atlikta inventorizacija užtikrintų apskaitos duomenų teisingumą, padėtų įvertinti turto būklę, nustatyti vidaus kontrolės priemonių trūkumus. Būtina kardinaliai pakeisti požiūrį į metinę turto ir įsipareigojimų inventorizaciją, kuri yra viena efektyviausių vidaus kontrolės priemonių, leidžiančių ne tik įsitikinti valdomo ir naudojamo turto buvimu, jo būkle, bet ir užtikrinti duomenų finansinėse ataskaitose teisingumą.

Ø  Savivaldybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys sudaromos konsoliduojant 61 VSS, iš jų: 57 biudžetinės įstaigos, 3 viešosios sveikatos priežiūros įstaigos, Savivaldybės iždas[8]. Taip pat rinkinyje atvaizduotas finansinis turtas, kurį sudaro Savivaldybei priklausantis 6 bendrovių kapitalas, kurios yra kontroliuojamos uždarosios akcinės bendrovės, 2 viešųjų įstaigų, kurios nėra priskiriamos prie VSS, 10 asocijuotų subjektų. Finansų skyrius, būdamas atsakingas už Savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių parengimą, turėtų užtikrinti, kad visose konsoliduojamose įstaigose visos buhalterinės apskaitos operacijos ir procedūros būtų tvarkomos tik vieninga apskaitos sistema. Duomenų iškraipymų nustatyta ir dėl to, kad Savivaldybėje naudojama apskaitos sistema yra nepritaikyta automatiniu būdu teikti duomenis į VSAKIS. Mūsų nuomone, realizavus automatinį duomenų pateikimą į VSAKIS, sumažėtų laiko sąnaudos ir žmogiškosios duomenų įvedimo klaidos tikimybė.

Ø  Nors tokią pareigą numato teisės aktai, Savivaldybėje iki šiol nenustatyta vieninga visiems konsoliduojamiems subjektams apskaitos politika, kuri padėtų vienodai apskaitoje fiksuoti vykstančius ūkinius įvykius ir ūkines operacijas, teisingus duomenis pateikti finansinių ataskaitų rinkiniuose, o ataskaitų vartotojams palengvintų finansinių rezultatų supratimą ir palyginamumą.

Ø  Būtina išgyvendinti ydingą praktiką Savivaldybėje, kai įsigytos atsargos ir ūkinis inventorius nurašomi iš karto juos įsigijus, o ne tada, kai sunaudojami. Atvejų, kai atsargos ir ūkinis inventoriaus nurašomi pažeidžiant teisės aktus, nustatome kasmet. Moksleivių kūrybos centras visas įsigytas atsargas ir medžiagas nurašė iš karto juos įsigijęs.

 

Mūsų veiklos ataskaita yra vienas iš būdų dalytis sukaupta informacija, tikintis geriau informuoti suinteresuotas šalis ir siekiant, kad būtų įgyvendintos tos rekomendacijos, kurioms būtini politiniai sprendimai.

 

Kita veikla

Auditų atlikimas – pagrindinė ir esminė Kontrolės ir audito tarnybos funkcija, tačiau, be šios funkcijos, atliekame ir kitus darbus, kurie prisideda prie viešojo sektoriaus efektyvumo didinimo ir veiklos tobulinimo.

 

Bendradarbiavimas su Savivaldybės taryba

 

Kontrolės ir audito tarnyba atskaitinga Savivaldybės tarybai. Kontrolės ir audito tarnybos strateginis partneris – Kontrolės komitetas.

2017 metų pradžioje pateikėme Kontrolės komitetui svarstyti Kontrolės ir audito tarnybos 2017 metų Savivaldybės biudžeto asignavimų poreikio projektą, 2016 metų Kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą, 2017 metais kiekvieną ketvirtyje teikėme savo tarnybos veiklos ataskaitas, metų pabaigoje Kontrolės komitetas svarstė Kontrolės ir audito tarnybos 2018 metų veiklos plano projektą ir jam pritarė. 2017 metais Savivaldybės kontrolierius, Kontrolės ir audito tarnybos darbuotojai dalyvavo devyniuose Kontrolės komiteto posėdžiuose.

Bendraudami ir bendradarbiaudami su Savivaldybės tarybos Kontrolės ir kitais komitetais, Savivaldybės meru, Savivaldybės administracija, pristatydami audito rezultatus, siekiame didinti audito poveikį ir auditų rekomendacijų įgyvendinimo kontrolę.

 

Bendradarbiavimas su Valstybės kontrole

 

Jau ne vienerius metus intensyviai bendradarbiaujame su valstybės kontrole. Strateginiais partneriais tapome nuo 2010 metų, kai Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 30 straipsniu buvome įpareigoti atlikti viešojo sektoriaus subjektų metinių ataskaitų rinkinių ir (arba) viešojo sektoriaus subjektų grupių metinių konsoliduotų ataskaitų rinkinių auditą ir kasmet pateikti išvadas valdžios institucijoms: savivaldybės kontrolierius – savivaldybės tarybai, o Valstybės kontrolė – Seimui apie Nacionalinį ataskaitų rinkinį, kurio sudedamąja dalimi yra ir savivaldybių konsoliduotieji ataskaitų rinkiniai. Siekdami kuo efektyviau panaudoti turimus išteklius, didinti auditų kokybę ir veiklos procesų optimizavimą ir nedubliuoti darbų, kasmet suderiname parengtas audito strategijas, numatome audito sritis, kuriose auditą atliksime mes, o kuriose – Valstybės kontrolė, kad galėtume keistis informacija apie audito rezultatus. Tiek Valstybės kontrolė, tiek Kontrolės ir audito tarnybos, atlikdamos išorės auditą, vadovaujasi tais pačiais Valstybinio audito reikalavimais ir metodikomis, todėl bendradarbiavimas padeda dalintis ne tik audito rezultatais, bet ir profesine audito patirtimi, gerąja audito praktika ir plėtoti bendradarbiavimą išorės audito klausimais.

 

Bendradarbiavimas su kitais viešojo sektoriaus subjektais

Kontrolės ir audito tarnybą, asignavimų valdytojus, Savivaldybės administracijos vadovybę, kitus valstybės tarnautojus sieja bendras tikslas – kad Savivaldybės biudžeto lėšos ir turtas būtų naudojami pačiu efektyviausiu būdu, o mokesčių mokėtojams ir kitiems savivaldybės gyventojams duotų kuo didesnę naudą, todėl nuolat bendradarbiaujame įvairiais iškylančiais klausimais.

Bendradarbiaujame su Savivaldybės administracijos Centralizuota vidaus audito tarnyba, kurios pagrindinis uždavinys – sistemingai ir visapusiškai vertinant rizikos valdymą ir vidaus kontrolę, padėti įgyvendinti Savivaldybės administracijos, jai pavaldžių ir valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų veiklos tikslus. Kadangi mūsų audituojami subjektai tie patys, kasmet suderiname veikos planus, kad nedubliuotume audito veiksmų.

Nesame tik vertinanti institucija. Naudodamiesi tuo, kad mūsų atliekami auditai yra ir asignavimų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais gerosios patirties (taip pat ir informacijos apie sistemines klaidas) šaltinis, mes stengiamės ne tik įvardinti audituojamųjų daromas klaidas, bet ir paskleisti gerąją praktiką. Kitaip tariant, siekiame būti audituojamoms įstaigoms patikimais patarėjais ir gerosios patirties skleidėjais. Manome, kad audituotuose subjektuose nustatyta geroji praktika galėtų būti taikoma ir kituose subjektuose, atsižvelgiant į jų veiklos specifiką.

Seminarų ir mokymų metu įgytomis žiniomis pasidalijame su savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovais, buhalteriais, juos konsultuodami, padėdami išspręsti jiems iškylančias problemas.

 

Veiklos rezultatų viešinimas

Veiklos viešumas daro teigiamą įtaką įgyvendinant rekomendacijas, kartu ir pabrėžiant išorės audito svarbą. Kiekvieno audito ataskaita ir išvada teikiama audituotiems subjektams, Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui, Savivaldybės merui, Administracijos direktoriui.

Kontrolės ir audito tarnybos darbo rezultatai pirmiausia skirti audituojamiems subjektams, Savivaldybės tarybai ir savivaldybės bendruomenei paaiškinti, kaip naudojami Savivaldybės biudžeto lėšos ir turtas. Nuolat skatiname visuomenės domėjimąsi atliekamu darbu ir jo rezultatais, todėl interneto svetainėje www.marijampole.lt skelbiame metinius Kontrolės ir audito tarnybos veiklos planus, veiklos ataskaitas, audito ataskaitas, išvadas bei kitą informaciją apie Kontrolės ir audito tarnybos veiklą.

 

Įstaigos reikalų tvarkymas

Kaip ir kasmet, 2017 metais parengėme Kontrolės ir audito tarnybos 2016 metų veiklos ataskaitą ir pateikėme Savivaldybės tarybai. Parengėme Kontrolės ir audito tarnybos 2018 metų veiklos planą ir pateikėme Kontrolės komitetui svarstyti. Kontrolės komitetui pritarus, planas buvo patvirtintas ir pateiktas Valstybės kontrolei. Įstaigoje nuolat atliekamos gaunamų ir siunčiamų dokumentų valdymo procedūros, vykdomas vidaus administravimas. Parengta ir pateikta Savivaldybės merui kontrolieriaus tarnybinės veiklos 2017 metų ataskaita, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada.

2017 metais parengėme ir archyviniam saugojimui perdavėme Kontrolės ir audito tarnybos 2015 metų dokumentų bylas, kaip reikalauja Vyriausiojo archyvaro įsakymas.

 

PRIORITETAI ATEINANTIEMS METAMS

Teikdami šią ataskaitą, skaičiuojame ne tik darbus, kuriuos padarėme siekdami, kad Savivaldybės finansai ir turtas būtų valdomi ir naudojami geriau, bet ir matome, ką turime nuveikti artimiausiu metu.

Ø  Pagrindiniu uždaviniu išlieka – skatinti pažangą, teikti pagalbą ir vertinti vidaus kontrolės sistemą Savivaldybėje.

Ø  Auditų rezultatai rodo, kad naujovės sunkiai skinasi kelią. Nuo 2017 metų vasario mėn. įsigaliojo nauja biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo nustatymo sistema, numatoma, kad nuo 2017 m. liepos mėn. įsigaliojo naujai darbo santykius reglamentuosiantis Darbo kodeksas. Auditų metu numatome didesnį dėmesį skirti darbo teisinių santykių reguliavimo, darbo užmokesčio nustatymo ir apskaičiavimo sritims.

Ø  Akylai stebėsime Savivaldybės strateginio ir finansinio planavimo sistemą, atlikdami auditus neapsiribosime apskaitos ir ataskaitų patikrinimu, bet daug dėmesio skirsime lėšų ir turto valdymo, naudojimo teisėtumui, viešųjų pirkimų skaidrumui. Vertindami atliktų finansinių ir ūkinių operacijų teisėtumą žiūrėsime ne tik į formaliąją pusę – ar buvo laikomasi nustatytų taisyklių, bet ir į tai, ar šios taisyklės racionalios, ar jos netrukdo įstaigos efektyviai veiklai, ar jų nereikia keisti.

Audito sritis ir subjektus atsirenkame stebėdami asignavimų valdytojų vidaus kontrolės sistemą, vertindami rizikas. Tai apima nuolatinį asignavimų ir turto valdytojų veiklos stebėjimą, sistemingą duomenų rinkimą, kaupimą ir apibendrinimą, kurie atskleidžia pagrindines problemas. Audito sritis pasirenkame savarankiškai. Tai užtikrina darbo kokybę ir objektyvumą.

Toliau rūpinsimės atliekamo audito kokybe, kurią gali užtikrinti tik aukštos kvalifikacijos, daug žinių turintys specialistai. Kelsime kvalifikaciją, tobulinsime audito atlikimo metodus. Sieksime būti ne tik vertintojais, bet ir aktyviais patarėjais ir pagalbininkais, skatinančiais viešojo sektoriaus pažangą, stiprinsime bendradarbiavimą su Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetu, komunikavimą su audituojamais subjektais, Savivaldybės administracija ir prevencinį audito poveikį.

Tikime, kad mums pavyko su audituotais subjektais sukurti ilgalaikius, abipusiu suinteresuotumu ir pasitikėjimu grįstus santykius. Dėkojame visų audituotų subjektų vadovams ir darbuotojams už supratimą ir pastangas siekiant bendro tikslo.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Savivaldybės kontrolierius                                                            Juozas Vaičiulis


 

PRIEDAI

1 priedas

KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ

IŠKLAUSYTŲ SEMINARŲ IR MOKYMŲ 2017 METAIS SĄRAŠAS

Eil.

Nr.

Kvalifikacijos tobulinimo priemonės

Kvalifikacijos

tobulinimo

priemonėje dalyvavo

tema

data

trukmė

(val.)

1.

5 žingsniai vidaus audito efektyvumo link

2017 – 05 – 04

8

J.Vaičiulis

2.

Veiklos auditas viešajame sektoriuje. Praktinis pavyzdžių nagrinėjimas

2017 – 05 – 05

8

R.Jasiulevičiūtė D.Juškevičienė

R.Ražinskienė

J.Vaičiulis

3.

Veiklos auditas viešajame sektoriuje. Praktinis pavyzdžių nagrinėjimas

2017 – 05 – 09

8

R.Jasiulevičiūtė

D.Juškevičienė

R.Ražinskienė

J.Vaičiulis

4.

Investicijų projektų socialinė ekonominė nauda bei rizikų pasiskirstymas tarp partnerių bei rizikų įtaka sėkmingam partnerystės projektų įgyvendinimui

2017 – 06 – 07

6

R.Jasiulevičiūtė

D.Juškevičienė

R.Ražinskienė

J.Vaičiulis

5.

Veiklos auditas. Ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai efektyviai veikti?

2017 – 06 – 08

6

R.Jasiulevičiūtė

D.Juškevičienė

R.Ražinskienė

J.Vaičiulis

6.

Geroji praktika – SKAT žingsniai audito efektyvumo link

2017 – 06 – 09

6

R.Jasiulevičiūtė

D.Juškevičienė

R.Ražinskienė

J.Vaičiulis

7.

Pajamų ir sąnaudų apskaita viešajame sektoriuje

2017 – 11 - 07

8

R.Jasiulevičiūtė

D.Juškevičienė

R.Ražinskienė

8.

VSAFAS ir kitų teisės aktų pasikeitimas per 2017 m.

2017 – 11 – 16

8

D.Juškevičienė

 

9.

Veiklos auditas funkcijų peržiūros aspektu

2017 – 11 – 21

4

D.Juškevičienė

R.Ražinskienė

10.

Naujojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų praktinis taikymas

2017 – 11 – 21

4

D.Juškevičienė

R.Ražinskienė

11.

Personalo valdymo auditas

2017 – 11 – 22

8

D.Juškevičienė

R.Ražinskienė

12.

Audito kokybės užtikrinimas

2017 -12 – 07

6

R.Jasiulevičiūtė

D.Juškevičienė

R.Ražinskienė

J.Vaičiulis

13.

Veiklos audito ataskaita kitaip

2017 – 12 – 08

4

R.Jasiulevičiūtė

D.Juškevičienė

R.Ražinskienė

J.Vaičiulis


 

2 priedas

AUDITUOTIEMS SUBJEKTAMS FINANSINIO (TEISĖTUMO) AUDITO

IŠVADOSE PAREIKŠTOS NUOMONĖS

 

Audituotas subjektas

Auditoriaus pareikšta nuomonė

Dėl biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio

Dėl finansinių ataskaitų rinkinio

Dėl lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo

2016 metais užbaigti finansiniai (teisėtumo) auditai

Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija

Besąlyginė

Besąlyginė

Sąlyginė

Marijampolės dramos teatras

Besąlyginė

Besąlyginė

Sąlyginė

Marijampolės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba

Besąlyginė

Sąlyginė

Sąlyginė

UAB „Marijampolės autobusų parkas“

Remdamiesi surinktais įrodymais mes pareiškiame, kad 2015 metais UAB „Marijampolės autobusų parkas“ įstatymų nustatytiems tikslams, reikšmingų neatitikčių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams nenustatėme.

Nesant Bendrovei nustatytų veiklos planų ir užduočių 2015 metams, nėra galimybės įvertinti Bendrovės veiklos ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo aspektais.

Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Besąlyginė

Sąlyginė

Sąlyginė

Marijampolės savivaldybės 2015 metų auditas

Besąlyginė

Sąlyginė

Sąlyginė

2016 metais pradėti ir 2017 metais užbaigti finansiniai (teisėtumo) auditai

VšĮ Marijampolės telekinas

Besąlyginė

Besąlyginė

Sąlyginė

VšĮ Marijampolės greitosios medicininės pagalbos stotis

Besąlyginė

Besąlyginė

Besąlyginė

Marijampolės sav. Mokolų pagrindinė mokykla

Besąlyginė

Besąlyginė

Sąlyginė

Marijampolės vaikų lopšelis-darželis  Nykštukas“

Besąlyginė

Sąlyginė

Sąlyginė

Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centras

Besąlyginė

Sąlyginė

Sąlyginė

Marijampolės moksleivių kūrybos centras

Besąlyginė

Sąlyginė

Sąlyginė

Dėl biudžeto

vykdymo3 priedas

2016 METAIS AUDITUOTIEMS SUBJEKTAMS PAREIKŠTŲ AUDITO NUOMONIŲ PALYGINIMAS SU ANKSTESNIŲ METŲ AUDITO NUOMONĖMIS

l.

Nr.

Eil.Nr.

Audituota įstaiga

Paskutinis auditas

Audito nuomonės

 

Ankstesni metai

2016 m.

1.

VšĮ Marijampolės telekinas

2010

Dėl biudžeto ataskaitų

Besąlyginė

Besąlyginė

Dėl finansinių ataskaitų

Besąlyginė

Besąlyginė

Dėl lėšų ir turto valdymo

Sąlyginė

Sąlyginė

2.

VšĮ Marijampolės greitosios medicininės pagalbos stotis

2008-2009

Dėl biudžeto ataskaitų

Sąlyginė

Besąlyginė

Dėl finansinių ataskaitų

Sąlyginė

Besąlyginė

Dėl lėšų ir turto valdymo

Sąlyginė

Besąlyginė

3.

Marijampolės sav. Mokolų pagrindinė mokykla

2009

Dėl biudžeto ataskaitų

Besąlyginė

Besąlyginė

Dėl finansinių ataskaitų

Besąlyginė

Besąlyginė

Dėl lėšų ir turto valdymo

Sąlyginė

Sąlyginė

4.

Marijampolės vaikų lopšelis-darželis  Nykštukas“

2009

Dėl biudžeto ataskaitų

Besąlyginė

Besąlyginė

Dėl finansinių ataskaitų

Besąlyginė

Sąlyginė

Dėl lėšų ir turto valdymo

Sąlyginė

Sąlyginė

5.

Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centras

Neaudituota. Priklausė Marijampolės apskričiai

Dėl biudžeto ataskaitų

X

Besąlyginė

Dėl finansinių ataskaitų

Sąlyginė

Dėl lėšų ir turto valdymo

Sąlyginė

6.

Marijampolės moksleivių kūrybos centras

2009

Dėl biudžeto ataskaitų

Besąlyginė

Besąlyginė

Dėl finansinių ataskaitų

Sąlyginė

Sąlyginė

Dėl lėšų ir turto valdymo

Sąlyginė

Sąlyginė

 


4 priedas

Įgyvendintų rekomendacijų suvestinė

Eil. Nr.

Rekomendacija bei įgyvendinimo eiga

Subjektas, kuriam pateikta rekomendacija

Veiksmas / Priemonės / Komentarai

Rekomendacijos įgyvendinimo terminas (data)

1

2

3

4

5

VšĮ Marijampolės telekinas

1.

Pakeisti direktoriaus 2006-05-02  įsakymu Nr.1-3 patvirtintą apskaitos politiką, nurodant, materialiojo turto apskaitą vesti valiuta eurais.

VšĮ Marijampolės telekinas

Direktoriaus įsakymas Nr.1-07 „Dėl ilgalaikio materialiojo turto minimalios vertės nustatymo“

2017-05-31

2.

Pakeisti VšĮ „Marijampolės telekinas“ direktoriaus 2009-12-31 įsakymą Nr.1 „Dėl ilgalaikio materialiojo turto“ nurodant įsigijimo savikainą valiuta eurais bei nustatyti  ilgalaikio turto įsigijimo savikainą  500 eur.

VšĮ Marijampolės telekinas

Direktoriaus įsakymas Nr.1-08 “Dėl apskaitos politikos 3.1. papunkčio pakeitimo

2017-05-31

3.

Apdrausti pagal panaudą gautą turtą, vadovaujantis 1998-05-12 įstatymo Nr. VIII-729  (nauja redakcija 2014-10-01 Nr. XII-802) „LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo“  14 straipsnio 5 dalimi.

VšĮ Marijampolės telekinas

Verslo draudimo liudijimas Ld Nr.107631059

2017-04-03

Marijampolės vaikų lopšelis darželis „Nykštukas“

1.

Aiškinamajame rašte apie ilgalaikio turto pasikeitimą teikti išsamią informaciją taip kaip numato  6– asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas“.

 

Marijampolės vaikų lopšelis darželis „Nykštukas“

Pateikiant pusmečio finansinių ataskaitų rinkinį, aiškinamojo rašto srityje, pateiksime tikslią informaciją apie 2016 m. ilgalaikio turto pergrupavimą iš nebaigtos statybos į infrastruktūros ir kiti statinių grupę 18004,24 Eur.

2017 m. liepos 20 d.

2

Numatyti buhalterinės apskaitos tvarkytoją kas turėtų pavaduoti vyres.buhalterį jo kasmetinių atostogų ar ligos metu, kaip tai numatyta viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklėse

Marijampolės vaikų lopšelis darželis „Nykštukas“

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2015 m. gruodžio 23 d. naujos redakcijos Įsakymo Nr. 1K-389, 5,1 punktu, darbuotojui, kuriam pavesta atlikti vyriausiojo buhalterio funkcijas, o jo nesant (dėl laikino nedarbingumo, atostogų ar kitų objektyvių priežasčių) - įstaigoje neturint kompetentingo asmens, bus kreiptasi į steigėją, kad rekomenduotų asmenį.

Atsiradus būtinybei

Meilės Lukšienės švietimo centras

1.

Centro  vidaus tvarkoje numatyti buhalterinės apskaitos tvarkytoją - kas turėtų pavaduoti buhalterį jo kasmetinių atostogų ar ligos metu, kaip tai numato viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklės.

Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centras

Centro vidaus tvarkoje bus numatytas buhalterinės apskaitos tvarkytojas, kuris pavaduos buhalterį jo kasmetinių atostogų ar ligos metu

Iki 2017 m. gruodžio 31 d.

2.

Įvertinti klaidas, kurios yra 2016m. finansinės būklės ataskaitoje: A dalyje „Ilgalaikis turtas“ II.4 eilutėje „Nekilnojamosios kultūros vertybės“  ir  D dalyje „Finansavimo sumos“  II eilutėje „Iš savivaldybės biudžeto“ ir IV eilutė „Iš kitų šaltinių“  ir sudarant sekančio laikotarpio finansinę atskaitomybę  parengti ją taip, kaip numato 12-tas VSAFAS „Ilgalaikis materialus turtas“

Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centras

sutvarkyta FBA A dalyje II.4 eilutėje Nekilnojamos kultūros vertybės ir D dalyje Finansavimo sumos II eilutė iš savivaldybės biudžeto ir IV eilutė iš kitų šaltinių taip kaip numato 12-tas VSAFAS „Ilgalaikis materialus turtas“

2017 m. gruodžio 31d.

Marijampolės moksleivių kūrybos centras

1.

Vadovaujantis LR finansų ministro 2008 m. liepos 16 d. įsakymu Nr.1K-268 (su vėlesne redakcija 2009-12-31 Nr.1K-495; 2014-10-27 Nr.1K-334) 13 – tuoju viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartu „Nematerialusis turtas“ įstaigos internetinė svetainė turi būti įregistruota nematerialiojo turto sąskaitose.

 

Marijampolės moksleivių kūrybos centras

 

Svetainės užpajamavimas

2017 m. birželio 30 d.

2.

Numatyti buhalterinės apskaitos tvarkytoją kas turėtų pavaduoti buhalterį jo kasmetinių atostogų ar ligos metu, kaip tai numatyta viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklėse

Marijampolės moksleivių kūrybos centras

 

Vyr. buhalterio laikino nedarbingumo, atostogų, ar kitų objektyvių priežasčių metu, jo funkcijas atlikti  bus pavesta asmeniui turinčiam buhalterinės   apskaitos tvarkymui reikiamas savybes (kvalifikaciją, darbo patirtį, gebėjimą dirbti su apskaitos programomis) pasirašant su juo darbo sutartį

Esant objektyvioms priežastims

vyr. buhalteriui negalint vykdyti funkcijas

3.

Užtikrinant finansinių ataskaitų sudarymo teisingumą, apskaitą tvarkyti pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus, taip , kaip numato LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymu IX-574 3 straipsnio 4 punktas

Marijampolės moksleivių kūrybos centras

 

Pilnai ir savalaikiai registruoti ūkinius įvykius ir ūkines operacijas „Pajamos‘ ir „Sąnaudos“ subsąskaitose, kad užtikrinti finansinių ataskaitų sudarymą, kaip tai numato viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai ,kad apskaitos informacija būtų išsami, palyginama, naudinga vidaus ir išorės vartotojams

2017 m. birželio 30 d.

Marijampolės savivaldybės administracija

1.

Marijampolės savivaldybės administracijai vadovaujantis 17 VSAFAS 95.1 ir 95.2 punktais atvaizduoti per vienus metus gautinų sumų nuvertėjimą.

Marijampolės savivaldybės administracija

Nuvertėjimas skaičiuojamas

2017 m. gruodžio 31 d.

2.

Imtis priemonių sumažinti įsiskolinimą (mokėtinos sumos), siekiant suvaldyti Savivaldybės skolą. Užtikrinti, kad Savivaldybės 2017 metais įvykdytų Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad Savivaldybės 2018 m. sausio 1 d. įsiskolinimas (mokėtinos sumos, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) būtų ne didesnis už 2017 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas, išskyrus sumas paskoloms grąžinti)

Marijampolės savivaldybės administracija

Skola sumažinta

2017 m. gruodžio 31 d.

3.

Užtikrinti Biudžeto sandaros įstatymo 7 str. 1 d. nuostatų įgyvendinimą, t.y. asignavimus programų vykdymui suplanuoti taip, kad nedidėtų Savivaldybės kreditiniai įsiskolinimai.

Marijampolės savivaldybės administracija

Patvirtinta 2018 metų biudžete

2018 m. vasario mėn.

 


5 priedas

Rekomendacijų įgyvendinimo planas

Eil. Nr.

Rekomendacija bei įgyvendinimo eiga

Subjektas, kuriam pateikta rekomendacija

Veiksmas / Priemonės / Komentarai

Rekomendacijos įgyvendinimo terminas

1

2

3

4

5

 

Neįgyvendintos rekomendacijos ankstesnėse ataskaitose ir pavaldžių įstaigų ataskaitose bei raštuose

 

1.

Vadovaujantis VšĮ „Marijampolės telekinas“ įstatų,  įregistruotų 2011-05-18 juridinių asmenų registre kodas 151005541, IX dalies „Įstaigos buhalterinė apskaita, finansinė atskaitomybė ir auditas“ 74 punktu nustatyti vidaus kontrolės tvarką  visuotiniame dalininkų susirinkime.

VšĮ Marijampolės telekinas

Visuotinis dalininkų susirinkimas

Iki 2018 m. gegužės 1 d.

2.

Panaudos sutartis Nr. 34-41, turėtų būti pratęsta, vadovaujantis 1998-05-12 įstatymo Nr. VIII-729  (nauja redakcija 2014-10-01 Nr. XII-802) „LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo“ 14 straipsnio 4 dalies nuostatomis Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas šio straipsnio 1 dalies 4–7 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

VšĮ Marijampolės telekinas

Sutarties koregavimas su Marijampolės savivaldybės Turto valdymo skyriumi

Iki 2018 m. gegužės 1 d.

3.

Tikslinga būtų apsvarstyti visuotiniame dalininkų susirinkime įsipareigojimų atsiradimo priežastis, įvertinti veiksmus, kurie buvo padaryti, kad skoliniai įsipareigojimai būtų panaikinti ir siūlyti nurašyti, kaip beviltiškas skolas.

VšĮ Marijampolės telekinas

Visuotinis dalininkų susirinkimas

Iki 2018 m. gegužės 1 d.

4.

Siekiant užtikrinti, kad Savivaldybės KFAR pateikta informacija būtų išsami ir teisingai atspindėtų VSS finansinę būklę, veiklos rezultatus, grynojo turto pokyčius, pinigų srautus, užtikrinti, kad visos VSS visas apskaitos sritis tvarkytų įstaigos apskaitos programoje. Apskaitą pilnai tvarkytų naudojantis apskaitos programomis.

Marijampolės savivaldybės administracija

Viena įstaiga apskaitą veda be programos

Iki 2019 m. sausio1 d.

5.

Numatyti ilgalaikę vietinės reikšmės kelių techninės inventorizacijos ir teisinės registracijos strategiją

Marijampolės savivaldybės administracija

Numatyta per 10 metų

 

6.

Užtikrinti, kad savivaldybės turto panaudos sutartys atitiktų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo reikalavimus

Marijampolės savivaldybės administracija

Atsižvelgt pratęsiant sudarytas sutartis

2018 m. gruodžio 31 d.

__________________________



[1] Besąlyginė nuomonė – kai auditorius neturi reikšmingų pastabų dėl finansinių ir (ar) kitų ataskaitų, apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų, kurie keistų auditoriaus nuomonę.

[2] Sąlyginė nuomonė – kai auditorius nustato klaidas ir teisės aktų pažeidimus ir (ar) be tam tikrų pastabų negali pareikšti besąlyginės nuomonės.

[3] Neigiama nuomonė – auditorius nustato reikšmingas klaidas ir reikšmingus teisės aktų pažeidimus.

[4] Atsisakoma pareikšti nuomonę – kai audito metu auditorius negali gauti pakankamų, patikimų ir tinkamų įrodymų, taip pat, kai yra reikšmingų auditoriaus darbo apribojimų.

[5] Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-01-11 įsakymas Nr. DV-59

[6] Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-10-17 įsakymas Nr.DV-1563

[7] Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3, 8, 9, 10, 12 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 9-1 straipsniu ir priedėlio pripažinimo netekusio galios įstatymas, 2015-12-08 Nr. XII-2144, 4 ir 9 str.

[8] Savivaldybės iždas – išteklių fondas, kuris, remiantis subjekto principu, laikomas atskiru apskaitos vienetu. Savivaldybės iždo tvarkytojas yra Savivaldybės administracijos Finansų skyrius. Apskaita tvarkoma atskirai nuo Administracijos buhalterinės apskaitos, sudaromas atskiras finansinių ataskaitų rinkinys

Į pradžią